Nuoširdžiai sveikiname svetainėje skirtoje Amerikos religiniam reformatoriui – pastoriui Charles Taze Russell’iui. Ši svetainė atsirado kaip padėkos išraiška Aukščiausiajam Kūrėjui už darbą, kuris buvo atliktas 19 a. pabaigoje ir 20 a. pradžioje, pasinaudojant Šventojo Rašto Tyrinėtojų judėjimu, kurio įkūrėjas buvo pastorius Charles Russell.
Pastorius C. T. Russell
Puslapio kūrėjams labai pasisekė, kadangi turėjo galimybę susipažinti su darbais pastoriaus Russell’io. Tai buvo laike tyrinėjimų, kurie turėjo atidengti tikrą Dievo veidą, Biblijos Autorių. Šie tyrinėjimai davė daug gausių atsakymų į klausimus, kurie atsirasdavo galvoje. Nors jie niekada neprilygs pačiam Šventajam Raštui jokiu požiūriu, tačiau ten esanti išmintis priverčia suklusti.
Mūsų nuomone, Charles Russell, pasižymėjęs savo neįvertintais literatūriniais pasiekimais, o taip pat uoliu, pilnu pasišventimu ir pasiaukojančiu gyvenimu, įrodė, kad būtent jame išsipildė pranašystė iš Mato Evangelijos 24:45, 46 : „Kas yra tas ištikimas bei protingas tarnas, kurį šeimininkas paskyrė tarnauti savo šeimynai, kad ją maitintų deramu laiku? Palaimintas tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras taip darantį”.
Šiuo metu Lietuvoje ir visame pasaulyje yra keletas Šventojo Rašto tyrinėtojų grupių, kurioms pastoriaus Charles Russell mokinimai sudaro pagrindą jų esamų pažiūrų. Mes nereklamuojame nei vienos iš tų grupių, tačiau susikaupiame ties tuo, kas buvo per jį išleista, dar prieš pasidalinimą (1917 m.).
Nes kas įeina į Jo atilsį, tas irgi ilsisi po savo darbų, kaip Dievas ilsėjosi po savųjų – Hbr. 4:10.
Meilės įstatymas, vietoj to, kad reikalautų vienos dienos iš septynių, iš tikrųjų kontroliuoja ir tvarko visą mūsų laiką. Septynias dienas savaitėje turime mylėti Viešpatį, mūsų Dievą, iš visos širdies, proto, sielos ir jėgų. Septynias dienas savaitėje turime mylėti ir mūsų artimą, kaip save patį; ir septynias dienas savaitėje turime ilsėtis. Turime ilsėtis nuo savo darbų, tikėjimu ilsėtis Kristaus užbaigtame darbe, ilsėtis Dievo meilėje ir ilsėtis Dievo ramybėje, kuri viršija bet kokią išmintį ir nuolatos valdo mūsų širdis – Z’02, 205 (R 3037)
* * *
Įeiti į atilsį, poilsį, reiškia priimti užbaigtą Kristaus darbą, tai yra, mūsų išteisinimą prieš Dievą, ir taip pat tai reiškia, jog laikomės pilno įsitikinimo, žinodami, kad naudojamės visomis Tūkstantmečio palaimomis. Tas, kuris turi tokį tikėjimą, vietoj noro nustatyti savo asmeninį teisingumą, turi ramybę, t. y., naudojasi Kristaus teisingumu. Tokiu būdu išteisinantis tikėjimas duoda jam poilsį išteisinime. Be to, jis turi poilsį pasišventime, atsisakydamas gyvenimo sau ir pasauliui, o žiūrėdamas į ateitį ir pasitikėdamas tobulai užtikrinta Dievo Plano sėkminga pabaiga, jis turi tokią pačią ramybę, kuria džiaugiasi Dievas – P’34, 47.
Paralelinės citatos: Hbr. 3:7-4:11; Jobo 22:21,26; 34:29; Ps. 4:8;17:15; 25:12; 29:11; 37:4,11,37; 119:165; 125:1,5; Pat. 3:17,24; Iz. 26:3,12; 28:12; 53:5; 54:10,13; 57:2,19; Jn. 14:27; 16:33; Apd. 10:36; Rom. 5:1; 8:6; 14:17; 15:13; Gal. 5:22; Ef. 2:14-17; Flp. 4:7,9; Kol. 3:15; 2 Tes. 3:16.
Giesmės: 251, 97, 115, 179, 244, 305, 307 / 124, 368, 116.
Poems of Dawn, 83; Wiersze brzasku, 74: Užtikrinimas.
Tower Reading: Z’14, 25; (R 5387).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas man tame trukdė, kas padėjo? Kokios buvo pasekmės?
