Elkitės kaip šviesos vaikai … ištirdami, kas patinka Viešpačiui – Ef. 5:8,10.
Jeigu pasišventėme Dievui Tiesos pagalba – jeigu mūsų valia yra mirusi, o Viešpaties pilnai priimta vietoj mūsų valios mūsų mintyse, žodžiuose ir darbuose – tai reiškia, kad vykdome Dievo valią ir gausime apdovanojimą kaip „nugalėtojai”, net jei ir niekada neturėtume progų sakyti pamokslų, duoti išmaldos vargšams, neturtingiems ir niekada nekentėtume kaip kankiniai Tiesos labui. Atsiminkime gerai, kad „ta yra Dievo valia [liečianti jus] tai jūsų šventėjimas”. Tegul niekas neaptemdo ir neužstoja tos Tiesos – net kitos tiesos ar klaidos. Leiskime šiai Tiesai dominuoti mūsų gyvenime, o tada, jei Dievo valia iš tikrųjų yra mūsų valia, mes turėsime aiškiai pažymėtą kelią, o tai yra labai svarbu – Z’99, 4 (R 2411).
* * *
Šviesos vaikai, tai tie pasišventę Dievui asmenys, kurie turi Tiesą. Jie pritaiko savo elgesį prie doktrinų, nurodymų, pažadų, pamokymų, pranašysčių, istorijų ir Dievo Žodžio tipų. Jie pastoviai studijuoja Žodį ir stengiasi pritaikyti jo principus įvairiose gyvenimo situacijose, kad galėtų pirmiausia įsitikinti, kas patinka Viešpačiui, o tada taip elgtis – P’26, 95.
Paralelinės citatos: Mt. 5:14-16; Jn. 12:46; 13:13; 2 Kor. 4:6;
1 Tes. 5:5; 1 Jn. 1:7; 2:6,9,10; Rom. 12:2; Ef. 5:2,15,17; 1 Tes. 4:3;
5:24; Flp. 1:10; 1 Tim. 2:3.
Giesmės: 315, 1, 20, 196, 71, 125, 154 / 101, 415, 422.
Poems of Dawn, 77; Wiersze brzasku, 66: Nematau, bet tikiu. Tower Reading: Z’14, 126; (R 5446).
Klausimai: Ar šią savaitę, kaip šviesos vaikas, stengiausi išbandyti savo charakterį, motyvus, mintis, žodžius ir poelgius? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 19Tenesigiria žmogus, kuris dar tik juosiasi kalaviją, kaip tas, kuris nusijuosia – 1 Kar. 20:11.
Ištvermingumo išbandymas, be abejo, yra vienas iš sunkiausių ištikimybės išmėginimų, ką išrinktoji Bažnyčia patyrė. Tai toks išmėginimas, kuris išmatuoja ir parodo stiprumą kiekvienos kitos dorybės ir malonės. Ir joks kryžiaus kareivis nebus apdovanojamas pergalės laurais, jei neišlaikys to išbandymo. … Šių dienų kovose, kaip ir visose kitose, priešininkas stengiasi netikėtai užklupti, staiga užpulti ir sunaikinti Dievo žmones. Todėl vienintelis pasiruošimas, kurį galime atlikti esant tokiai situacijai, tai pastovus budrumas, malda ir užsidėjimas ant savęs visų Dievo šarvų – Tiesos ir Tiesos Dvasios – Z’94, 155 (R 1656).
* * *
Nors Dievo žmonės gali ir giriasi Viešpatyje, tačiau netinkama būtų didžiuotis, nes mažų mažiausiai tai būtų perdėtas savęs gyrimas. Kartais galime pateisinti tam tikrus kuklius pasakymus apie savo buvusius pasiekimus, bet niekada pagyrūniškai. Dar mažiau reikėtų girtis būsimais darbais, kurių atlikimas yra neaiškus. Toks pasigyrimas aukština save, paprastai menkina kitus ir užgaulioja Dievą. Pagyrūnui ne tik dažniausiai nepasiseka, bet ir sulaukia nelaimės. Nėra vietos pasigirti savimi. Ką turime ir ko nesame gavę? Ar elgeta turėtų girtis gauta išmalda? Ar gėris, kurį gavome, neateina iš Viešpaties malonės? Todėl būkime uolūs, atiduodami Jam garbę už mūsų vietą bei pasiekimus, o apie save galvokime kaip apie Jo neužsitarnauto gerumo ir meilės objektus – P’35, 172.
Paralelinės citatos: Pat. 27:1; Iz. 10:15; Ps. 49:6-9; 52:1; 94:4; Rom. 3:27; 11:17-21; 1 Kor. 1:17-31; 4:6,7; 2 Kor. 10:12-17; Ef. 2:8-10.
Giesmės: 184, 13, 15, 63, 123, 135, 291 / 417, 379, 380.
Poems of Dawn, 236; Wiersze brzasku, 222: Darbai, o ne žodžiai. Tower Reading: Z’94,115; (R 1656).
Klausimai: Ar aš gyriausi šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
