Žinok, kad paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai, nes žmonės bus … išdavikai, užsispyrę, pasipūtėliai, labiau mylintys malonumus negu Dievą – 2 Tim. 3:1,4.
Tikrasis krikščionis nėra „pasipūtęs”, priešingai, jo pasišventimas Viešpačiui atliko simbolinį nukirtimą. Jis prarado savo galvą, atsisakė savo asmeninės valios, savo aš, ir, kaip Jėzaus Kristaus mokinys, atidavė save pilnai Jėzaus, Galvos kontrolei. Todėl tikrasis krikščionis kiekviename savo gyvenimo reikale, ar tai susiję su jo malonumais, ar jo naštomis bei išbandymais, visada kreipiasi į savo Galvą, kad gautų nurodymus ir sužinotų, kaip ir ką turi daryti bei kalbėti – taip, kad visos jo proto mintys būtų pilnoje taikoje su Dievo valia Kristuje – Z’99, 102 (R 2459).
* * *
Gyvename paskutinėse dienose, o pagal Apaštalo aprašymą, tos dienos yra pavojingos ne tik pasauliui, bet ir krikščionims. Paminėti čia „tie [graikų kalboje apibūdinantis artikelis] žmonės” priklauso antitipinėms Jano ir Jambro klasėms (8 eil.). Iš tikrųjų, jie yra išdavikiški savo Viešpačiui ir buvusiems broliams, kuriuos, kaip Judas buvusiuose laikuose, parduoda dėl pelno ir naudos. Savo užsispyrime iš tikrųjų yra „pasipūtę”. Gyvenimas išsižadant savęs, kylantis iš meilės Dievui, prarado jiems savo žavesį ir yra miręs, kadangi jie pamilo savanaudiškumą ir pasaulietiškumą – P’35, 102.
Paralelinės citatos: 1 Tim. 4:1,2; 2 Pet. 2:1-3,10-22; 3:3; 1 Jn. 2:18,19; 2 Jn. 7,10,11; 3 Jn. 9-11; Judo 3,4,8-19; Hbr. 6:4-6; 10:26-29; 1 Jn. 5:16.
Giesmės: 318, 1, 12, 78, 130, 136, 198 / 124, 376, 439.
Poems of Dawn, 265; Wiersze brzasku, 247: Artėjanti audra. Tower Reading: Z’14, 70; (R 5413).
Klausimai: Kokie buvo šios savaitės pastebėjimai dėl šio teksto? Kokį jie manyje atliko darbą?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGPJŪČIO 25Mes žinome, kad, kai Jis pasirodys, būsime panašūs į Jį, nes matysime Jį tokį, koks Jis yra – 1 Jn. 3:2.
Tegul ši viltis, kad greit patirsime pasikeitimą prisikėlime ir tapsime tokie, kokiu yra mūsų brangus Gelbėtojas, pamatysime Jį tokiu, koks Jis yra ir dalysimės su Juo garbe Jo didžiojoje
epiphaneia, tai yra, Dievo sūnų spindėjime Karalystės garbėje, suteikia energijos mūsų širdims ir uždega mumyse entuziazmą – atgaivina širdis, atriša mūsų lūpas ir stiprina mus atliekant kiekvieną pareigą, privilegiją ir galimybę – tarnauti mūsų Mokytojui ir tikėjimo šeimynai. Jeigu ši viltis buvo inkaru Dievo žmonėms tiek daug šimtmečių, tai tuo labiau dar didesnę svarbą turi mums, gyvenantiems dabar, Jo buvimo čia metu, laukiantiems Jo pilno
apokalupsis – Jo apsireiškimo Karalystės garbėje! – Z’03, 151 (R 3191).
* * *
Kristaus pasirodymą suprantame kaip Jo pasirodymą pasauliui, o tai įvyks per priespaudos laiko vargus. Todėl duotas mums užtikrinimas, kad prieš pilnai pasibaigiant priespaudos laikui, pagarbinta bus visa Bažnyčia kartu su savo Viešpačiu. Bažnyčios pasirodymas su Viešpačiu nebus kūne, taip kaip ir Kristaus pasirodymas nebus kūne. Bažnyčios nariai prisikelia panašiai kaip Jis – perkeičiami iš gendančių į negendančius, iš mirtingų į nemirtingus, iš žmogiškos prigimties į dangišką! Tame garbingame būvyje jie mato Viešpatį, yra tokie kaip Jis ir yra kartu su Juo! Būkime patenkinti dabartinėmis nepalankiomis sąlygomis, turėdami Karalystės perspektyvą mūsų išsiilgusioms akims! – P’32, 112.
Paralelinės citatos: Ps. 16:11; 17:15; Mt. 5:8; 8:11; 1 Kor. 13:12; Rom. 8: 29; 1 Kor. 15:49; Flp. 3:21; Kol. 3:4; 2 Pet. 1:4.
Giesmės: 92, 7, 25, 29, 53, 72, 105 / 37, 24, 238.
Poems of Dawn, 260; Wiersze brzasku, 242: Senas pasaulis. Tower Reading: Z’12, 61; (R 4973).
Klausimai: Kaip ši viltis paveikė mane šią savaitę? Kokios buvo pasekmės?
