Mes žinome, jog kiekvienas, gimęs iš Dievo [anglų k. – tapo pradėtas Dievo], nenusideda … saugo save, ir piktasis jo nepaliečia – 1 Jn. 5:18.
Kol mūsų širdis (protas, valia) yra šventa ir santaikoje su Dievu ir teisingumu, tol, kol šventumo dvasia lieka mumyse, naujas protas negali pritarti nuodėmei, bet turi būti ir yra jos priešininku. Nors mes kovojame daug kovų su mūsų puolusio ir silpno kūno nariais, su jo reikalavimais ir norais, tai vis dėlto … esame atskirti ir skirtingi nuo kūno. Kūno silpnybės ir netobulumai nėra priskiriami naujam protui Jėzuje Kristuje, bet pripažinti uždengtais ir paslėptais po mūsų Viešpaties išpirkimo aukos nuopelnu – Z’99, 58 (R 2438).
* * *
Naujas kūrinys yra pradėtas Dievo. Tai yra kiekvieno smegenų organo dvasinė savybė, leidžianti ir įgalinanti kiekvieną smegenų organą bendradarbiauti, pildant Dievo valią. Todėl naujas kūrinys, kaip valios jėga, kuri trokšta vykdyti ir vykdo Dievo valią, niekada nenusideda. Šis naujas kūrinys saugo visas mintis, motyvus, žodžius ir poelgius, pavergdamas juos Dievo valiai, o tai neleidžia priešininkui suteršti, sutepti asmens, pradėto iš Dievo – P’35, 102.
Paralelinės citatos: Jn. 1:13; 3:3-5; Jok. 1:18; 1 Pet. 1:5,23; Rom. 7:17; Judo 20,21,24,25; Lk. 22:31,32; Rom. 16:20; 2 Kor. 4:4; 11:3;Jn. 8:44; 1 Jn. 2:13,14.
Giesmės: 136, 183, 21, 82, 78, 130, 184 / 57, 275, 368.
Poems of Dawn, 50; Wiersze brzasku, 41: Dievas žino. Tower Reading: Z’15, 237; (R 5742).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas iš to išėjo?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGPJŪČIO 13Taigi, Kristaus reikalui mes einame pasiuntinių pareigas – 2 Kor. 5:20.
Jeigu mes, kaip krikščionys, visuomet atsimintumėm šiuos Apaštalo žodžius, jie mums būtų labai vertingi ir tikrai padėtų pakeisti mūsų charakterį! Kokia tai būtų didelė pagalba naujai prigimčiai kovoje su žemais ir niekingais polinkiais senos prigimties, kurios atsisakėme ir pripažinome dabartiniu metu esant mirusia! „Bet mes esame dangaus valstybės piliečiai”, sako Apaštalas. Nors mes ir gyvename šiame pasaulyje, tačiau nesame iš jo, bet savo priklausomumą ir pilietybę perkėlėme į Dievo Karalystę Ir šiuo metu, būdami paskirti Jo Karalystei, nors vis dar gyvename šiame pasaulyje tarp svetimšalių ir svetimų, tačiau būdami tos Karalystės atstovais ir ambasadoriais, turime įvertinti aukštas pareigas, vertę ir garbingumą šių pareigų bei atsakomybės svarbą ir visada atsiminti Apaštalo žodžius: „ir visa, ką bedarytumėte žodžiu ar darbu, visa darykite Viešpaties Jėzaus vardu” – Z’04, 72 (R 3329).
* * *
Dievas yra teisėtas žemės Karalius, nors Jo skeptras, dėl uzurpacijos, dabar yra šėtono rankose. Dievas renka savo ištikimuosius, kad būtų Jo ambasadoriais ir veiktų kaip Kristaus įgalioti skelbėjai. Būdami tokiais, mes reikalaujame šėtono išlaisvinti dabartinius ir būsimus Dievo žmones bei ruošiamės jų išlaisvinimui. Panašiai pranešame ir kitiems, kad Karalystė perkeliama iš šėtono valdžios, o atiduodama Kristui. Šios pareigos yra labai garbingos ir iš mūsų pusės reikalauja tokio takto, taurumo, gero, tinkamo elgesio, reikalingo šioms pareigoms, kad visi teisingai mąstantys žmonės turėtų tai gerai suprasti. Ir jeigu žemiški ambasadoriai elgiasi taip, kad atneštų garbę savo kraštui, tai tuo labiau mes taip turime elgtis – P’36, 95.
Paralelinės citatos: Jobo 33:23; Mal. 2:6,7; 2 Kor. 3:6,9; 6:1; Ef. 6:20; 1 Sam. 2:35; 12:8; Ezr. 7:10; Iz. 52:1-12; Jer. 20:9; Ezech. 34; Mt. 10:16-24; 20:25-28; 23:8-11; Jn. 10:1-15; Apd. 20:22-24; Rom. 2:21-23; 1 Kor. 2:2.
Giesmės: 116, 70, 164, 210, 260, 272, 275 / 66, 456, 374.
Poems of Dawn, 77; Wiersze brzasku, 67: Amen, Amen. Tower Reading: Z’04, 71; (R 3329).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau Kristaus ambasadoriumi? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kas padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
