Štai Dievo Avinėlis – Jn. 1:36.
Visi Viešpaties tarnai turėtų atkreipti dėmesį į Viešpatį, o ne į save pačius. Tegul kiekvienas iš mūsų nukreipia savo energiją rodyti žmonėms Dievo Avinėlį, o ne save. Kuklumas yra brangakmenis, nesvarbu, kur jį randame; tai viena iš Dvasios malonių, kurią visi Viešpaties pasišventusieji turi stengtis kuo didesniame lygyje išugdyti ir gerai nupoliruoti. Atsiminkime, kad geriausias Jėzaus sekimas, tai ėjimas Jo keliais ir, tiek kiek leidžia mūsų galimybės, pastangos, elgtis tiksliai taip, kaip Jis elgtųsi, jei būtų šiandien; mokydamiesi iš to, ką Jis darė ir kalbėjo asmeniškai, ir iš instrukcijų, kurias Jis mums paliko per Apaštalus, apie dalyvavimą Jo kentėjimų kelyje, apie kelią į garbę ir apdovanojimą Jo Karalystėje – Z’99, 14,15 (R 2417).
* * *
Kristus yra Dievo Avinėlis, kadangi būdamas nekaltas, be dėmės, tapo atskirtas dešimtąją Nisano, ir kaip Paschos Avinėlis nuteistas mirčiai keturioliktąją Nisano už Dievo žmones. Kaip Avinėlis atsidavė mirčiai; o Dievo Namų durų staktos viršus ir durų staktos šulai, pašlakstyti Jo Krauju, sulaiko antrosios mirties ranką nuo kenkimo mums. Turime privilegiją valgyti Jo keptą kūną su nerauginta tyrumo ir tiesos duona bei karčiomis persekiojimų žolėmis ir t. t., visą tą laiką stovime apsijuosę ir apsiavę, su lazda rankoje, keliaujame į antitipinį Kanaaną – P’32, 95.
Paralelinės citatos: Iz. 45:22; 65:1,2; Hbr. 12:2; Pr. 22:7,8; Iš. 12:3;
Iz. 53:7; Jn. 1:29; Apd. 8:32; 1 Pet. 1:19; Apr. 5:6-14; 14:1,4; 19:7-9;21:14,22,23; 22:1,3.
Giesmės: 190, 5, 28, 168, 178, 157, 155 / 351, 257, 442.
Poems of Dawn, 31; Wiersze brzasku, 20: Vesk mane. Tower Reading: Z’12, 107; (R 4998).
Klausimai: Ar šią savaitę žiūrėjau į Dievo Avinėlį? Kaip? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 12Savo ištverme išlaikykite savo sielas – Lk. 21:19.
Apaštalas sako: „Kantrumas turi būti tobulas savo darbu, kad jūs būtumėte tobuli ir pabaigti, kuriems nieko netrūksta”. Todėl yra aišku, kad ši kantrybė apima savyje ir kitas charakterio malones – turi jas tam tikrame laipsnyje. Viešpaties žmonių tikėjimas turi eiti pirma kantrybės, o jų kantrybės dydis paprastai parodo jų tikėjimo dydį. Jei kuris krikščionis yra nekantrus ir neramus, tai aiškiai jam trūksta tikėjimo Viešpačiu, nes priešingu atveju jis sugebėtų ilsėtis, pasitikėti Viešpaties maloningais pažadais ir laukti, kada jie išsipildys. Panaudojęs išmintingą uolumą, darbštumą ir savo energiją, jis turėtų būti patenkintas, kad darbo rezultatus, išsipildymo laiką ir valandas paliks Viešpačiui – Z’03, 361 (R 3245).
* * *
Šis tekstas turėtų būti išverstas taip: „Savo kantrybėje išsaugokite savo sielas“. Šioje eilutėje žodis
„kantrybė” graikiškame tekste reiškia
pastovumą, tvirtumą, o ne ilgą
iškentėjimą, pakantumą. Kantrybė tai charakterio jėga, kurios pagalba su ištverme teisingai elgdamiesi, ramiai ir linksmai pakeldami sunkumus, skubame į priekį darydami gera, tuo pačiu metu stiprindami savo savikontrolę. Šio apibrėžimo dėka, ši eilutė tampa aiški. Jėzaus priminimas skatina mus skubėti į priekį, džiaugsmingai pakeliant sunkumus, sutinkamus mūsų teisingame elgesyje darant gera. Vien tik taip darydami galėsime išsaugoti savo dvasinį gyvenimą – P’35, 117.
Paralelinės citatos: Ps. 37:7-9; Pam. 7:8; Raudos 3:26,27; Lk. 8:15; Rom. 2:7; 5:3,4; 12:12; 15:4,5; Gal. 6:9; Kol. 1:10,11; 1 Tes. 1:3; Hbr. 6:12,15; 10:36; 12:1; Jok. 1:3,4; 5:7,8.
Giesmės: 267, 25, 57, 134, 307, 179, 200 / 313, 365, 468.
Poems of Dawn, 134; Wiersze brzasku, 126: Būk stiprus! Tower Reading: Z’13, 312; (R 5332).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau kantrus? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
