Tad jei Sūnus jus išlaisvins, jūs tikrai būsite laisvi – Jn. 8:36.
Tikrieji mokiniai, kurie atkreipia dėmesį į Didžiojo Mokytojo mokinimus ir visuose reikaluose stengiasi būti Jo mokiniais, yra išlaisvinti ne tik nuo prietarų ir tamsumo, bet ir nuo tarnavimo nuodėmei, o vietoj to gauna sugebėjimą teisingai įvertinti savo įgimtus silpnumus ir įgytas ydas, bei sugebėjimą įvertinti Dievo mintis – Tiesą. Todėl jų laisvė yra ta, kuri juos laimina, o ne žaloja, kuri vietoj išdidumo ir pasididžiavimo suteikia nuolankumo. Tai laisvė, kuri išugdo kantrybę vietoje pykčio, skatina didžiadvasiškumą ir palankumą vietoj pasipiktinimo ir savanaudiškumo; tai laisvė, kuri teikia džiaugsmą ir ramybę vietoj nepasitenkinimo ir nemalonios, karčios dvasios. Iš tiesų, vien tik Sūnus gali mus padaryti visiškai laisvus – Z’99, 57 (R 2438).
* * *
Dievo Sūnus yra didysis Išlaisvintojas. Jis išlaisvina labiausiai vertus pasigailėjimo belaisvius iš labiausiai slegiančios nelaisvės (šėtono) ir iš pačių žiauriausių bei negailestingiausių viršininkų ir engėjų (nuodėmės, klaidos, savanaudiškumo, pasaulietiškumo, mirties ir simbolinio pragaro) rankos. Šiuos išlaisvintuosius Sūnus apdovanoja pačia aukščiausia, garbingiausia laisve, kuri trokšta vykdyti Dievo valią; kuri kyla iš pačių švariausių, geriausių motyvų – iš tikėjimo, vilties, meilės ir paklusnumo – ir veda į amžinąjį gyvenimą. Visa tai yra Jo meilės dovana, kuri buvo galima tik Jo ypatingos aukos ir patarnavimo dėka, kas yra užrašyta pasaulio istorijos metraščiuose – P’34, 95.
Paralelinės citatos: Iz. 49:24-26; 61:1-3; 63:4; Lk. 4:18; Jn. 8:31-35; Rom. 7:22,23; 8:2; 2 Kor. 3:17; Gal. 3:28; 5:1; Kol. 3:11; 1 Jn. 1:7-9; Apr.1:5; 5:9.
Giesmės: 246, 54, 15, 132, 194, 255, 95 / 393, 87, 347a.
Poems of Dawn, 98; Wiersze brzasku, 87: Trumpas pokalbis su Jėzumi.
Tower Reading: Z’45, 227; (R 5506).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su mano krikščioniška laisve? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGPJŪČIO 13Taigi, Kristaus reikalui mes einame pasiuntinių pareigas – 2 Kor. 5:20.
Jeigu mes, kaip krikščionys, visuomet atsimintumėm šiuos Apaštalo žodžius, jie mums būtų labai vertingi ir tikrai padėtų pakeisti mūsų charakterį! Kokia tai būtų didelė pagalba naujai prigimčiai kovoje su žemais ir niekingais polinkiais senos prigimties, kurios atsisakėme ir pripažinome dabartiniu metu esant mirusia! „Bet mes esame dangaus valstybės piliečiai”, sako Apaštalas. Nors mes ir gyvename šiame pasaulyje, tačiau nesame iš jo, bet savo priklausomumą ir pilietybę perkėlėme į Dievo Karalystę Ir šiuo metu, būdami paskirti Jo Karalystei, nors vis dar gyvename šiame pasaulyje tarp svetimšalių ir svetimų, tačiau būdami tos Karalystės atstovais ir ambasadoriais, turime įvertinti aukštas pareigas, vertę ir garbingumą šių pareigų bei atsakomybės svarbą ir visada atsiminti Apaštalo žodžius: „ir visa, ką bedarytumėte žodžiu ar darbu, visa darykite Viešpaties Jėzaus vardu” – Z’04, 72 (R 3329).
* * *
Dievas yra teisėtas žemės Karalius, nors Jo skeptras, dėl uzurpacijos, dabar yra šėtono rankose. Dievas renka savo ištikimuosius, kad būtų Jo ambasadoriais ir veiktų kaip Kristaus įgalioti skelbėjai. Būdami tokiais, mes reikalaujame šėtono išlaisvinti dabartinius ir būsimus Dievo žmones bei ruošiamės jų išlaisvinimui. Panašiai pranešame ir kitiems, kad Karalystė perkeliama iš šėtono valdžios, o atiduodama Kristui. Šios pareigos yra labai garbingos ir iš mūsų pusės reikalauja tokio takto, taurumo, gero, tinkamo elgesio, reikalingo šioms pareigoms, kad visi teisingai mąstantys žmonės turėtų tai gerai suprasti. Ir jeigu žemiški ambasadoriai elgiasi taip, kad atneštų garbę savo kraštui, tai tuo labiau mes taip turime elgtis – P’36, 95.
Paralelinės citatos: Jobo 33:23; Mal. 2:6,7; 2 Kor. 3:6,9; 6:1; Ef. 6:20; 1 Sam. 2:35; 12:8; Ezr. 7:10; Iz. 52:1-12; Jer. 20:9; Ezech. 34; Mt. 10:16-24; 20:25-28; 23:8-11; Jn. 10:1-15; Apd. 20:22-24; Rom. 2:21-23; 1 Kor. 2:2.
Giesmės: 116, 70, 164, 210, 260, 272, 275 / 66, 456, 374.
Poems of Dawn, 77; Wiersze brzasku, 67: Amen, Amen. Tower Reading: Z’04, 71; (R 3329).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau Kristaus ambasadoriumi? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kas padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?