Aš tam esu gimęs ir tam atėjęs į pasaulį, kad duočiau liudijimą tiesai – Jn. 18:37.
Mūsų Viešpaties ištikimybė Tiesai buvo priežastimi persekiojimų, kurie atėjo ant Jo nuo tų, kuriuos buvo apakinęs priešininkas. Jam Tiesos liudijimas kainavo gyvybę, o atidavimas gyvybės Tiesos apgynimui ir sudarė tą išperkamąją kainą. Panašiai ir visi Viešpaties pasekėjai turi duoti liudijimą Tiesai – turi skelbti Tiesą apie Dievo charakterį ir Planą. Toks liudijimas apie Tiesą visiems tikriems Jėzaus pasekėjams kainuos jų gyvybę; jie turės pristatyti save kaip gyvas, šventas aukas Dievui, kurias Jis gali priimti per Jėzų Kristų. Tegul kiekvienas, turintis viltį dalyvauti kartu su Gyvybės Kunigaikščiu Karalystėje, duoda liudijimą Tiesai – gerą išpažinimą apie Karalystę, jos įsteigimą ir galutinę statybą garbėje – Z’99, 123 (R 2470).
* * *
Mūsų Viešpats šiame pasaulyje turėjo atlikti ypatingą misiją. Ta misija buvo – duoti liudijimą Tiesai, nors ne visose jos srityse, bet jos religiniame aspekte. Šią misiją, kurią Jam patikėjo Tėvas, mūsų Viešpats atliko ištikimai. Išnaudojo kiekvieną galimybę kiekvienu patogiu ir nepatogiu laiku, kad Savo misijos įvykdymą galėtų pastūmėti į priekį. Nei baimė dėl opozicijos, nei troškimas žmonių palankumo, nesugebėjo ir neįstengė pasukti Jo nuo pasirinkto ištikimybės kelio – P’32, 95.
Paralelinės citatos: Iz. 55:4; 1 Tim. 6:13; Apr. 1:5; 3:14; Rom. 15:8-12; Mt. 7:21-23; 10:32,33; Jn. 1:15-18; 9:22-38; 12:42,43; Rom. 10:8-10.
Giesmės: 44, 116, 210, 164, 260, 272, 275 / 75, 317, 342.
Poems of Dawn, 46; Wiersze brzasku, 38: Siauras kelias. Tower Reading: Z’15, 201; (R 5720).
Klausimai: Ar šią savaitę liudijau apie Tiesą? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 18Mylimieji, nesistebėkite ugningu išbandymu, pas jus vykstančiu jums išmėginti, lyg kas neįprasta jums atsitiktų. Verčiau džiaukitės, kiek dalyvaujate Kristaus kentėjimuose, kad ir Jo šlovės apsireiškimo metu galėtumėte džiaugtis krykštaudami – 1 Pet. 4:12,13.
Šiame nedraugiškame ir priešiškame pasaulyje galime tikėtis tik kaltinimų, kurie buvo išsakomi ir mūsų Mokytojui, nes tarnas nėra didesnis už savo Viešpatį. Pasaulis, kūnas ir velnias priešinasi mūsų bėgimui į priekį. Turime pastovią vidinę kovą ir išorinę baimę, nes daug ugningų strėlių yra taikoma į teisųjį. Taigi, kokia turėtų būti laikysena tos sielos, kuri yra varginama nelaimių ir skaudžių išbandymų? Ar ne tylėjimas Dievo akivaizdoje, laukimas ir budėjimas, kad galėtume suprasti Jo vedimą ir Jo valią kiekviename reikale, prieš išdrįsdami paliesti dalykus, kurie dažnai gali turėti didelės reikšmės? Todėl Psalmistas apie tai sako įkvėptais žodžiais: „Aš tylėjau ir buvau ramus net ir gerame reikale [net nedariau ir nekalbėjau to, kas, mano manymu, atrodytų geru dalyku]” – Z’96, 31 (R 1937).
* * *
Dievo vaikai neturėtų stebėtis, kai ateina išbandymai, kadangi jų pasišventimas reiškia kentėjimą kartu su Kristumi. Šie kentėjimai neturėtų mums atimti drąsą, bet veikiau tai turėtų būti priežastis džiaugsmui, nes gaudami privilegiją kentėti su Kristumi, vėliau turėsime ir garbę, kuri bus daug saldesnė. Kuo didesnius pakeliame kentėjimus, tuo didesnė bus apreikšta garbė. Tegul ši mintis padrąsina mus – P’35, 61.
Paralelinės citatos: Rom. 6:1-11; 8:10,17; 2 Kor. 1:5; 4:10; 1 Kor. 15:29-34; Mk. 10:35-39; Kol. 2:11,12; Gal. 2:20; 2 Tim. 2:10-12; Flp. 3:10; 1 Pet. 2:19-24; 3:14,17,18; 4:16,19; Hbr. 7:26,27; 13:10-16; 10:4-10,19; 9:13-23; 1 Pet. 2:5,9.
Giesmės: 299, 114, 134, 244, 326, 259, 325 / 123, 13, 365.
Poems of Dawn, 174; Wiersze brzasku, 162: Tobulumas per kentėjimus.
Tower Reading: Z’15, 297; (R 5778).
Klausimai: Ar šią savaitę kentėjau su Kristumi? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
