Išsivaręs visas savąsias, Jis eina jų priešakyje, o avys seka paskui Jį, nes jos pažįsta Jo balsą – Jn. 10:4.
Gerojo Ganytojo balsas susideda iš įvairių garsų, kurie puikiai derinasi ir susilieja į vieną, ko neatsitinka su kitais garsais. Jo balsas – tai teisingumo akordas, sujungtas su meilės akordu, o prie to dar prisijungia išmintis ir jėga. Kitos žmonių ir velnių teorijos, planai ir koncepcijos neturi tokio darnaus skambesio, kokį turi geroji žinia, kurią atsiuntė Didysis Ganytojas per Savo Sūnų. O kada tikrosios avys girdi Gerojo Ganytojo balsą, tai Jis taip nuramina jų liūdesį ir patenkina troškimus, kaip niekas kitas. Tas balsas atsakys į visus klausimus, todėl jos toliau nebeliks pavojuje, jog kiti skambesiai, balsai, teorijos ar sistemos gali jas suvilioti, nes „Jėzus mane patenkino, Jėzus yra mano” – Z’00, 230 (R 2672).
* * *
Viešpats išleido savo avis iš „Mozės sandoros” avidės Savo mirtimi, ir tada, kai jos Viešpačiui pasišventė. Būdamas tikruoju Ganytoju, Jis nevijo ir nevarė jų, bet vedė, o avys ėjo paskui Jį į žaliąsias lankas ir prie tylių Dievo Žodžio vandenų ir palaimintų teisingumo takų. Avys atpažįsta Jo balsą, t. y. Tiesą, girdėdamos šio balso saldų, raminantį ir harmoningą skambesį, kuris joms yra gyvybė ir gyvenimas – P’36, 94.
Paralelinės citatos: Ezek. 34:2,12,14,23; Jn. 14:6; Rom. 5:1,2; Hbr. 10:19-22; Jn. 10:1-18; 15:13; Ps. 23:1-4; Hbr. 13:20; 1 Pet. 5:4; Zach. 11:17; Nah. 1:7; 1 Kor. 8:3; 2 Tim. 1:12; Iz. 53:6.
Giesmės: 284, 286, 288, 257, 12, 87, 145 / 379, 452, 321.
Poems of Dawn, 70; Wiersze brzasku, 59: Viešpats yra mano Ganytojas.
Tower Reading: Z’10, 398; (R 4732).
Klausimai: Kaip aš, toji avis, šią savaitę elgiausi Jėzaus, mano Ganytojo, atžvilgiu? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
VASARIO 12Kantrumas turi būti tobulas savo darbu, kad jūs būtumėte tobuli ir nepeiktini, be jokio trūkumo – Jok. 1:4.
Negalime žengti nei žingsnio į priekį, jei nepasinaudosime šia kantrumo malone. Jokia kita malonė gražiau nepapuošia krikščionio charakterio ir nesusilaukia tiek pasaulio sąžinės pritarimo, nei tiek negarbina visų malonių Dievo, kurio Tiesa yra jos įkvėpimu, nei ši malonė. Ji yra neskubotas romumas, uoliai besistengianti priešintis didėjančiai žmogiško netobulumo ir silpnumo bangai, ji su dideliu rūpestingumu siekia atgauti Dievišką panašumą. Kantrybė yra negreita pykčiui, o pilna gailestingumo. Ji greita laikytis tiesos ir teisingumo takų, bei neatidėliodama eina jais; ji gerai supranta ir atsižvelgia į savo asmeninius netobulumus ir užjaučia kitus jų netobulumuose ir ydose – Z’93, 295 (R 3090).
* * *
Kantrybė yra širdies ir proto malonė, pakelianti prieštaravimus džiaugsmingoje dvasioje ir stovi iki galo tame nusiteikime. Ši dorybė yra besąlygiškai būtina, norint pasiekti tobulą charakterį, esant tokioms sąlygoms, kai turime kliūtis, susijusias su krikščionišku gyvenimu. Ji prasiskverbs ir patobulins kitas dorybes, kurios reikalingos krikščioniui, todėl ji yra viena iš universalių malonių – P’36, 14.
Paralelinės citatos: Ps. 37:7-9; Pam. 7:8; Rd. 3:24-27; Lk. 8:15; 21:19; Rom. 2:7; 5:3; 8:25; 12:12; 15:4,5; 2 Kor. 12:12; Gal. 6:9; Kol. 1:10,11; 1 Tes. 1:3; Hbr. 6:12,15; 10:36; 12:1.
Giesmės: 1, 130, 11, 44, 125, 136, 183 / 353, 57, 116.
Poems of Dawn, 288; Wiersze brzasku, 278: Jis mus veda.
Tower Reading: Z’15,83; (R 5650).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su kantrybe? Kaip juos priėmiau? Kaip šie išbandymai įtakojo mano charakterį? Kokią gavau pagalbą per šiuos išbandymus?