Visokia kartybė, įpykis, rūstybė, rėkavimas ir piktžodžiavimas su visokia blogybe tebūnie pašalinti nuo jūsų – Ef. 4:31.
Patyręs krikščionis, aukštai vertinantis Dievo įstatymą mato, kad neapykanta Dievo akyse yra žmogžudystė, apkalba yra nužudymu, o gero vardo savo artimajam sunaikinimas yra apiplėšimas ir vagystė. Ir jei tokie dalykai atsitinka Dievo Bažnyčioje, tarp žmonių išpažįstančių Dievą, yra dvigubu blogiu – nužudymu ir brolio apiplėšimu. Vienintelė išimtis taisyklėje nekalbėti blogai nei apie vieną žmogų yra tada, kai būtinai ir neišvengiamai reikia apreikšti ir parodyti blogį – kai parodymas to blogio būtų priešingas mūsų širdies troškimams, bet parodomas dėl būtino reikalo – dėl meilės kitiems, kurie neturėdami tokios informacijos galėtų būti nuskriausti ir nukentėti – Z’99, 71 (R 2442).
* * *
Kartumas, užsidegimas, pyktis, apkalba ir piktumas, kandumas – tai kūno darbai. Todėl šventiesiems reikėtų viso to atsikratyti. Kovodami su tais kūno darbais, turime praktikuoti tikėjimą, viltį, meilę ir tvirtą pasiryžimą bei pasinaudoti Dievo Žodžio apvalančia jėga. Paminėtų gerų bruožų pagalba stenkimės atitraukti mūsų jausmus nuo tų netinkamų kūno darbų, nukreipti nuo jų savo dėmesį, tramdyti, šalinti ir nepasiduoti jų įtakai – P’32, 95.
Paralelinės citatos: Rom. 12:14,18-21; Kol. 3:8,13,19; Tit. 3:2; Jok. 3:5-18; 4:11; 1 Pet. 2:1,23; 3:9; 1 Kor. 13; Ef. 4:26,32; 5:1,2; 2 Kor. 3:12-18.
Giesmės: 194, 130, 198, 215, 95, 196, 165 / 8, 109, 188.
Poems of Dawn, 199; Wiersze brzasku, 191: Lyg per ugnį. Tower Reading: Z’11, 45; (R 4759).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai buvo susiję su šia eilute? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
VASARIO 12Kantrumas turi būti tobulas savo darbu, kad jūs būtumėte tobuli ir nepeiktini, be jokio trūkumo – Jok. 1:4.
Negalime žengti nei žingsnio į priekį, jei nepasinaudosime šia kantrumo malone. Jokia kita malonė gražiau nepapuošia krikščionio charakterio ir nesusilaukia tiek pasaulio sąžinės pritarimo, nei tiek negarbina visų malonių Dievo, kurio Tiesa yra jos įkvėpimu, nei ši malonė. Ji yra neskubotas romumas, uoliai besistengianti priešintis didėjančiai žmogiško netobulumo ir silpnumo bangai, ji su dideliu rūpestingumu siekia atgauti Dievišką panašumą. Kantrybė yra negreita pykčiui, o pilna gailestingumo. Ji greita laikytis tiesos ir teisingumo takų, bei neatidėliodama eina jais; ji gerai supranta ir atsižvelgia į savo asmeninius netobulumus ir užjaučia kitus jų netobulumuose ir ydose – Z’93, 295 (R 3090).
* * *
Kantrybė yra širdies ir proto malonė, pakelianti prieštaravimus džiaugsmingoje dvasioje ir stovi iki galo tame nusiteikime. Ši dorybė yra besąlygiškai būtina, norint pasiekti tobulą charakterį, esant tokioms sąlygoms, kai turime kliūtis, susijusias su krikščionišku gyvenimu. Ji prasiskverbs ir patobulins kitas dorybes, kurios reikalingos krikščioniui, todėl ji yra viena iš universalių malonių – P’36, 14.
Paralelinės citatos: Ps. 37:7-9; Pam. 7:8; Rd. 3:24-27; Lk. 8:15; 21:19; Rom. 2:7; 5:3; 8:25; 12:12; 15:4,5; 2 Kor. 12:12; Gal. 6:9; Kol. 1:10,11; 1 Tes. 1:3; Hbr. 6:12,15; 10:36; 12:1.
Giesmės: 1, 130, 11, 44, 125, 136, 183 / 353, 57, 116.
Poems of Dawn, 288; Wiersze brzasku, 278: Jis mus veda.
Tower Reading: Z’15,83; (R 5650).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su kantrybe? Kaip juos priėmiau? Kaip šie išbandymai įtakojo mano charakterį? Kokią gavau pagalbą per šiuos išbandymus?