Aš tam esu gimęs ir tam atėjęs į pasaulį, kad duočiau liudijimą tiesai – Jn. 18:37.
Mūsų Viešpaties ištikimybė Tiesai buvo priežastimi persekiojimų, kurie atėjo ant Jo nuo tų, kuriuos buvo apakinęs priešininkas. Jam Tiesos liudijimas kainavo gyvybę, o atidavimas gyvybės Tiesos apgynimui ir sudarė tą išperkamąją kainą. Panašiai ir visi Viešpaties pasekėjai turi duoti liudijimą Tiesai – turi skelbti Tiesą apie Dievo charakterį ir Planą. Toks liudijimas apie Tiesą visiems tikriems Jėzaus pasekėjams kainuos jų gyvybę; jie turės pristatyti save kaip gyvas, šventas aukas Dievui, kurias Jis gali priimti per Jėzų Kristų. Tegul kiekvienas, turintis viltį dalyvauti kartu su Gyvybės Kunigaikščiu Karalystėje, duoda liudijimą Tiesai – gerą išpažinimą apie Karalystę, jos įsteigimą ir galutinę statybą garbėje – Z’99, 123 (R 2470).
* * *
Mūsų Viešpats šiame pasaulyje turėjo atlikti ypatingą misiją. Ta misija buvo – duoti liudijimą Tiesai, nors ne visose jos srityse, bet jos religiniame aspekte. Šią misiją, kurią Jam patikėjo Tėvas, mūsų Viešpats atliko ištikimai. Išnaudojo kiekvieną galimybę kiekvienu patogiu ir nepatogiu laiku, kad Savo misijos įvykdymą galėtų pastūmėti į priekį. Nei baimė dėl opozicijos, nei troškimas žmonių palankumo, nesugebėjo ir neįstengė pasukti Jo nuo pasirinkto ištikimybės kelio – P’32, 95.
Paralelinės citatos: Iz. 55:4; 1 Tim. 6:13; Apr. 1:5; 3:14; Rom. 15:8-12; Mt. 7:21-23; 10:32,33; Jn. 1:15-18; 9:22-38; 12:42,43; Rom. 10:8-10.
Giesmės: 44, 116, 210, 164, 260, 272, 275 / 75, 317, 342.
Poems of Dawn, 46; Wiersze brzasku, 38: Siauras kelias. Tower Reading: Z’15, 201; (R 5720).
Klausimai: Ar šią savaitę liudijau apie Tiesą? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 5Pavydas žiaurus kaip mirusiųjų buveinė. Jo karštis yra ugnies karštis, stipriausia liepsna – Giesmių giesmė 8:6.
Pavydas yra vienas iš didžiųjų priešų, su kuriuo susiduria kiekvienas krikščionis. Šį priešą, kaip Dievo, žmogaus ir kiekvieno gero principo priešininką, turime nužudyti iš karto, kai tik jį pastebime. Kokiame laipsnyje, net ir laikinai apsigyvenęs pavydas sutepė mūsų širdį – tokiame laipsnyje turime ir apsivalyti, panaudodami šventumo ir meilės dvasią. Pavydas jau pats savyje yra negailestingas ir žiaurus siaubūnas, bet negana to, jo nuodingos iltys padaro neišvengiamą skausmą ir kančią kitiems, atneša nelaimę ir galiausiai sunaikina tuos, kurie šį siaubūną prie savęs prisileidžia. Pavydas yra nuodėmė ir blogis mintyse, kuris gali greitai nuvesti iki nuodėmės ir blogio elgesyje. Jeigu protas jau kartą buvo apnuodytas pavydu, tuomet tik su dideliu vargu galėsime pilnai nuo jo apsivalyti, kadangi pavydas labai greitai viskam aplink save duoda savąjį atspalvį ir bruožą – Z’03, 330 (R 3231).
* * *
Šeolis, ta mirties būsena, yra žiauri ta prasme, jog be gailesčio jausmų naikina savo aukas ir taip negailestingai nugramzdina liūdesyje tuos, kurie tas aukas myli. Šeolis yra žmonijos priešas, triumfuojantis žmonijos giminės akivaizdoje. Ir niekas, tik šeolio sunaikinimas, tegalės išlaisvinti jo aukas iš jo valdžios galios. Pavydas yra panašus į
šeolį. Jis naikina laimę visų tų asmenų, kurių atžvilgiu pasireiškia ir dažnai pačius tuos asmenis. Jeigu turime šį bruožą savo širdyse, galime būti tikri, kad skriaudžiame kitus ir kenkiame sau. Su tuo blogiu turime nepermaldaujamai kovoti, kol jį nugalėsime, nes priešingu atveju, pavydas tikrai mus sunaikins, nepalikdamas išsilaisvinimo galimybės – P’35, 117.
Paralelinės citatos: Pat. 6:34; 27:4; Pam. 4:4; Iš. 20:5; 34:14; 2 Kor.11:2; Dan. 6:3-5; Jok. 3:14,16; Pr. 4:5,6,8; 37:4-11, 18-28; 1 Sam. 18:8-30;2 Sam. 3:24-27; Lk. 15:25-32.
Giesmės: 183, 333, 139, 167, 172, 195, 322 / 295, 346, 392.
Poems of Dawn, 200; Wiersze brzasku, 193: Pasitikėk Manimi. Tower Reading: Z’11, 93; (R 4789).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
