Mes žinome, jog kiekvienas, gimęs iš Dievo [anglų k. – tapo pradėtas Dievo], nenusideda … saugo save, ir piktasis jo nepaliečia – 1 Jn. 5:18.
Kol mūsų širdis (protas, valia) yra šventa ir santaikoje su Dievu ir teisingumu, tol, kol šventumo dvasia lieka mumyse, naujas protas negali pritarti nuodėmei, bet turi būti ir yra jos priešininku. Nors mes kovojame daug kovų su mūsų puolusio ir silpno kūno nariais, su jo reikalavimais ir norais, tai vis dėlto … esame atskirti ir skirtingi nuo kūno. Kūno silpnybės ir netobulumai nėra priskiriami naujam protui Jėzuje Kristuje, bet pripažinti uždengtais ir paslėptais po mūsų Viešpaties išpirkimo aukos nuopelnu – Z’99, 58 (R 2438).
* * *
Naujas kūrinys yra pradėtas Dievo. Tai yra kiekvieno smegenų organo dvasinė savybė, leidžianti ir įgalinanti kiekvieną smegenų organą bendradarbiauti, pildant Dievo valią. Todėl naujas kūrinys, kaip valios jėga, kuri trokšta vykdyti ir vykdo Dievo valią, niekada nenusideda. Šis naujas kūrinys saugo visas mintis, motyvus, žodžius ir poelgius, pavergdamas juos Dievo valiai, o tai neleidžia priešininkui suteršti, sutepti asmens, pradėto iš Dievo – P’35, 102.
Paralelinės citatos: Jn. 1:13; 3:3-5; Jok. 1:18; 1 Pet. 1:5,23; Rom. 7:17; Judo 20,21,24,25; Lk. 22:31,32; Rom. 16:20; 2 Kor. 4:4; 11:3;Jn. 8:44; 1 Jn. 2:13,14.
Giesmės: 136, 183, 21, 82, 78, 130, 184 / 57, 275, 368.
Poems of Dawn, 50; Wiersze brzasku, 41: Dievas žino. Tower Reading: Z’15, 237; (R 5742).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas iš to išėjo?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 20Ypatinga tauta, stropi geriems darbams – Tit. 2:14.
„Ypatinga tauta” – nėra ypatinga savo apranga, papročiais, kalba, nei kokia nors neprotinga, ar paika laikysena, įpročiais, bet ji ypatinga tame, kad atsiskiria nuo pasaulio ir šio pasaulio dvasios. Šie žmonės turi Kristaus dvasią – dvasią visiško pasišventimo Viešpačiui, yra atsiskyrę nuo pasaulio ir jo savanaudiškų tikslų. Jie yra ypatingi tuo, kad priima Viešpaties Žodį, kaip savo vienintelį įstatymą. Yra ypatingi tuo, kad atmeta pasaulio išmintį, kai ji nesutinka ir yra priešinga Dievo apreiškimui. Yra ypatingi tuo, kad būdami šiame pasaulyje, nėra iš šio pasaulio. Yra ypatingi tuo, kad turi aiškų tikėjimą ir elgiasi uoliai pagal šį tikėjimą. Yra ypatingi tuo, kad aukodami save nepripažįsta kitos valios, išskyrus savo Karaliaus. Taip pat, ypatingi tuo, jog žino Tiesą ir gali paaiškinti apie viltį, kurią turi, kai tuo tarpu kiti vien tik spekuliuoja, stebisi ir abejoja – Z’97, 95 (R 2127).
* * *
Dievo žmonių ypatingumas glūdi tame, kad jie atsiskiria nuo savanaudiškumo, pasaulietiškumo, nuodėmės ir klaidos, bei pasišvenčia Viešpačiui ir Jo tarnybai. Dievo žmonės yra ypatingi dėl Viešpaties todėl, kad Jis juos laiko Savo nuosavybe, yra Jam atsidavę ir pasiruošę tarnauti skelbiant Tiesą ir teisingumą. Jie, kiek leidžia galimybės, yra entuziastiškai aktyvūs teisingame poelgyje, tarnauja darydami gera visiems žmonėms, o ypatingai tikėjimo namiškiams. – P’26, 61.
Paralelinės citatos: Įst. 7:6; 14:2; 26:18; Ps. 69:9; 1 Pet. 2:9; Ef. 2:10; Tit. 3:8; Gal. 6:7-10; 1 Kor. 15:58; 2 Tes. 3:13; 1 Tes. 5:15; 1 Tim. 6:18; Hbr. 13:16.
Giesmės: 275, 267, 20, 200, 78, 125, 116 / 422, 314, 203.
Poems of Dawn, 169; Wiersze brzasku, 159: Eik, dirbk.
Tower Reading: Z’14, 151; (R 5555).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau stropus geriems darbams, kaip tas, kuris priklauso Viešpačiui? Kokiose aplinkybėse? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
