Tu suteiksi tobulą ramybę tiems, kurie pasitiki Tavimi – Iz. 26:3.
Tai nėra ramybė, kurią duoda pasaulis, nei ramybė kylanti iš abejingumo ar tinginystės, arba ramybė atsirandanti dėl pataikavimo sau pačiam, ar ramybė kylanti iš fanatizmo. Tai yra Kristaus ramybė – „Savo ramybę duodu jums”. Žiūrėdami atgal į praeitį galime pastebėti, kad mūsų Mokytojas išlaikė Savo ramybę su Dievu visose aplinkybėse. Tai ramybė, kuri besąlygiškai pasitiki Dievo išmintimi, meile, teisingumu ir jėga – ramybė, kuri atsimena malonius pažadus, duotus Viešpaties ištikimiesiems, kad jokiu būdu niekas negali pakenkti Jo ištikimiems, ir kad visi daiktai išvien veikia labui tų, kurie myli Dievą. Ši ramybė tikėjimu gali priimti viską, ką Dievo apvaizda leis, ir gali per ašaras, su džiaugsmingu laukimu matyti būsimas palaimas, kurias pažadėjo mūsų Mokytojas ir kurių skonį jau dabar pajautėme, turėdami dabartinę ramybę ir džiaugsmą – Z’99, 95 (R 2455).
* * *
Tam, kad protas pasitikėtų Viešpačiu yra būtinas ne vien išteisinimas ir pasišventimas, bet taip pat būtinas ir ištikimas prisiderinimas prie išteisinimo ir pasišventimo sąlygų. Tik tam, kuris pasitiki Viešpačiu, ir tik tokiam, Dievas pažadėjo tobulą ramybę. Ši ramybė nėra jų žmogiškos prigimties, proto ir širdies ramybė. Tai Dievo ramybė, kuria turi privilegiją džiaugtis pasišventę žmonės – tai ramybė, kuri didėja ilgume, gilume, aukštume ir platume, proporcingai tiek, kiek jie turi pasišventimo dvasios – P’30, 79.
Paralelinės citatos: Ps. 29:11; 119:165; Iz. 54:10,13; Jn. 14:27; Rom.8:6; 15:13,33; Ef. 2:14-17; Flp. 4:7,9; Kol. 1:20; 3:15; Hbr. 4.
Giesmės: 56, 109, 110, 244, 273, 233, 307 / 374, 336, 470.
Poems of Dawn, 178; Wiersze brzasku, 167: Tobula Dievo ramybė. Tower Reading: Z’14, 102; (R 5431).
Klausimai: Ar šią savaitę išsaugojau tobulą ramybę? Kodėl ir kaip? Kas man tame padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 18Kas išlepęs ir vangus savo darbe, tas brolis eikvojančio, ką yra uždirbęs – Pat. 18:9.
Negalime ramiai žiūrėti į bet kurio iš Viešpačiui pasišventusių žmonių eikvojimą ir švaistymą nejausdami užuojautos, kad nors jis ir padarė didelę pažangą Viešpaties minčių supratime kitais požiūriais, tačiau šioje srityje ir toliau parodo didelį trūkumą, apsileidimą. Įvertinimas dovanos ir pagarba Davėjui reiškia rūpestingumą ir atsakingumą už visas šias dovanas, kurias gauname iš mūsų Dangiškojo Tėvo – kaip laikinuose, taip ir dvasiniuose dalykuose. Remiantis mūsų Viešpaties palyginimais, sužinome, kad Jis mūsų meilę ir uolumą matuoja atsižvelgdamas į tai, kaip mes panaudojame mums duotus talentus arba piktnaudžiaujame jais, kaip panaudojame galimybes ir dabar suteiktas laikinas ir dvasines palaimas – Z’04, 77 (R 3332).
* * *
Tingaus žmogaus dvasia, tai švaistymo, eikvojimo dvasia. Jis švaisto savo laiką, kuris yra brangus ir negrįžtamai prarandamas. Švaisto savo talentus, kuriuos galima buvo tobulinti. Praranda tarnystės galimybes, kurias gauna kiti. Švaisto savo energiją, kuri rūdija nuo neveiklumo. Praranda savo gerą vardą, kurio gali niekada nebeatgauti. Praranda draugus, kurie jį apleidžia. Praranda savo turtą, kuris yra iš jo paimamas. Gadina savo charakterį, kuris jį pažemina. Praranda savo gyvybę, kuri iš jo yra paimama. Praranda amžinybę, kurios jis netenka. Todėl tinginystė tegul būna toli nuo visų Viešpaties šventųjų – P’34, 143.
Paralelinės citatos: Pat. 6:6-11; 10:4,5,26; 12:11,24,27; 13:4; 15:19; 19:15,24; 20:4,13; 21:5,25; 22:29; 23:21; 24:30-34; 26:13-16; 27:23-27; 30:25-28; 31:13-27; Pam. 10:18; Iz. 56:10; Mt. 25:26,27; Rom. 12:11; Ef. 4:28; 1 Tes. 4:11,12; 2 Tes. 3:10-12; Hbr. 6:12; 1 Tim. 5:8.
Giesmės: 20, 25, 32, 78, 201, 224, 225 / 417, 13, 318.
Poems of Dawn, 161; Wiersze brzasku, 150: Puodelis šalto vandens. Tower Reading: Z’05, 43; (R 3502).
Klausimai: Kiek šis tekstas padėjo man šią savaitę? Kaip aš reagavau į išsakytas šio teksto mintis? Kokios buvo pasekmės?
