Mūsų kovos ginklai ne kūniški, bet galingi Dieve griauti tvirtoves. Jais mes nugalime samprotavimus ir bet kokią puikybę, kuri sukyla prieš Dievo pažinimą, ir paimame nelaisvėn kiekvieną mintį, kad paklustų Kristui – 2 Kor. 10:4,5.
Atsiminkime, kad pirmoji sąlyga, kurią išpildžius, Dievas gali mus priimti, yra lojalus paklusnumas Jo Žodžiui – tai reiškia meilės paliudijimą Jam ir tikėjimą Juo. Atsiminkime ir tai, jog antroji sąlyga, kurios Jis laukia, kad mes įvykdytume, tai meilė broliams, pasiruošimas veikti, kentėti ir aukoti gyvybę už tuos, kurie yra tikrai pasišventę Dievo vaikai ir stengiasi vaikščioti Jo keliais – Z’99, 11 (R 2413).
* * *
Mūsų kovos ginklai yra priešingi kūno ginklams; jie yra Dievo Dvasia ir Dievo Žodis. Šių ginklų pilnai pakanka mumyse esančių blogio tvirtovių sugriovimui, minčių, fantazijų, prasimanymų numarinimui ir visko, kas sukelia pasipūtimą ir išdidumą. Šie ginklai padeda mūsų charakterio būdą, mintis, motyvus, žodžius ir poelgius pavergti Kristui, mūsų Galvai. O tai parodo, kad šie ginklai yra veiksmingi – P’34, 95.
Paralelinės citatos: Ef. 6:12-18; 1 Tes. 5:8; 1 Tim. 1:18;
6:12; 2 Tim. 2:3; 4:7; 1 Kor. 2:4; 2 Kor. 6:7; 13:3,4; 1 Kor. 1:19.
Giesmės: 266, 20, 272, 198, 183, 130, 13 / 262, 314, 15.
Poems of Dawn, 127; Wiersze brzasku, 119: Gedeono armija. Tower Reading: Z’16, 131; (R 5889).
Klausimai: Kokių šią savaitę pasiekiau rezultatų kovodamas krikščionišką kovą? Kaip kovojau ir kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 20Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas. Kiekvieną šakelę manyje, neduodančią vaisiaus, Jis išpjauna, o kiekvieną šakelę, nešančią vaisių, apvalo, kad ji duotų daugiau vaisiaus – Jn. 15:1,2.
Taip kaip net ir geriausios vynmedžio šakos, kurios neša vaisių, turi būti apgenėjamos, taip net ir kilniausiems ir uoliausiems iš Dievo žmonių reikalinga Viešpaties apvaizda, rūpestis ir disciplina. Nes priešingu atveju jie greitai pradėtų augti tik kaip šakos ir nebevestų gausingo vaisiaus. Tikrasis Dievo vaikas, kurio valia tapo pilnai panardinta Viešpaties valioje, niekada nepasipiktins ir nepraras noro, matydamas šiuos apgenėjimus. Jis išmoko kai ko iš savo neišmintingumo ir pasitiki didžiojo Vynininko išmintimi. Ir todėl, kai Dievo apvaizda riboja jo pastangas tam tikromis kryptimis, tai jis, matydamas savo asmeninių planų sugriuvimą, linksmai priima Dievo apvaizdą, nes įsitikina, kad Viešpaties valia ir Viešpaties kelias yra geriausi ir turintys tikslą suteikti palaimą – Z’99, 109 (R 2464).
* * *
Pati gamta suteikė Viešpačiui puikią iliustraciją, kad galėtų pamokinti Savo mokinius. Mūsų tekste atkreipiamas dėmesys į Vynmedį – Kristų, iš kurio kaip šakelės išauga Jo nariai. Tėvui prižiūrint kiekviena iš tų šakelių duoda vaisių, t. y., Kristaus panašumo vaisių. Šios šakelės pastoviai turi būti apgenėjamos ir Vynininko apvalomos, kol galiausiai tai duos gausius dvasinius vaisius – P’33, 80.
Paralelinės citatos: Jn. 15:3-8; Hbr. 12:2-17; 13:20; Ef. 5:23; Lk.1:69; Jn. 14:6; Hbr. 6:7,8; Jn. 13:10; 17:17; Ef. 5:26; 1 Pet. 1:22; Hbr. 12:4-14; 2 Pet. 1:2-10; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 67, 95, 109, 130, 136, 198, 267 / 462, 407, 342.
Poems of Dawn, 173; Wiersze brzasku, 161: Nusivylimas. Tower Reading: Z’05, 121; (R 3544).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su apgenėjimu ir apvalymu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
