Vienas yra įstatymo leidėjas ir teisėjas – tas, kuris gali išgelbėti ir pražudyti. O kas esi tu, kuris teisi artimą? – Jok. 4:12.
Sutinkamai su šia mintimi Apaštalas Paulius vienoje vietoje pasakė, kad nei pasaulis, nei broliai nesugebės jo teisti, kad tik Dievas gali tinkamai teisti, nes skaito širdis ir žino visas aplinkybes bei išbandymus ir silpnybes, su kuriomis kovojama. Net pasakė: „ir aš pats savęs neteisiu” (1 Kor. 4:3). Puikus elgesys yra nesmerkti tų, kurie parodo, jog kaip Viešpaties vaikai elgiasi taikoje su savo sąžine ir kartu nesmerkti savęs panašiose aplinkybėse. Taigi, paprasčiausiai, kiekvieną dieną turime eiti į priekį, darydami ką tik sugebame geriausio, kad galėtume tobulinti dangiškas malones ir tarnauti savo Vadovui, palikdami pasekmes Viešpačiui – Z’99, 139 (R 2479).
* * *
Dievas yra Įstatymų Leidėjas toje prasmėje, kad visi įstatymai, valdantys Jo morališkai laisvas būtybes, eina iš Jo širdies ir proto; ir Jis įrašė tai jų širdyse ir protuose. Todėl, Jis yra tas, kuris reikalauja laikytis šių įstatymų, suteikdamas gyvybę tiems, kurie lieka taikoje su Jo įstatymais ir bausdamas mirtimi tuos, kurie laužo Jo įstatymus. Todėl šių teisimo pareigų neturi niekas, išskyrus tuos, kurie paskirti Dievo, kad užimtų Jo teismo sostą – P’35, 102.
Paralelinės citatos: Ef. 4:31; Lk. 6:37; Rom. 2:1; 9:20; 14:4,13;1 Kor. 4:5; Iš. 20:16; Mt. 10:28; Iz. 8:12,13; Lk. 12:4,5; 1 Pet. 3:14,15; Hbr. 7:25.
Giesmės: 11, 45, 46, 83, 227, 23, 95 / 1, 15, 251.
Poems of Dawn, 144; Wiersze brzasku, 137: Neteisk pagal išorinę išvaizdą.
Tower Reading: Z’11, 120; (R 4802).
Klausimai: Ar šią savaitę elgiausi ir veikiau taikoje su Dievo duotomis teisėjų pareigomis? Kokie išbandymai padėjo, o kokie trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 13Nepriskaičiuok jiems tos nuodėmės! – Apd. 7:60.
Kokią didelę palaimą gautų visi dvasiniai Izraelitai, jei gerai išmoktų šią pamoką, būtent: jeigu pripažįstame, kad tam tikro įvykusio dalyko pasekmės yra geros ir kad prie šių pasekmių buvome atvesti Dievo apvaizdos, tuomet turėtume būti ypatingai didžiadvasiški ir malonūs savo mintyse ir jausmuose tų atžvilgiu, kurie apvaizdos dėka tapo panaudoti kaip įrankiai, nors jie galėjo būti ir nenoriais mokytojais, arba kaip Juozapo broliai, kurie iš tikrųjų norėjo visai priešingų rezultatų. Tie, kurie sugeba taip žiūrėti į visus šiuos atsitikimus ir į jėgas, veikiančias jų kasdieniniame gyvenime, sugebės, Dievo dėka, „visada nugalėti Kristuje“, kaip apie tai sako Apaštalas. Tokie neras priežasties pykti ant šėtono, arba kurių nors jo tarnų, ar turėti kartumą širdyje dėl jų – Z’01, 331 (R 2895).
* * *
Šventas Steponas yra puikus pavyzdys kaip reikia atleisti savo priešams. Lengva yra galvoti ir kalbėti: „Atleidžiu savo priešams“, kai jų neturi. Bet visai kitas dalykas yra sulaikyti nuoskaudą širdyje ir neįsižeisti atžvilgiu tų, kurie mums kenkia. O dar sunkiau yra nelaikyti nuoskaudos, neįsižeisti ant tų žmonių,
kai jie patys ir mes gerai žinome, kad mums daro skriaudą. Bet pats sunkiausias dalykas yra linkėti ir
liudyti žmonėms gėrį tada, kai jie mums daro skriaudą ir kenkia. Būtent tokį charakterio kilnumą pasiekė šventasis Steponas. Kai uolos nuolaužos ir akmenys skausmingiausiai daužė jį, jis meldėsi Dievui ir prašė atleidimo savo budeliams. Jeigu norime pasiekti panašų charakterį, turime būti labai nekerštingi, mokantys negalvoti apie save, švelnūs, uolūs, mylintys ir ištikimi. Šios dorybės taikomos praktiškai mažuose gyvenimo dalykuose, palaipsniui suteiks mūsų charakteriui jėgos, kuri padės įveikti ir pakelti sunkiausius išbandymus. Jeigu apsileisime priimdami mažus, kasdieninius išbandymus, tai pralaimėsime atėjus didelei krizei – P’34, 175.
Paralelinės citatos: Mt. 5:40-48; 6:12,14,15; 18:21-35; Lk. 6:28; 23:34; Rom. 12:14, 17, 19, 20; Iš. 23:4, 5; Pat. 19:11; 24:17; Pam. 7:21; Mk. 11:25; Lk. 6:35-37; 17:3, 4; 1 Kor. 4:12; Ef. 4:32; Kol. 3:13; Flm. 10; 1 Pet. 3:9.
Giesmės: 190, 132, 290, 101, 113, 165, 166 / 116, 188a, 124.
Poems of Dawn, 94; Wiersze brzasku, 83: Pasitikėjimas. Tower Reading: Z’13, 185; (R 5259).
Klausimai: Ar atleidau šią savaitę? Kaip? Kodėl? Kas tam padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
