Elkitės kaip šviesos vaikai … ištirdami, kas patinka Viešpačiui – Ef. 5:8,10.
Jeigu pasišventėme Dievui Tiesos pagalba – jeigu mūsų valia yra mirusi, o Viešpaties pilnai priimta vietoj mūsų valios mūsų mintyse, žodžiuose ir darbuose – tai reiškia, kad vykdome Dievo valią ir gausime apdovanojimą kaip „nugalėtojai”, net jei ir niekada neturėtume progų sakyti pamokslų, duoti išmaldos vargšams, neturtingiems ir niekada nekentėtume kaip kankiniai Tiesos labui. Atsiminkime gerai, kad „ta yra Dievo valia [liečianti jus] tai jūsų šventėjimas”. Tegul niekas neaptemdo ir neužstoja tos Tiesos – net kitos tiesos ar klaidos. Leiskime šiai Tiesai dominuoti mūsų gyvenime, o tada, jei Dievo valia iš tikrųjų yra mūsų valia, mes turėsime aiškiai pažymėtą kelią, o tai yra labai svarbu – Z’99, 4 (R 2411).
* * *
Šviesos vaikai, tai tie pasišventę Dievui asmenys, kurie turi Tiesą. Jie pritaiko savo elgesį prie doktrinų, nurodymų, pažadų, pamokymų, pranašysčių, istorijų ir Dievo Žodžio tipų. Jie pastoviai studijuoja Žodį ir stengiasi pritaikyti jo principus įvairiose gyvenimo situacijose, kad galėtų pirmiausia įsitikinti, kas patinka Viešpačiui, o tada taip elgtis – P’26, 95.
Paralelinės citatos: Mt. 5:14-16; Jn. 12:46; 13:13; 2 Kor. 4:6;
1 Tes. 5:5; 1 Jn. 1:7; 2:6,9,10; Rom. 12:2; Ef. 5:2,15,17; 1 Tes. 4:3;
5:24; Flp. 1:10; 1 Tim. 2:3.
Giesmės: 315, 1, 20, 196, 71, 125, 154 / 101, 415, 422.
Poems of Dawn, 77; Wiersze brzasku, 66: Nematau, bet tikiu. Tower Reading: Z’14, 126; (R 5446).
Klausimai: Ar šią savaitę, kaip šviesos vaikas, stengiausi išbandyti savo charakterį, motyvus, mintis, žodžius ir poelgius? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
VASARIO 14Nes, pagal savo žodžius būsi išteisintas ir pagal savo žodžius būsi pasmerktas – Mt. 12:37.
Visus mūsų išsakytus žodžius Dievas priima, kaip parodymą mūsų širdies. Jeigu mūsų žodžiai yra maištingi, nelojalūs, lengvabūdiški, su panieka, nemalonūs, nedėkingi, bedieviški ar nešvarūs, tai ir širdis yra teisiama remiantis taisykle „burna kalba tai, ko pertekusi širdis”. Kaip netobulos būtybės ne visada galime būti tobuli žodyje ir elgesyje. Nepaisant mūsų geriausių pastangų, vis tiek kartais klysime kaip žodyje, taip ir elgesyje, tačiau ir tada turime atidžiai ir ištikimai stengtis tobulai pažaboti, suvaldyti mūsų žodžius ir poelgius – Z’96, 32 (R 1937).
* * *
Žodžiai visada parodo to asmens mintis, išskyrus veidmainiškus žodžius. Taikliai ir tinkamai pasakyti žodžiai, perduodant teisingas mintis, gauna pripažinimą iš tų, kurie teisingai įvertina juos. O žodžiai niekingi, perduodantys blogas mintis, teisingai užsitarnauja pasmerkimą iš tų pusės, kurių širdys yra kilnios ir taurios. Jeigu mūsų širdys ir mintys yra geros ir teisingos, tai ir mūsų žodžiai bus geri ir teisingi, o jeigu mūsų širdys ir mintys yra blogos ir neteisingos, tai ir mūsų žodžiai bus blogi ir neteisingi – P’35, 15.
Paralelinės citatos: Mt. 12:22-37; Ps. 10:7,8; 12:3,4; 34:13; 41:5- 9; 50:23; 52:2-4; 64:2-5; 77:12; 102:8; 119:13,27,46,54,172; 145:5- 7,11,12; 140:3,11; Pat. 10:11,19-21,31,32; 12:5,6,13,17-19; 15:1,4,28; 18:8,21,23; 26:20-23,28; Mt. 5:22,37; Ef. 4:25; Jok. 1:26; 3:5-10.
Giesmės: 116, 44, 70, 130, 136, 260, 272 / 188a, 433, 317.
Poems of Dawn, 282; Wiersze brzasku, 269: Ir stojo tyla.
Tower Reading: Z’14,166; (R 5470).
Klausimai: Kokius gerus ar blogus žodžius kalbėjau šią savaitę? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės juos pasakius?
