Nuolatos statydavau VIEŠPATĮ prieš save. Kadangi Jis mano dešinėje, aš nesvyruosiu – Ps. 16:8.
Tas, kuris pilnai palaidojo savo valią Viešpaties valioje, niekad nebus apviltas, bet savo tikėjimu visuose gyvenimo reikaluose mato Dievo vadovavimą ir Jo apvaizdą bei girdi Dievo Žodį, užtikrinantį jį, kad „visi daiktai veikia gėriui tiems, kurie pagal Dievo nutarimą yra pakviesti”. Jei sugebame kantriai priimti didžiojo priešininko, pasaulio ir savo kūno opoziciją be priekaištų, be murmėjimo ir linksmai, kaip dalį mus lavinančio išbandymo, paskirto nuo visa žinančio ir visa mylinčio Viešpaties, tai turime liudijimą, kad mūsų širdis pasiekė jau kitą tobulėjimo etapą – Z’99, 6 (R 2411).
* * *
Dievo žmonės visuose gyvenimo reikaluose Dievą stato pirmoje vietoje. Kada jų reikalai nesutinka su Viešpaties, tai savo reikalus jie pašvenčia Viešpaties naudai. Taigi, Viešpats jiems yra visų pastangų tikslas. Jis yra pagrindinis jų mylimasis. Todėl Viešpats myli juos labiau nei visus kitus. Stovi jų pusėje, ir jokiu būdu neleis jiems parkristi jų tvirtume ir pareigose Viešpaties akivaizdoje – P’30, 78.
Paralelinės citatos: Iš. 15:2; Įst. 10:12; 13:3; Ps. 37:4; 45:10;
66:8,9; 73:25,26; 91:14; Iz. 12:2; 33:22; Dan. 3:17; Mk. 12:29-33;Rom. 8:35-39; Judo 24.
Giesmės:176, 177, 165, 339, 114, 307, 228 / 13, 102, 135.
Poems of Dawn, 297; Wiersze brzasku, 297: Mūsų Tėvas prie šturvalo.
Tower Reading: Z’07, 281; (R 4060).
Klausimai: Kaip šios savaitės išbandymuose pirmenybę teikiau Dievui? Kaip tai padėjo man išsilaikyti?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGPJŪČIO 13Taigi, Kristaus reikalui mes einame pasiuntinių pareigas – 2 Kor. 5:20.
Jeigu mes, kaip krikščionys, visuomet atsimintumėm šiuos Apaštalo žodžius, jie mums būtų labai vertingi ir tikrai padėtų pakeisti mūsų charakterį! Kokia tai būtų didelė pagalba naujai prigimčiai kovoje su žemais ir niekingais polinkiais senos prigimties, kurios atsisakėme ir pripažinome dabartiniu metu esant mirusia! „Bet mes esame dangaus valstybės piliečiai”, sako Apaštalas. Nors mes ir gyvename šiame pasaulyje, tačiau nesame iš jo, bet savo priklausomumą ir pilietybę perkėlėme į Dievo Karalystę Ir šiuo metu, būdami paskirti Jo Karalystei, nors vis dar gyvename šiame pasaulyje tarp svetimšalių ir svetimų, tačiau būdami tos Karalystės atstovais ir ambasadoriais, turime įvertinti aukštas pareigas, vertę ir garbingumą šių pareigų bei atsakomybės svarbą ir visada atsiminti Apaštalo žodžius: „ir visa, ką bedarytumėte žodžiu ar darbu, visa darykite Viešpaties Jėzaus vardu” – Z’04, 72 (R 3329).
* * *
Dievas yra teisėtas žemės Karalius, nors Jo skeptras, dėl uzurpacijos, dabar yra šėtono rankose. Dievas renka savo ištikimuosius, kad būtų Jo ambasadoriais ir veiktų kaip Kristaus įgalioti skelbėjai. Būdami tokiais, mes reikalaujame šėtono išlaisvinti dabartinius ir būsimus Dievo žmones bei ruošiamės jų išlaisvinimui. Panašiai pranešame ir kitiems, kad Karalystė perkeliama iš šėtono valdžios, o atiduodama Kristui. Šios pareigos yra labai garbingos ir iš mūsų pusės reikalauja tokio takto, taurumo, gero, tinkamo elgesio, reikalingo šioms pareigoms, kad visi teisingai mąstantys žmonės turėtų tai gerai suprasti. Ir jeigu žemiški ambasadoriai elgiasi taip, kad atneštų garbę savo kraštui, tai tuo labiau mes taip turime elgtis – P’36, 95.
Paralelinės citatos: Jobo 33:23; Mal. 2:6,7; 2 Kor. 3:6,9; 6:1; Ef. 6:20; 1 Sam. 2:35; 12:8; Ezr. 7:10; Iz. 52:1-12; Jer. 20:9; Ezech. 34; Mt. 10:16-24; 20:25-28; 23:8-11; Jn. 10:1-15; Apd. 20:22-24; Rom. 2:21-23; 1 Kor. 2:2.
Giesmės: 116, 70, 164, 210, 260, 272, 275 / 66, 456, 374.
Poems of Dawn, 77; Wiersze brzasku, 67: Amen, Amen. Tower Reading: Z’04, 71; (R 3329).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau Kristaus ambasadoriumi? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kas padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?