Žinok, kad paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai, nes žmonės bus … išdavikai, užsispyrę, pasipūtėliai, labiau mylintys malonumus negu Dievą – 2 Tim. 3:1,4.
Tikrasis krikščionis nėra „pasipūtęs”, priešingai, jo pasišventimas Viešpačiui atliko simbolinį nukirtimą. Jis prarado savo galvą, atsisakė savo asmeninės valios, savo aš, ir, kaip Jėzaus Kristaus mokinys, atidavė save pilnai Jėzaus, Galvos kontrolei. Todėl tikrasis krikščionis kiekviename savo gyvenimo reikale, ar tai susiję su jo malonumais, ar jo naštomis bei išbandymais, visada kreipiasi į savo Galvą, kad gautų nurodymus ir sužinotų, kaip ir ką turi daryti bei kalbėti – taip, kad visos jo proto mintys būtų pilnoje taikoje su Dievo valia Kristuje – Z’99, 102 (R 2459).
* * *
Gyvename paskutinėse dienose, o pagal Apaštalo aprašymą, tos dienos yra pavojingos ne tik pasauliui, bet ir krikščionims. Paminėti čia „tie [graikų kalboje apibūdinantis artikelis] žmonės” priklauso antitipinėms Jano ir Jambro klasėms (8 eil.). Iš tikrųjų, jie yra išdavikiški savo Viešpačiui ir buvusiems broliams, kuriuos, kaip Judas buvusiuose laikuose, parduoda dėl pelno ir naudos. Savo užsispyrime iš tikrųjų yra „pasipūtę”. Gyvenimas išsižadant savęs, kylantis iš meilės Dievui, prarado jiems savo žavesį ir yra miręs, kadangi jie pamilo savanaudiškumą ir pasaulietiškumą – P’35, 102.
Paralelinės citatos: 1 Tim. 4:1,2; 2 Pet. 2:1-3,10-22; 3:3; 1 Jn. 2:18,19; 2 Jn. 7,10,11; 3 Jn. 9-11; Judo 3,4,8-19; Hbr. 6:4-6; 10:26-29; 1 Jn. 5:16.
Giesmės: 318, 1, 12, 78, 130, 136, 198 / 124, 376, 439.
Poems of Dawn, 265; Wiersze brzasku, 247: Artėjanti audra. Tower Reading: Z’14, 70; (R 5413).
Klausimai: Kokie buvo šios savaitės pastebėjimai dėl šio teksto? Kokį jie manyje atliko darbą?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 5Pavydas žiaurus kaip mirusiųjų buveinė. Jo karštis yra ugnies karštis, stipriausia liepsna – Giesmių giesmė 8:6.
Pavydas yra vienas iš didžiųjų priešų, su kuriuo susiduria kiekvienas krikščionis. Šį priešą, kaip Dievo, žmogaus ir kiekvieno gero principo priešininką, turime nužudyti iš karto, kai tik jį pastebime. Kokiame laipsnyje, net ir laikinai apsigyvenęs pavydas sutepė mūsų širdį – tokiame laipsnyje turime ir apsivalyti, panaudodami šventumo ir meilės dvasią. Pavydas jau pats savyje yra negailestingas ir žiaurus siaubūnas, bet negana to, jo nuodingos iltys padaro neišvengiamą skausmą ir kančią kitiems, atneša nelaimę ir galiausiai sunaikina tuos, kurie šį siaubūną prie savęs prisileidžia. Pavydas yra nuodėmė ir blogis mintyse, kuris gali greitai nuvesti iki nuodėmės ir blogio elgesyje. Jeigu protas jau kartą buvo apnuodytas pavydu, tuomet tik su dideliu vargu galėsime pilnai nuo jo apsivalyti, kadangi pavydas labai greitai viskam aplink save duoda savąjį atspalvį ir bruožą – Z’03, 330 (R 3231).
* * *
Šeolis, ta mirties būsena, yra žiauri ta prasme, jog be gailesčio jausmų naikina savo aukas ir taip negailestingai nugramzdina liūdesyje tuos, kurie tas aukas myli. Šeolis yra žmonijos priešas, triumfuojantis žmonijos giminės akivaizdoje. Ir niekas, tik šeolio sunaikinimas, tegalės išlaisvinti jo aukas iš jo valdžios galios. Pavydas yra panašus į
šeolį. Jis naikina laimę visų tų asmenų, kurių atžvilgiu pasireiškia ir dažnai pačius tuos asmenis. Jeigu turime šį bruožą savo širdyse, galime būti tikri, kad skriaudžiame kitus ir kenkiame sau. Su tuo blogiu turime nepermaldaujamai kovoti, kol jį nugalėsime, nes priešingu atveju, pavydas tikrai mus sunaikins, nepalikdamas išsilaisvinimo galimybės – P’35, 117.
Paralelinės citatos: Pat. 6:34; 27:4; Pam. 4:4; Iš. 20:5; 34:14; 2 Kor.11:2; Dan. 6:3-5; Jok. 3:14,16; Pr. 4:5,6,8; 37:4-11, 18-28; 1 Sam. 18:8-30;2 Sam. 3:24-27; Lk. 15:25-32.
Giesmės: 183, 333, 139, 167, 172, 195, 322 / 295, 346, 392.
Poems of Dawn, 200; Wiersze brzasku, 193: Pasitikėk Manimi. Tower Reading: Z’11, 93; (R 4789).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
