Mes žinome, jog kiekvienas, gimęs iš Dievo [anglų k. – tapo pradėtas Dievo], nenusideda … saugo save, ir piktasis jo nepaliečia – 1 Jn. 5:18.
Kol mūsų širdis (protas, valia) yra šventa ir santaikoje su Dievu ir teisingumu, tol, kol šventumo dvasia lieka mumyse, naujas protas negali pritarti nuodėmei, bet turi būti ir yra jos priešininku. Nors mes kovojame daug kovų su mūsų puolusio ir silpno kūno nariais, su jo reikalavimais ir norais, tai vis dėlto … esame atskirti ir skirtingi nuo kūno. Kūno silpnybės ir netobulumai nėra priskiriami naujam protui Jėzuje Kristuje, bet pripažinti uždengtais ir paslėptais po mūsų Viešpaties išpirkimo aukos nuopelnu – Z’99, 58 (R 2438).
* * *
Naujas kūrinys yra pradėtas Dievo. Tai yra kiekvieno smegenų organo dvasinė savybė, leidžianti ir įgalinanti kiekvieną smegenų organą bendradarbiauti, pildant Dievo valią. Todėl naujas kūrinys, kaip valios jėga, kuri trokšta vykdyti ir vykdo Dievo valią, niekada nenusideda. Šis naujas kūrinys saugo visas mintis, motyvus, žodžius ir poelgius, pavergdamas juos Dievo valiai, o tai neleidžia priešininkui suteršti, sutepti asmens, pradėto iš Dievo – P’35, 102.
Paralelinės citatos: Jn. 1:13; 3:3-5; Jok. 1:18; 1 Pet. 1:5,23; Rom. 7:17; Judo 20,21,24,25; Lk. 22:31,32; Rom. 16:20; 2 Kor. 4:4; 11:3;Jn. 8:44; 1 Jn. 2:13,14.
Giesmės: 136, 183, 21, 82, 78, 130, 184 / 57, 275, 368.
Poems of Dawn, 50; Wiersze brzasku, 41: Dievas žino. Tower Reading: Z’15, 237; (R 5742).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas iš to išėjo?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 19Tenesigiria žmogus, kuris dar tik juosiasi kalaviją, kaip tas, kuris nusijuosia – 1 Kar. 20:11.
Ištvermingumo išbandymas, be abejo, yra vienas iš sunkiausių ištikimybės išmėginimų, ką išrinktoji Bažnyčia patyrė. Tai toks išmėginimas, kuris išmatuoja ir parodo stiprumą kiekvienos kitos dorybės ir malonės. Ir joks kryžiaus kareivis nebus apdovanojamas pergalės laurais, jei neišlaikys to išbandymo. … Šių dienų kovose, kaip ir visose kitose, priešininkas stengiasi netikėtai užklupti, staiga užpulti ir sunaikinti Dievo žmones. Todėl vienintelis pasiruošimas, kurį galime atlikti esant tokiai situacijai, tai pastovus budrumas, malda ir užsidėjimas ant savęs visų Dievo šarvų – Tiesos ir Tiesos Dvasios – Z’94, 155 (R 1656).
* * *
Nors Dievo žmonės gali ir giriasi Viešpatyje, tačiau netinkama būtų didžiuotis, nes mažų mažiausiai tai būtų perdėtas savęs gyrimas. Kartais galime pateisinti tam tikrus kuklius pasakymus apie savo buvusius pasiekimus, bet niekada pagyrūniškai. Dar mažiau reikėtų girtis būsimais darbais, kurių atlikimas yra neaiškus. Toks pasigyrimas aukština save, paprastai menkina kitus ir užgaulioja Dievą. Pagyrūnui ne tik dažniausiai nepasiseka, bet ir sulaukia nelaimės. Nėra vietos pasigirti savimi. Ką turime ir ko nesame gavę? Ar elgeta turėtų girtis gauta išmalda? Ar gėris, kurį gavome, neateina iš Viešpaties malonės? Todėl būkime uolūs, atiduodami Jam garbę už mūsų vietą bei pasiekimus, o apie save galvokime kaip apie Jo neužsitarnauto gerumo ir meilės objektus – P’35, 172.
Paralelinės citatos: Pat. 27:1; Iz. 10:15; Ps. 49:6-9; 52:1; 94:4; Rom. 3:27; 11:17-21; 1 Kor. 1:17-31; 4:6,7; 2 Kor. 10:12-17; Ef. 2:8-10.
Giesmės: 184, 13, 15, 63, 123, 135, 291 / 417, 379, 380.
Poems of Dawn, 236; Wiersze brzasku, 222: Darbai, o ne žodžiai. Tower Reading: Z’94,115; (R 1656).
Klausimai: Ar aš gyriausi šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
