Visokia kartybė, įpykis, rūstybė, rėkavimas ir piktžodžiavimas su visokia blogybe tebūnie pašalinti nuo jūsų – Ef. 4:31.
Patyręs krikščionis, aukštai vertinantis Dievo įstatymą mato, kad neapykanta Dievo akyse yra žmogžudystė, apkalba yra nužudymu, o gero vardo savo artimajam sunaikinimas yra apiplėšimas ir vagystė. Ir jei tokie dalykai atsitinka Dievo Bažnyčioje, tarp žmonių išpažįstančių Dievą, yra dvigubu blogiu – nužudymu ir brolio apiplėšimu. Vienintelė išimtis taisyklėje nekalbėti blogai nei apie vieną žmogų yra tada, kai būtinai ir neišvengiamai reikia apreikšti ir parodyti blogį – kai parodymas to blogio būtų priešingas mūsų širdies troškimams, bet parodomas dėl būtino reikalo – dėl meilės kitiems, kurie neturėdami tokios informacijos galėtų būti nuskriausti ir nukentėti – Z’99, 71 (R 2442).
* * *
Kartumas, užsidegimas, pyktis, apkalba ir piktumas, kandumas – tai kūno darbai. Todėl šventiesiems reikėtų viso to atsikratyti. Kovodami su tais kūno darbais, turime praktikuoti tikėjimą, viltį, meilę ir tvirtą pasiryžimą bei pasinaudoti Dievo Žodžio apvalančia jėga. Paminėtų gerų bruožų pagalba stenkimės atitraukti mūsų jausmus nuo tų netinkamų kūno darbų, nukreipti nuo jų savo dėmesį, tramdyti, šalinti ir nepasiduoti jų įtakai – P’32, 95.
Paralelinės citatos: Rom. 12:14,18-21; Kol. 3:8,13,19; Tit. 3:2; Jok. 3:5-18; 4:11; 1 Pet. 2:1,23; 3:9; 1 Kor. 13; Ef. 4:26,32; 5:1,2; 2 Kor. 3:12-18.
Giesmės: 194, 130, 198, 215, 95, 196, 165 / 8, 109, 188.
Poems of Dawn, 199; Wiersze brzasku, 191: Lyg per ugnį. Tower Reading: Z’11, 45; (R 4759).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai buvo susiję su šia eilute? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 15Turėkite tikėjimą Dievu – Mk. 11:22.
Nuo tada, kai tapome Viešpaties pasekėjais, mūsų kasdieniniai išbandymai yra valdomi ir sergimi nematoma jėga tam, kad mes, kaip mokiniai Kristaus mokykloje, būtume vis daugiau ir daugiau Jo mokomi ir ugdytume Dvasios malones, o ypatingai tikėjimą. Tikriausiai dabartiniu metu nesugebame pilnai įvertinti tai, koks svarbus yra tikėjimas. Atrodo, kad tikėjimas tai yra vienintelis dalykas, ko Viešpats dabartiniu metu ypač ieško pas tuos, kurie pakviesti tapti Jo pasekėjais. Todėl, priklausomai nuo mūsų tikėjimo, galėsime džiaugtis net ir varguose. Negalime džiaugtis iš vargų, bet galime džiaugtis ta mintimi, kurią duoda tikėjimas, o būtent, kad tas „mūsų trumpalaikis, lengvas sielvartas ruošia mums visa pranokstančią amžiną šlovę” – Z’04, 59 (R 3324).
* * *
Tikėjimas, tai kokio nors asmens ar daikto įvertinimas protu ir pasitikėjimas juo visa širdimi. Krikščioniškas tikėjimas – tai Dievo ir Kristaus įvertinimas protu ir pasitikėjimas Jais. Jie tiki Dievu ir Kristumi ir pasitiki Jais pasiremdami tuo, kas pateikta Šventajame Rašte: apie Dievo ir Kristaus asmenis, Jų charakterius, žodžius ir apie Jų darbus. Dievas ir Kristus įrodė, kad visais šiais atžvilgiais Jais galime pilnai pasikliauti, todėl Jie verti mūsų pasitikėjimo. Mūsų patirtis daugybėje atvejų parodė, kad tai yra tiesa. Todėl Jėzus pilnai gali, nepadarydamas jokios, net ir mažiausios žalos mums, kviesti bei raginti mus pasitikėti Tėvu ir Juo – P’36, 110-111.
Paralelinės citatos: Joz. 1:9; 2 Kron. 15:7; 20:20; 32:7,8; Neh. 4:14; Jobo 35:14; Ps. 4:5; 27:14; 31:19,24; 37:3,5,7,39,40; 55:23; 115:9,11; Pat. 3:5, 6; Mt. 17:20.
Giesmės: 56, 93, 87, 176, 12, 104, 106 / 450, 345, 342.
Poems of Dawn, 103; Wiersze brzasku, 92: Pasišventusių malda. Tower Reading: Z’14, 282; (R 5539).
Klausimai: Ar šią savaitę parodžiau tikėjimą? Kaip? Kokie buvo rezultatai?