Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas. Kiekvieną šakelę manyje, neduodančią vaisiaus, Jis išpjauna, o kiekvieną šakelę, nešančią vaisių, apvalo, kad ji duotų daugiau vaisiaus – Jn. 15:1,2.
Taip kaip net ir geriausios vynmedžio šakos, kurios neša vaisių, turi būti apgenėjamos, taip net ir kilniausiems ir uoliausiems iš Dievo žmonių reikalinga Viešpaties apvaizda, rūpestis ir disciplina. Nes priešingu atveju jie greitai pradėtų augti tik kaip šakos ir nebevestų gausingo vaisiaus. Tikrasis Dievo vaikas, kurio valia tapo pilnai panardinta Viešpaties valioje, niekada nepasipiktins ir nepraras noro, matydamas šiuos apgenėjimus. Jis išmoko kai ko iš savo neišmintingumo ir pasitiki didžiojo Vynininko išmintimi. Ir todėl, kai Dievo apvaizda riboja jo pastangas tam tikromis kryptimis, tai jis, matydamas savo asmeninių planų sugriuvimą, linksmai priima Dievo apvaizdą, nes įsitikina, kad Viešpaties valia ir Viešpaties kelias yra geriausi ir turintys tikslą suteikti palaimą – Z’99, 109 (R 2464).
* * *
Pati gamta suteikė Viešpačiui puikią iliustraciją, kad galėtų pamokinti Savo mokinius. Mūsų tekste atkreipiamas dėmesys į Vynmedį – Kristų, iš kurio kaip šakelės išauga Jo nariai. Tėvui prižiūrint kiekviena iš tų šakelių duoda vaisių, t. y., Kristaus panašumo vaisių. Šios šakelės pastoviai turi būti apgenėjamos ir Vynininko apvalomos, kol galiausiai tai duos gausius dvasinius vaisius – P’33, 80.
Paralelinės citatos: Jn. 15:3-8; Hbr. 12:2-17; 13:20; Ef. 5:23; Lk.1:69; Jn. 14:6; Hbr. 6:7,8; Jn. 13:10; 17:17; Ef. 5:26; 1 Pet. 1:22; Hbr. 12:4-14; 2 Pet. 1:2-10; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 67, 95, 109, 130, 136, 198, 267 / 462, 407, 342.
Poems of Dawn, 173; Wiersze brzasku, 161: Nusivylimas. Tower Reading: Z’05, 121; (R 3544).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su apgenėjimu ir apvalymu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 23Mat jums reikia ištvermės [džiaugsmingos ištvermės, pastovumo], kad, įvykdę Dievo valią, gautumėte, kas pažadėta – Hbr. 10:36.
Čia matome, kad Dievo valios vykdymas nėra vieninteliu išbandymu. Kai pasiekiame šią būseną, šį charakterio bruožą mūsų širdyje, mūsų valioje (nors kūne, tik iš dalies), turime su
kantria ištverme įtvirtinti teisingą Dievo valią kaip įstatymą mūsų širdims, kaip gyvenimo taisyklę bet kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis. Ir tik tada, ne anksčiau, mūsų širdys bus tinkamos Dievo Karalystei. Apaštalas Jokūbas sako: „
Jūsų tikėjimo ištyrimas pagamina ištvermę [kantrią ištvermę]”, o tai reiškia, kad jeigu mūsų tikėjimas atlaikys šį bandymą, tai išugdys mūsų charakteryje kantrios ištvermės bruožą. Bet jeigu neišugdysime kantrios ištvermės, tai parodys, kad mūsų tikėjimas neatlaikė išbandymo taip, kaip reikėtų, ir todėl nesame tinkami Karalystei – Z’01, 117 (R 2790).
* * *
Žodį „kantrumas” Biblija apibūdina ne tik kaip ilgą iškentėjimą, bet kartu kaip ištvermingumą, pastovumą, nepalaužiamumą, džiaugsmingai nugalint kliūtis, trukdančias daryti gera. Pasakymu,
įvykdydami Dievo valią, Apaštalas turbūt turėjo mintyje meilės ugdymą, kol pasieksime galutinį tikslą, kadangi Dievo valios visuma mūsų atžvilgiu, įsakymo pabaiga, yra meilė, einanti iš švarios širdies, geros sąžinės ir neveidmainiško tikėjimo. Kai pasiekiame šią meilės pakopą, vienas iš svarbiausių dalykų ištvermingai joje laikytis, džiaugsmingai įveikiant kiekvieną kelyje stovinčią kliūtį, kuri trukdo įvykdyti visus meilės reikalavimus. Tai galiausiai padarys mus nugalėtojais ir tai užtikrins mums paveldėjimą visų palaimų, duotų Abraomo sėklai (t. y., jo palikuonims) pagal duotą pažadą su priesaika – P’33, 162.
Paralelinės citatos: Lk. 8:15; 21:19; Gal. 6:9; Hbr. 12:1; Jok. 1:3,4; 5:7,8; Rom. 2:7; 5:3,4; 8:25,35-39; 15:4,5; Ef. 6:8; Kol. 3:24; Hbr. 6:12,15; 1 Pet. 2:19-23; Apr. 1:9; 13:10.
Giesmės: 93, 47, 34, 1, 13, 91, 208 / 66, 108, 100.
Poems of Dawn, 240; Wiersze brzasku, 225: Saldžialapė rožė. Tower Reading: Z’13, 312 (R 5332).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau kantrus vykdydamas Dievo valią? Kokiu būdu? Kodėl? Kokie buvo rezultatai?
