Mūsų kovos ginklai ne kūniški, bet galingi Dieve griauti tvirtoves. Jais mes nugalime samprotavimus ir bet kokią puikybę, kuri sukyla prieš Dievo pažinimą, ir paimame nelaisvėn kiekvieną mintį, kad paklustų Kristui – 2 Kor. 10:4,5.
Atsiminkime, kad pirmoji sąlyga, kurią išpildžius, Dievas gali mus priimti, yra lojalus paklusnumas Jo Žodžiui – tai reiškia meilės paliudijimą Jam ir tikėjimą Juo. Atsiminkime ir tai, jog antroji sąlyga, kurios Jis laukia, kad mes įvykdytume, tai meilė broliams, pasiruošimas veikti, kentėti ir aukoti gyvybę už tuos, kurie yra tikrai pasišventę Dievo vaikai ir stengiasi vaikščioti Jo keliais – Z’99, 11 (R 2413).
* * *
Mūsų kovos ginklai yra priešingi kūno ginklams; jie yra Dievo Dvasia ir Dievo Žodis. Šių ginklų pilnai pakanka mumyse esančių blogio tvirtovių sugriovimui, minčių, fantazijų, prasimanymų numarinimui ir visko, kas sukelia pasipūtimą ir išdidumą. Šie ginklai padeda mūsų charakterio būdą, mintis, motyvus, žodžius ir poelgius pavergti Kristui, mūsų Galvai. O tai parodo, kad šie ginklai yra veiksmingi – P’34, 95.
Paralelinės citatos: Ef. 6:12-18; 1 Tes. 5:8; 1 Tim. 1:18;
6:12; 2 Tim. 2:3; 4:7; 1 Kor. 2:4; 2 Kor. 6:7; 13:3,4; 1 Kor. 1:19.
Giesmės: 266, 20, 272, 198, 183, 130, 13 / 262, 314, 15.
Poems of Dawn, 127; Wiersze brzasku, 119: Gedeono armija. Tower Reading: Z’16, 131; (R 5889).
Klausimai: Kokių šią savaitę pasiekiau rezultatų kovodamas krikščionišką kovą? Kaip kovojau ir kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 19Pašventink juos savo tiesa! Tavo žodis yra tiesa – Jn. 17:17.
Mūsų Viešpats visada jungia pažangą ir augimą mūsų dvasiniame gyvenime su gauta Tiesa ir paklusnumu jai. Kiekvienas Dievo vaikas turi saugotis tų mokslų, kurie tvirtina, kad yra svarbesni nei Dievo Žodis, ir kad Kristus, ar Šventoji Dvasia, šiems krikščionims kalba nepriklausomai nuo Dievo Žodžio. Tokia jų būsena ugdo dvasinį išdidumą bei pasididžiavimą ir nuveda iki to, kad Šventojo Rašto įspėjimai ir priminimai tampa neveiksmingi, kadangi šie apgauti žmonės galvoja, jog turi didesnį mokytoją, gyvenantį juose. O šėtonas, pasinaudodamas šiomis apgaulėmis, padaro taip, kad šie apgautieji pasiduotų jo valiai – Z’03, 377 (R 3250).
* * *
Savęs pašventimas atskiria mus nuo nuodėmės, klaidos, savanaudiškumo bei pasaulietiškumo ir pašvenčia tarnauti Viešpačiui. Priklausomai nuo tobulėjimo laipsnio, pasišventimas laiko mūsų valią mirusia, aukoja mūsų kūnus Viešpačiui ir daro mūsų charakterius panašius Jo charakteriui. Dievo Žodis mus pašvenčia, pirmiausiai išugdydamas mūsų širdyse pasišventusį tikėjimą ir meilę, kas padeda mums atiduoti save kaip aukas Viešpačiui. Toliau, tęsia šį darbą pradėdamas mumyse ugdyti naują širdį, protą ir valią bei parengdamas mus pasišventimui mirčiai, išlaikydamas mumyse esančią žmogišką valią mirties būsenoje, o Dievo valią gyvą mumyse. Dar vėliau, Dievo Žodis tęsia darbą skatindamas mūsų augimą, apvalymą, sustiprinimą ir charakterio bruožų pusiausvyrą. Tolimesnis procesas, tai mūsų ištobulinimas; ir visas šis darbas Jėzaus tarnavimo dėka – P’35, 117,118.
Paralelinės citatos: Jer. 1:5; Apd. 26:17,18; Rom. 15:16; 1 Kor. 1:2,30; 6:11; Gal. 2:20; 6:14; Ef. 1:3,4; 3:19; 4:7,12-16; 5:25-27; Kol. 2:11; 1 Tes. 4:3,4; 5:23; 2 Tes. 2:13,14; 2 Tim. 2:21; Hbr. 2:11.
Giesmės: 49, 4, 47, 78, 196, 198, 267 / 100, 123, 37.
Poems of Dawn, 120; Wiersze brzasku, 114: Mokytojau, kalbėk man! Tower Reading: Z’13, 292; (R 5319).
Klausimai: Kokią turėjo reikšmę man ši eilutė šią savaitę? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
