Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas. Kiekvieną šakelę manyje, neduodančią vaisiaus, Jis išpjauna, o kiekvieną šakelę, nešančią vaisių, apvalo, kad ji duotų daugiau vaisiaus – Jn. 15:1,2.
Taip kaip net ir geriausios vynmedžio šakos, kurios neša vaisių, turi būti apgenėjamos, taip net ir kilniausiems ir uoliausiems iš Dievo žmonių reikalinga Viešpaties apvaizda, rūpestis ir disciplina. Nes priešingu atveju jie greitai pradėtų augti tik kaip šakos ir nebevestų gausingo vaisiaus. Tikrasis Dievo vaikas, kurio valia tapo pilnai panardinta Viešpaties valioje, niekada nepasipiktins ir nepraras noro, matydamas šiuos apgenėjimus. Jis išmoko kai ko iš savo neišmintingumo ir pasitiki didžiojo Vynininko išmintimi. Ir todėl, kai Dievo apvaizda riboja jo pastangas tam tikromis kryptimis, tai jis, matydamas savo asmeninių planų sugriuvimą, linksmai priima Dievo apvaizdą, nes įsitikina, kad Viešpaties valia ir Viešpaties kelias yra geriausi ir turintys tikslą suteikti palaimą – Z’99, 109 (R 2464).
* * *
Pati gamta suteikė Viešpačiui puikią iliustraciją, kad galėtų pamokinti Savo mokinius. Mūsų tekste atkreipiamas dėmesys į Vynmedį – Kristų, iš kurio kaip šakelės išauga Jo nariai. Tėvui prižiūrint kiekviena iš tų šakelių duoda vaisių, t. y., Kristaus panašumo vaisių. Šios šakelės pastoviai turi būti apgenėjamos ir Vynininko apvalomos, kol galiausiai tai duos gausius dvasinius vaisius – P’33, 80.
Paralelinės citatos: Jn. 15:3-8; Hbr. 12:2-17; 13:20; Ef. 5:23; Lk.1:69; Jn. 14:6; Hbr. 6:7,8; Jn. 13:10; 17:17; Ef. 5:26; 1 Pet. 1:22; Hbr. 12:4-14; 2 Pet. 1:2-10; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 67, 95, 109, 130, 136, 198, 267 / 462, 407, 342.
Poems of Dawn, 173; Wiersze brzasku, 161: Nusivylimas. Tower Reading: Z’05, 121; (R 3544).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su apgenėjimu ir apvalymu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 22Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu? – Mt. 20:22.
Mes stebimės Viešpaties drąsa, kokią Jis parodė vaikščiodamas siauruoju keliu. Koks stiprus buvo Jo charakteris! Jis negalvojo grįžti atgal, bet pilnai pasiryžo pildyti Savo Tėvo valią ir paaukoti Patį Save kitų labui. Apaštalai prieš save turėjo kilnų pavyzdį – didingumo nuolankume ir nugalėjimo tarnaujant. Būtų gerai, jei tiksliai įsimintume, kad jei nedalyvaujame Jo taurėje, taip pat nedalyvausime ir Jo šlovės Karalystėje. Todėl visus kitus dalykus laikome nuostoliu ir atliekom, kad tik galėtume gauti tą reikalingą patyrimą. O kai mūsų gyvenime ateis išbandymas, nebijokime ir „nesistebėkite ugninguoju išbandymu, kuris įvyksta pas jus jums išmėginti, lyg kad kas keista jums atsitiktų”. Priešingai, tam tikslui tapome pašaukti, kad dabar kentėtume su Viešpačiu, o ateityje būtume su Juo Karalystėje – Z’04, 138, 139 (R 3362).
* * *
Taurė simbolizuoja džiaugsmo ir liūdesio išgyvenimus. Nors, bendrai paėmus, mūsų Viešpaties taurė susidarė iš Jo išbandymų nuo Jordano iki Kalvarijos, o galutinėje reikšmėje, taurė reiškia gėdą ir negarbę, kuri krito ant Jo, kaip prakeikto ir tokio, kuriam buvo atimtos teisės, kai buvo neteisingai nuteistas mirtimi už piktžodžiavimą ir maištą. Jeigu priklausome Jam, tai turime privilegiją iškęsti panašius išgyvenimus. Savo asmeninėmis jėgomis nepajėgtume jų pakelti, bet kai ištikimai pasinaudojame Dvasia, Žodžiu ir apvaizdomis, Dievas suteiks mums reikalingą tikėjimą, viltį, meilę ir paklusnumą, kas tinkamai paruoš mus, kad sugebėtume gerti Viešpaties taurę kartu su Viešpačiu – P’36, 111.
Paralelinės citatos: Jn. 4:6; 11:33,34; 12:27; Apd. 3:18; 17:3; 2 Kor. 1:5; Flp. 2:7,8; Hbr. 4:15; 5:7; 12:2,3; Rom. 6:1-11; 8:10,17; 1 Kor. 15:29-34; 2 Kor. 4:8-10; Flp. 3:10; Kol. 1:24; 2 Tim. 2:10-12; Hbr.13:10-13; 1 Pet. 2:21-23; 4:12-14.
Giesmės: 322, 5, 350, 134, 279, 299, 326 / 15, 295, 257.
Poems of Dawn, 282; Wiersze brzasku, 269: Ir pasidarė didelė tyla. Tower Reading: Z’14, 382; (R 5599).
Klausimai: Ar šią savaitę gėriau iš Viešpaties taurės? Kaip? Kodėl? Kas man padėjo, ar trukdė? Kokios buvo pasekmės?