Išsivaręs visas savąsias, Jis eina jų priešakyje, o avys seka paskui Jį, nes jos pažįsta Jo balsą – Jn. 10:4.
Gerojo Ganytojo balsas susideda iš įvairių garsų, kurie puikiai derinasi ir susilieja į vieną, ko neatsitinka su kitais garsais. Jo balsas – tai teisingumo akordas, sujungtas su meilės akordu, o prie to dar prisijungia išmintis ir jėga. Kitos žmonių ir velnių teorijos, planai ir koncepcijos neturi tokio darnaus skambesio, kokį turi geroji žinia, kurią atsiuntė Didysis Ganytojas per Savo Sūnų. O kada tikrosios avys girdi Gerojo Ganytojo balsą, tai Jis taip nuramina jų liūdesį ir patenkina troškimus, kaip niekas kitas. Tas balsas atsakys į visus klausimus, todėl jos toliau nebeliks pavojuje, jog kiti skambesiai, balsai, teorijos ar sistemos gali jas suvilioti, nes „Jėzus mane patenkino, Jėzus yra mano” – Z’00, 230 (R 2672).
* * *
Viešpats išleido savo avis iš „Mozės sandoros” avidės Savo mirtimi, ir tada, kai jos Viešpačiui pasišventė. Būdamas tikruoju Ganytoju, Jis nevijo ir nevarė jų, bet vedė, o avys ėjo paskui Jį į žaliąsias lankas ir prie tylių Dievo Žodžio vandenų ir palaimintų teisingumo takų. Avys atpažįsta Jo balsą, t. y. Tiesą, girdėdamos šio balso saldų, raminantį ir harmoningą skambesį, kuris joms yra gyvybė ir gyvenimas – P’36, 94.
Paralelinės citatos: Ezek. 34:2,12,14,23; Jn. 14:6; Rom. 5:1,2; Hbr. 10:19-22; Jn. 10:1-18; 15:13; Ps. 23:1-4; Hbr. 13:20; 1 Pet. 5:4; Zach. 11:17; Nah. 1:7; 1 Kor. 8:3; 2 Tim. 1:12; Iz. 53:6.
Giesmės: 284, 286, 288, 257, 12, 87, 145 / 379, 452, 321.
Poems of Dawn, 70; Wiersze brzasku, 59: Viešpats yra mano Ganytojas.
Tower Reading: Z’10, 398; (R 4732).
Klausimai: Kaip aš, toji avis, šią savaitę elgiausi Jėzaus, mano Ganytojo, atžvilgiu? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 20Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas. Kiekvieną šakelę manyje, neduodančią vaisiaus, Jis išpjauna, o kiekvieną šakelę, nešančią vaisių, apvalo, kad ji duotų daugiau vaisiaus – Jn. 15:1,2.
Taip kaip net ir geriausios vynmedžio šakos, kurios neša vaisių, turi būti apgenėjamos, taip net ir kilniausiems ir uoliausiems iš Dievo žmonių reikalinga Viešpaties apvaizda, rūpestis ir disciplina. Nes priešingu atveju jie greitai pradėtų augti tik kaip šakos ir nebevestų gausingo vaisiaus. Tikrasis Dievo vaikas, kurio valia tapo pilnai panardinta Viešpaties valioje, niekada nepasipiktins ir nepraras noro, matydamas šiuos apgenėjimus. Jis išmoko kai ko iš savo neišmintingumo ir pasitiki didžiojo Vynininko išmintimi. Ir todėl, kai Dievo apvaizda riboja jo pastangas tam tikromis kryptimis, tai jis, matydamas savo asmeninių planų sugriuvimą, linksmai priima Dievo apvaizdą, nes įsitikina, kad Viešpaties valia ir Viešpaties kelias yra geriausi ir turintys tikslą suteikti palaimą – Z’99, 109 (R 2464).
* * *
Pati gamta suteikė Viešpačiui puikią iliustraciją, kad galėtų pamokinti Savo mokinius. Mūsų tekste atkreipiamas dėmesys į Vynmedį – Kristų, iš kurio kaip šakelės išauga Jo nariai. Tėvui prižiūrint kiekviena iš tų šakelių duoda vaisių, t. y., Kristaus panašumo vaisių. Šios šakelės pastoviai turi būti apgenėjamos ir Vynininko apvalomos, kol galiausiai tai duos gausius dvasinius vaisius – P’33, 80.
Paralelinės citatos: Jn. 15:3-8; Hbr. 12:2-17; 13:20; Ef. 5:23; Lk.1:69; Jn. 14:6; Hbr. 6:7,8; Jn. 13:10; 17:17; Ef. 5:26; 1 Pet. 1:22; Hbr. 12:4-14; 2 Pet. 1:2-10; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 67, 95, 109, 130, 136, 198, 267 / 462, 407, 342.
Poems of Dawn, 173; Wiersze brzasku, 161: Nusivylimas. Tower Reading: Z’05, 121; (R 3544).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su apgenėjimu ir apvalymu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?