Štai Dievo Avinėlis – Jn. 1:36.
Visi Viešpaties tarnai turėtų atkreipti dėmesį į Viešpatį, o ne į save pačius. Tegul kiekvienas iš mūsų nukreipia savo energiją rodyti žmonėms Dievo Avinėlį, o ne save. Kuklumas yra brangakmenis, nesvarbu, kur jį randame; tai viena iš Dvasios malonių, kurią visi Viešpaties pasišventusieji turi stengtis kuo didesniame lygyje išugdyti ir gerai nupoliruoti. Atsiminkime, kad geriausias Jėzaus sekimas, tai ėjimas Jo keliais ir, tiek kiek leidžia mūsų galimybės, pastangos, elgtis tiksliai taip, kaip Jis elgtųsi, jei būtų šiandien; mokydamiesi iš to, ką Jis darė ir kalbėjo asmeniškai, ir iš instrukcijų, kurias Jis mums paliko per Apaštalus, apie dalyvavimą Jo kentėjimų kelyje, apie kelią į garbę ir apdovanojimą Jo Karalystėje – Z’99, 14,15 (R 2417).
* * *
Kristus yra Dievo Avinėlis, kadangi būdamas nekaltas, be dėmės, tapo atskirtas dešimtąją Nisano, ir kaip Paschos Avinėlis nuteistas mirčiai keturioliktąją Nisano už Dievo žmones. Kaip Avinėlis atsidavė mirčiai; o Dievo Namų durų staktos viršus ir durų staktos šulai, pašlakstyti Jo Krauju, sulaiko antrosios mirties ranką nuo kenkimo mums. Turime privilegiją valgyti Jo keptą kūną su nerauginta tyrumo ir tiesos duona bei karčiomis persekiojimų žolėmis ir t. t., visą tą laiką stovime apsijuosę ir apsiavę, su lazda rankoje, keliaujame į antitipinį Kanaaną – P’32, 95.
Paralelinės citatos: Iz. 45:22; 65:1,2; Hbr. 12:2; Pr. 22:7,8; Iš. 12:3;
Iz. 53:7; Jn. 1:29; Apd. 8:32; 1 Pet. 1:19; Apr. 5:6-14; 14:1,4; 19:7-9;21:14,22,23; 22:1,3.
Giesmės: 190, 5, 28, 168, 178, 157, 155 / 351, 257, 442.
Poems of Dawn, 31; Wiersze brzasku, 20: Vesk mane. Tower Reading: Z’12, 107; (R 4998).
Klausimai: Ar šią savaitę žiūrėjau į Dievo Avinėlį? Kaip? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 20Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas. Kiekvieną šakelę manyje, neduodančią vaisiaus, Jis išpjauna, o kiekvieną šakelę, nešančią vaisių, apvalo, kad ji duotų daugiau vaisiaus – Jn. 15:1,2.
Taip kaip net ir geriausios vynmedžio šakos, kurios neša vaisių, turi būti apgenėjamos, taip net ir kilniausiems ir uoliausiems iš Dievo žmonių reikalinga Viešpaties apvaizda, rūpestis ir disciplina. Nes priešingu atveju jie greitai pradėtų augti tik kaip šakos ir nebevestų gausingo vaisiaus. Tikrasis Dievo vaikas, kurio valia tapo pilnai panardinta Viešpaties valioje, niekada nepasipiktins ir nepraras noro, matydamas šiuos apgenėjimus. Jis išmoko kai ko iš savo neišmintingumo ir pasitiki didžiojo Vynininko išmintimi. Ir todėl, kai Dievo apvaizda riboja jo pastangas tam tikromis kryptimis, tai jis, matydamas savo asmeninių planų sugriuvimą, linksmai priima Dievo apvaizdą, nes įsitikina, kad Viešpaties valia ir Viešpaties kelias yra geriausi ir turintys tikslą suteikti palaimą – Z’99, 109 (R 2464).
* * *
Pati gamta suteikė Viešpačiui puikią iliustraciją, kad galėtų pamokinti Savo mokinius. Mūsų tekste atkreipiamas dėmesys į Vynmedį – Kristų, iš kurio kaip šakelės išauga Jo nariai. Tėvui prižiūrint kiekviena iš tų šakelių duoda vaisių, t. y., Kristaus panašumo vaisių. Šios šakelės pastoviai turi būti apgenėjamos ir Vynininko apvalomos, kol galiausiai tai duos gausius dvasinius vaisius – P’33, 80.
Paralelinės citatos: Jn. 15:3-8; Hbr. 12:2-17; 13:20; Ef. 5:23; Lk.1:69; Jn. 14:6; Hbr. 6:7,8; Jn. 13:10; 17:17; Ef. 5:26; 1 Pet. 1:22; Hbr. 12:4-14; 2 Pet. 1:2-10; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 67, 95, 109, 130, 136, 198, 267 / 462, 407, 342.
Poems of Dawn, 173; Wiersze brzasku, 161: Nusivylimas. Tower Reading: Z’05, 121; (R 3544).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su apgenėjimu ir apvalymu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
