Visokia kartybė, įpykis, rūstybė, rėkavimas ir piktžodžiavimas su visokia blogybe tebūnie pašalinti nuo jūsų – Ef. 4:31.
Patyręs krikščionis, aukštai vertinantis Dievo įstatymą mato, kad neapykanta Dievo akyse yra žmogžudystė, apkalba yra nužudymu, o gero vardo savo artimajam sunaikinimas yra apiplėšimas ir vagystė. Ir jei tokie dalykai atsitinka Dievo Bažnyčioje, tarp žmonių išpažįstančių Dievą, yra dvigubu blogiu – nužudymu ir brolio apiplėšimu. Vienintelė išimtis taisyklėje nekalbėti blogai nei apie vieną žmogų yra tada, kai būtinai ir neišvengiamai reikia apreikšti ir parodyti blogį – kai parodymas to blogio būtų priešingas mūsų širdies troškimams, bet parodomas dėl būtino reikalo – dėl meilės kitiems, kurie neturėdami tokios informacijos galėtų būti nuskriausti ir nukentėti – Z’99, 71 (R 2442).
* * *
Kartumas, užsidegimas, pyktis, apkalba ir piktumas, kandumas – tai kūno darbai. Todėl šventiesiems reikėtų viso to atsikratyti. Kovodami su tais kūno darbais, turime praktikuoti tikėjimą, viltį, meilę ir tvirtą pasiryžimą bei pasinaudoti Dievo Žodžio apvalančia jėga. Paminėtų gerų bruožų pagalba stenkimės atitraukti mūsų jausmus nuo tų netinkamų kūno darbų, nukreipti nuo jų savo dėmesį, tramdyti, šalinti ir nepasiduoti jų įtakai – P’32, 95.
Paralelinės citatos: Rom. 12:14,18-21; Kol. 3:8,13,19; Tit. 3:2; Jok. 3:5-18; 4:11; 1 Pet. 2:1,23; 3:9; 1 Kor. 13; Ef. 4:26,32; 5:1,2; 2 Kor. 3:12-18.
Giesmės: 194, 130, 198, 215, 95, 196, 165 / 8, 109, 188.
Poems of Dawn, 199; Wiersze brzasku, 191: Lyg per ugnį. Tower Reading: Z’11, 45; (R 4759).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai buvo susiję su šia eilute? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 20Būkite tad gudrūs, kaip žalčiai, ir neklastingi, kaip karveliai – Mt. 10:16.
O, kad visi brangūs Viešpaties vaikai galėtų suprasti išminties vertę, jiems stengiantis tarnauti Tiesai! Mūsų Viešpats ne tik mokino mus, kad būtume išmintingais kaip žalčiai ir be klastos kaip karveliai, bet šį pamokinimą parėmė Savo asmeniniu poelgiu ir kitoje vietoje pasakė Apaštalams: „Dar daug ką aš turiu jums sakyti, tačiau dabar jūs to negalite pakelti”. Turėtume taip pat žinoti, kad yra tinkamas ir netinkamas laikas skelbiant tam tikras tiesas ir kad yra protingi ir neprotingi skelbimo būdai. Neužtenka to, kad nesakome netiesos, neužtenka to, kad sakome tiesą. Turėtume būti atidūs, kad kalbėtume tiesą su meile, o ugdoma meilė pasinaudoja išmintimi, kad galėtų pasiekti dar daugiau gėrio – Z’04, 91 (R 3339).
* * *
Turėti žalčio išmintį ir būti be klastos kaip karveliai, reiškia sujungti taktą su atviraširdiškumu. O tai Karalystės šaukliui yra reikalinga, ateinant su gerąja Žinia bei bendraujant su žmonėmis, kurie dažniausiai neteisingai supranta skelbiančius, kartais iškraipo jų mokinimus, o kartais ir juos pačius persekioja. Taktas ir atviraširdiškumas turi išlaikyti pusiausvyrą ir turi būti vienas su kitu suderintas. Mūsų taktas neturėtų būti veidmainiškas, o mūsų atviraširdiškumas – be takto. Aukščiausios pirmaeilės malonės daugiausia pasitarnauja tam, kad išlaikytumėm gerą pusiausvyrą. Viso to gera pasekmė yra Bažnyčios surinkimas ir ugdymas, liudijimas pasauliui ir bendradarbiavimas, griaunant šėtono imperiją su minimalia opozicija – P’32, 150.
Paralelinės citatos: Lk. 10:3; Rom. 16:19; Ef. 5:15; 1 Kor. 14:20; Flp. 2:15; 1 Kor. 9:19-23; 2 Kor. 12:6; Ts. 8:1-3; 1 Kar. 3:24-28; Apd. 23:6-10.
Giesmės: 44, 95, 125, 136, 145, 164, 198 / 175, 53a, 132.
Poems of Dawn, 201; Wiersze brzasku, 194: Dar tik trumpai. Tower Reading: Z’12, 393; (R 5151).
Klausimai: Ar šią savaitę sujungiau taktą su atviraširdiškumu? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
