Sugaukite mums lapes, mažąsias laputes, darančias žalą vynuogynams – Gg. 2:15.
Daugelis elgiasi nerūpestingai žiūrėdami į savo nedidelius nukrypimus nuo savo pasišventimo įžadų ir sako: „Kam toks atsargumas ir visai kitoks gyvenimas, nei pasaulio?” O! tame yra didelė nauda, nes pergalė mažuose dalykuose paruošia didesniems dalykams ir padeda juos pasiekti. Ir atvirkščiai, pasidavimas kūno valiai mažuose dalykuose, reiškia tam tikrą pralaimėjimą visoje kovoje. Mes, kurie tapome Jėzaus Kristaus pasekėjais, žinome, kad būsime bandomi (jeigu mūsų išbandymas dar neprasidėjo) ir turime žinoti, jog tik tada, kai išsižadėsime savęs mažuose gyvenimo reikaluose, kai marinsime prigimtus kūno norus, susijusius su valgiu, apranga, elgesio būdu ir t. t., tapsime dvasiškai stiprūs ir tada sugebėsime „nugalėti” – Z’99, 172. (R 2494).
* * *
Mūsų ydos, didelės ir mažos, kenkia mūsų dvasiniam brendimui. Ši mintis turėtų mus skatinti nepaliaujamai kovai su tomis ydomis, tačiau neturime vargti veltui, bet kovoti sumaniomis pastangomis. Galime nugalėti jas atitraukdami nuo jų savo jausmus, jausdami pasibjaurėjimą šiomis ydomis, vengdami jų ir pasipriešindami joms. Pasipriešindami joms, turime jas atakuoti ir atremti jų atakas. Atakuojame jas pakeisdami į priešingas joms malones, ribojame jas kitomis malonėmis, tačiau ne priešingomis. Atremiame šių ydų įtaką, nukreipdami nuo jų savo dėmesį ir padarydami savo širdis ir protus neprieinamus joms; žinoma, visa tai Viešpaties Dvasios dėka – P’36, 95.
Paralelinės citatos: 2 Kron. 12:14; Pat. 4:23; Pam. 5:6; Iz. 1:18; 44:20; Jer. 17:9; Ezek. 20:16; Mt. 12:31, 33-35; 15:2-20; 1 Kor. 5:6; Ef. 2:1-5; Hbr. 3:13; 12:15; Jok. 1:14,15; 2:10,11; 4:1-3,17; 2 Pet. 1:4; 1 Jn. 3:4-15; 5:17.
Giesmės: 78, 272, 130, 136, 1, 145, 183 / 203, 353, 417.
Poems of Dawn, 169; Wiersze brzasku, 158: Laikas trumpas. Tower Reading: Z’16, 118; (R 5886).
Klausimai: Ką aš šią savaitę dariau su savo ydomis? Kaip? Kodėl? Kas man padėjo, kas trukdė? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 19Pašventink juos savo tiesa! Tavo žodis yra tiesa – Jn. 17:17.
Mūsų Viešpats visada jungia pažangą ir augimą mūsų dvasiniame gyvenime su gauta Tiesa ir paklusnumu jai. Kiekvienas Dievo vaikas turi saugotis tų mokslų, kurie tvirtina, kad yra svarbesni nei Dievo Žodis, ir kad Kristus, ar Šventoji Dvasia, šiems krikščionims kalba nepriklausomai nuo Dievo Žodžio. Tokia jų būsena ugdo dvasinį išdidumą bei pasididžiavimą ir nuveda iki to, kad Šventojo Rašto įspėjimai ir priminimai tampa neveiksmingi, kadangi šie apgauti žmonės galvoja, jog turi didesnį mokytoją, gyvenantį juose. O šėtonas, pasinaudodamas šiomis apgaulėmis, padaro taip, kad šie apgautieji pasiduotų jo valiai – Z’03, 377 (R 3250).
* * *
Savęs pašventimas atskiria mus nuo nuodėmės, klaidos, savanaudiškumo bei pasaulietiškumo ir pašvenčia tarnauti Viešpačiui. Priklausomai nuo tobulėjimo laipsnio, pasišventimas laiko mūsų valią mirusia, aukoja mūsų kūnus Viešpačiui ir daro mūsų charakterius panašius Jo charakteriui. Dievo Žodis mus pašvenčia, pirmiausiai išugdydamas mūsų širdyse pasišventusį tikėjimą ir meilę, kas padeda mums atiduoti save kaip aukas Viešpačiui. Toliau, tęsia šį darbą pradėdamas mumyse ugdyti naują širdį, protą ir valią bei parengdamas mus pasišventimui mirčiai, išlaikydamas mumyse esančią žmogišką valią mirties būsenoje, o Dievo valią gyvą mumyse. Dar vėliau, Dievo Žodis tęsia darbą skatindamas mūsų augimą, apvalymą, sustiprinimą ir charakterio bruožų pusiausvyrą. Tolimesnis procesas, tai mūsų ištobulinimas; ir visas šis darbas Jėzaus tarnavimo dėka – P’35, 117,118.
Paralelinės citatos: Jer. 1:5; Apd. 26:17,18; Rom. 15:16; 1 Kor. 1:2,30; 6:11; Gal. 2:20; 6:14; Ef. 1:3,4; 3:19; 4:7,12-16; 5:25-27; Kol. 2:11; 1 Tes. 4:3,4; 5:23; 2 Tes. 2:13,14; 2 Tim. 2:21; Hbr. 2:11.
Giesmės: 49, 4, 47, 78, 196, 198, 267 / 100, 123, 37.
Poems of Dawn, 120; Wiersze brzasku, 114: Mokytojau, kalbėk man! Tower Reading: Z’13, 292; (R 5319).
Klausimai: Kokią turėjo reikšmę man ši eilutė šią savaitę? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
