Mūsų kovos ginklai ne kūniški, bet galingi Dieve griauti tvirtoves. Jais mes nugalime samprotavimus ir bet kokią puikybę, kuri sukyla prieš Dievo pažinimą, ir paimame nelaisvėn kiekvieną mintį, kad paklustų Kristui – 2 Kor. 10:4,5.
Atsiminkime, kad pirmoji sąlyga, kurią išpildžius, Dievas gali mus priimti, yra lojalus paklusnumas Jo Žodžiui – tai reiškia meilės paliudijimą Jam ir tikėjimą Juo. Atsiminkime ir tai, jog antroji sąlyga, kurios Jis laukia, kad mes įvykdytume, tai meilė broliams, pasiruošimas veikti, kentėti ir aukoti gyvybę už tuos, kurie yra tikrai pasišventę Dievo vaikai ir stengiasi vaikščioti Jo keliais – Z’99, 11 (R 2413).
* * *
Mūsų kovos ginklai yra priešingi kūno ginklams; jie yra Dievo Dvasia ir Dievo Žodis. Šių ginklų pilnai pakanka mumyse esančių blogio tvirtovių sugriovimui, minčių, fantazijų, prasimanymų numarinimui ir visko, kas sukelia pasipūtimą ir išdidumą. Šie ginklai padeda mūsų charakterio būdą, mintis, motyvus, žodžius ir poelgius pavergti Kristui, mūsų Galvai. O tai parodo, kad šie ginklai yra veiksmingi – P’34, 95.
Paralelinės citatos: Ef. 6:12-18; 1 Tes. 5:8; 1 Tim. 1:18;
6:12; 2 Tim. 2:3; 4:7; 1 Kor. 2:4; 2 Kor. 6:7; 13:3,4; 1 Kor. 1:19.
Giesmės: 266, 20, 272, 198, 183, 130, 13 / 262, 314, 15.
Poems of Dawn, 127; Wiersze brzasku, 119: Gedeono armija. Tower Reading: Z’16, 131; (R 5889).
Klausimai: Kokių šią savaitę pasiekiau rezultatų kovodamas krikščionišką kovą? Kaip kovojau ir kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 6Dievo gailestingumu aš prašau jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką – tai jūsų sąmoningas tarnavimas – Rom. 12:1.
Atiduoti Viešpaties tarnybai visa tai, ką turime, yra ne tik išmintingas darbas ir per maža auka, daug mažesnė už tą, kurią norėtume atiduoti Dievui, parodžiusiam mums tiek daug užuojautos ir malonės. Turėtume taip jaustis, lyg kad visai nebūtų apdovanojimo už mūsų tokį pasišventimą. O kadangi Dievas su pasišventimu susiejo didelius apdovanojimus ir palaiminimus, turėtume suprasti, kad atsisakymas priimti visa tai būtų ne vien parodymas, jog neįvertiname Dievo gailestingumo, bet parodymas ir proto silpnumo, nuovokumo, blaivaus mąstymo trūkumo, nesugebančio palyginti laikinų, neturinčių vertės ir praeinančių malonumų, einančių iš savivalės, kurie trunka tik keletą trumpų metų, su amžinybės džiaugsmu, palaimomis ir garbe, būnant harmonijoje su Viešpačiu – Z’00, 170 (R 2642).
* * *
Šis priminimas nėra duotas skatinant mus pasišvęsti su viltimi gauti didelį apdovanojimą, bet veikiau, kad pasišvęstume turėdami didelį pasitikėjimą Dievu, skatinami dėkingos meilės už gėrį gautą iki šiol, skatinami įvertinančios meilės už gėrį, kuriuo yra Dievas, ir gėrį, kurį Jis daro. Šios dorybės, veikiančios mumyse per suprastą ir išbandytą Tiesą mūsų išteisinime, padeda mums atiduoti Viešpačiui mūsų mažą žmogišką nuosavybę ne tik pasišventimo akto metu, bet ir pilnai jį įvykdydami mirtyje, mūsų aukoje. Jeigu mes laviname jėgą, meilę, teisingumą ir išmintį, kurią kasdien Viešpats mumyse ugdo, tai sugebėsime įvykdyti mūsų pasišventimą Dievo garbei, kitų naudai ir savo amžinam gyvenimui – P’30, 183.
Paralelinės citatos: 2 Kor. 10:1; Ps. 50:5,14; 45:10,11; Pat. 23:26; Mt. 13:44-46; 16:24; Rom. 6:13,16; 1 Kor. 6:13,20; 2 Kor. 8:5; Hbr. 10:7; 1 Pet. 2:5,9.
Giesmės: 160, 114, 134, 191, 244, 8, 14 / 417, 123, 318.
Poems of Dawn, 37; Wiersze brzasku, 26: Mano auka. Tower Reading: Z’14, 86; (R 5422).
Klausimai: Ar šią savaitę išpildžiau savo pasišventimą? Kokiose aplinkybėse jis tapo išbandytas? Kaip atsiliepiau į pakvietimą pasišvęsti? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
