Žinok, kad paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai, nes žmonės bus … išdavikai, užsispyrę, pasipūtėliai, labiau mylintys malonumus negu Dievą – 2 Tim. 3:1,4.
Tikrasis krikščionis nėra „pasipūtęs”, priešingai, jo pasišventimas Viešpačiui atliko simbolinį nukirtimą. Jis prarado savo galvą, atsisakė savo asmeninės valios, savo aš, ir, kaip Jėzaus Kristaus mokinys, atidavė save pilnai Jėzaus, Galvos kontrolei. Todėl tikrasis krikščionis kiekviename savo gyvenimo reikale, ar tai susiję su jo malonumais, ar jo naštomis bei išbandymais, visada kreipiasi į savo Galvą, kad gautų nurodymus ir sužinotų, kaip ir ką turi daryti bei kalbėti – taip, kad visos jo proto mintys būtų pilnoje taikoje su Dievo valia Kristuje – Z’99, 102 (R 2459).
* * *
Gyvename paskutinėse dienose, o pagal Apaštalo aprašymą, tos dienos yra pavojingos ne tik pasauliui, bet ir krikščionims. Paminėti čia „tie [graikų kalboje apibūdinantis artikelis] žmonės” priklauso antitipinėms Jano ir Jambro klasėms (8 eil.). Iš tikrųjų, jie yra išdavikiški savo Viešpačiui ir buvusiems broliams, kuriuos, kaip Judas buvusiuose laikuose, parduoda dėl pelno ir naudos. Savo užsispyrime iš tikrųjų yra „pasipūtę”. Gyvenimas išsižadant savęs, kylantis iš meilės Dievui, prarado jiems savo žavesį ir yra miręs, kadangi jie pamilo savanaudiškumą ir pasaulietiškumą – P’35, 102.
Paralelinės citatos: 1 Tim. 4:1,2; 2 Pet. 2:1-3,10-22; 3:3; 1 Jn. 2:18,19; 2 Jn. 7,10,11; 3 Jn. 9-11; Judo 3,4,8-19; Hbr. 6:4-6; 10:26-29; 1 Jn. 5:16.
Giesmės: 318, 1, 12, 78, 130, 136, 198 / 124, 376, 439.
Poems of Dawn, 265; Wiersze brzasku, 247: Artėjanti audra. Tower Reading: Z’14, 70; (R 5413).
Klausimai: Kokie buvo šios savaitės pastebėjimai dėl šio teksto? Kokį jie manyje atliko darbą?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 20Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas. Kiekvieną šakelę manyje, neduodančią vaisiaus, Jis išpjauna, o kiekvieną šakelę, nešančią vaisių, apvalo, kad ji duotų daugiau vaisiaus – Jn. 15:1,2.
Taip kaip net ir geriausios vynmedžio šakos, kurios neša vaisių, turi būti apgenėjamos, taip net ir kilniausiems ir uoliausiems iš Dievo žmonių reikalinga Viešpaties apvaizda, rūpestis ir disciplina. Nes priešingu atveju jie greitai pradėtų augti tik kaip šakos ir nebevestų gausingo vaisiaus. Tikrasis Dievo vaikas, kurio valia tapo pilnai panardinta Viešpaties valioje, niekada nepasipiktins ir nepraras noro, matydamas šiuos apgenėjimus. Jis išmoko kai ko iš savo neišmintingumo ir pasitiki didžiojo Vynininko išmintimi. Ir todėl, kai Dievo apvaizda riboja jo pastangas tam tikromis kryptimis, tai jis, matydamas savo asmeninių planų sugriuvimą, linksmai priima Dievo apvaizdą, nes įsitikina, kad Viešpaties valia ir Viešpaties kelias yra geriausi ir turintys tikslą suteikti palaimą – Z’99, 109 (R 2464).
* * *
Pati gamta suteikė Viešpačiui puikią iliustraciją, kad galėtų pamokinti Savo mokinius. Mūsų tekste atkreipiamas dėmesys į Vynmedį – Kristų, iš kurio kaip šakelės išauga Jo nariai. Tėvui prižiūrint kiekviena iš tų šakelių duoda vaisių, t. y., Kristaus panašumo vaisių. Šios šakelės pastoviai turi būti apgenėjamos ir Vynininko apvalomos, kol galiausiai tai duos gausius dvasinius vaisius – P’33, 80.
Paralelinės citatos: Jn. 15:3-8; Hbr. 12:2-17; 13:20; Ef. 5:23; Lk.1:69; Jn. 14:6; Hbr. 6:7,8; Jn. 13:10; 17:17; Ef. 5:26; 1 Pet. 1:22; Hbr. 12:4-14; 2 Pet. 1:2-10; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 67, 95, 109, 130, 136, 198, 267 / 462, 407, 342.
Poems of Dawn, 173; Wiersze brzasku, 161: Nusivylimas. Tower Reading: Z’05, 121; (R 3544).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su apgenėjimu ir apvalymu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?