Jei išdalinčiau visą savo turtą vargšams … bet neturėčiau meilės, man iš to nebūtų jokios naudos – 1 Kor. 13:3.
Atlikdami mūsų pareigas kitų atžvilgiu neturime užmiršti, kad pinigai tai nėra vienintelis dalykas, ko labai reikia žmonėms – kai kuriems nereikia pinigų, bet reikia meilės ir simpatijos, pritarimo. Mūsų Viešpats buvo vienas iš tokių. Jo meilės pilnoji širdis rado palyginti mažai draugystės, bendravimo tarp mažiau ar daugiau nuodėmės suterštų protų, net tarp kilniausių iš puolusios žmonijos, reprezentuotų Jo Apaštalais. Atrodo, kad Marijoje surado meilės ir atsidavimo gilumą, o tai buvo Jam saldžiu smilkalų kvapu, pastiprinimu, atgaivinimu ir jėgų atgavimu. Atrodo, kad Marija labiau nei kiti įvertino Mokytojo charakterio didybę. Ji ne tik kad džiaugėsi sėdėdama prie Jo kojų, norėdama iš Jo mokytis, bet taip pat su malonumu manifestavo Jam savo atsidavimą ir savo meilę, užmokėdama didelę kainą – Z’99, 77 (R 2447).
* * *
Apaštalo žodžiai parodo, jog yra galimybė duoti visai dėl kitų priežasčių nei geraširdiškumas. Svarstydami apie tai pripažįstame Jo patvirtintą tiesą, pasiremdami faktais, jog vieni duoda dėl tuščios garbės, antri norėdami pasirodyti, kiti dėl naudos, o dar kiti iš pavydo ir konkurencijos. Labdara, šelpimas atliekamas dėl tokių priežasčių, neabejotinai gadina charakterį. Kad abu, tas kuris duoda ir tas kuris gauna, galėtų patirti palaiminimą, davimas turi būti iš Dievo meilės – P’26, 95.
Paralelinės citatos: Jn. 13:34; 1 Kor. 13:1,2,4-13; 16:14; 2 Kor. 9:7;Mt. 6:1-4; 7:22,23; Pat. 17:9; Gal. 5:6; 1 Tes. 4:9; 2 Tes. 1:3; 1 Tim.1:5; 1 Pet. 4:8; 1 Jn. 3:14-18.
Giesmės: 170, 165, 166, 22, 201, 95, 105 / 475, 370, 123.
Poems of Dawn, 157; Wiersze brzasku, 147: Aš troškau tarnauti savo Mokytojui.
Tower Reading: Z’16, 215; (R 5926).
Klausimai: Kokių motyvų skatinamas dariau gera šią savaitę? Kas tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo aplinkybės ir rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 13Jūsų Tėvas žino, ko jums reikia – Mt. 6:8.
Mūsų prašymai, maldavimai ir šauksmai, kuriuos siunčiame Viešpačiui, turi būti tokie: širdies šventumo, jos pripildymo Viešpaties Dvasia, dvasinio maisto, pastiprinimo, atgaivinimo ir jėgų. Jeigu kalbėsime apie laikinus, natūralius dalykus, tai Jis žino, kokį kelią pasirinkome, ir kas būtų mums, kaip krikščionims, naudingiausia mūsų gėriui. Šį reikalą turime palikti Jam. Jis nebūtų patenkintas, jeigu mes Jo įkyriai prašytume dalykų, kurių mums nedavė, kadangi toks mūsų elgesys nebūtų tikėjimo Juo pavyzdys, bet priešingai – rodytume pavyzdį nepasitikėjimo, nuogąstavimo, išgąsčio, nerimo, kad Jis mus pamiršo, arba, kad neatsižvelgė į Savo pažadą duoti mums reikalingų dalykų – Z’04, 90 (R 3337).
* * *
Mums reikalingi žemiški ir dangiški dalykai, tačiau nežinome smulkmenų, kiek ir kokių. Taip pat nežinome kokia tvarka, kokiu laiku, kokioje vietoje arba kokiu geriausiu būdu šie būtini dalykai bus mums patenkinti. Todėl turėtume susilaikyti ir neduoti Viešpačiui konkrečių pamokinimų, kokiu būdu ir kaip tie poreikiai bus patenkinti. Tegul mums užtenka sąmoningo supratimo, kad Dievas žino visas smulkmenas dėl tų reikalingų dalykų ir žino kaip, kada ir kur juos patenkinti. Neabejokime Jo pasiruošimu aprūpinti šiais dalykais, kadangi kaip mūsų Tėvas, Jis labiau pasigaili mūsų, nei žemiškas tėvas savo vaikų. Todėl mes laukime Jo, dėkingi ir pasitenkinę Jo aprūpinimu – P’30, 183.
Paralelinės citatos: Ps. 38:9; 69:17-19; 139:2; Mt. 6:32-34; Lk. 11:13;
Jn. 16:23,24; Flp. 4:6,19; 1 Jn. 5:14,15.
Giesmės: 121, 301, 67, 99, 293, 63, 333 / 87, 368, 23.
Poems of Dawn, 109; Wiersze brzasku, 100: Aš nežinau. Tower Reading: Z’15, 38; (R 5623).
Klausimai: Kokie šios savaitės atsitikimai parodė, kad esu po Viešpaties apvaizdos akimi? Ar pasitikėjau šią savaitę, o gal buvau neramus? Kas man padėjo, kas trukdė? Ko išmokau iš šių išbandymų?
