Išsivaręs visas savąsias, Jis eina jų priešakyje, o avys seka paskui Jį, nes jos pažįsta Jo balsą – Jn. 10:4.
Gerojo Ganytojo balsas susideda iš įvairių garsų, kurie puikiai derinasi ir susilieja į vieną, ko neatsitinka su kitais garsais. Jo balsas – tai teisingumo akordas, sujungtas su meilės akordu, o prie to dar prisijungia išmintis ir jėga. Kitos žmonių ir velnių teorijos, planai ir koncepcijos neturi tokio darnaus skambesio, kokį turi geroji žinia, kurią atsiuntė Didysis Ganytojas per Savo Sūnų. O kada tikrosios avys girdi Gerojo Ganytojo balsą, tai Jis taip nuramina jų liūdesį ir patenkina troškimus, kaip niekas kitas. Tas balsas atsakys į visus klausimus, todėl jos toliau nebeliks pavojuje, jog kiti skambesiai, balsai, teorijos ar sistemos gali jas suvilioti, nes „Jėzus mane patenkino, Jėzus yra mano” – Z’00, 230 (R 2672).
* * *
Viešpats išleido savo avis iš „Mozės sandoros” avidės Savo mirtimi, ir tada, kai jos Viešpačiui pasišventė. Būdamas tikruoju Ganytoju, Jis nevijo ir nevarė jų, bet vedė, o avys ėjo paskui Jį į žaliąsias lankas ir prie tylių Dievo Žodžio vandenų ir palaimintų teisingumo takų. Avys atpažįsta Jo balsą, t. y. Tiesą, girdėdamos šio balso saldų, raminantį ir harmoningą skambesį, kuris joms yra gyvybė ir gyvenimas – P’36, 94.
Paralelinės citatos: Ezek. 34:2,12,14,23; Jn. 14:6; Rom. 5:1,2; Hbr. 10:19-22; Jn. 10:1-18; 15:13; Ps. 23:1-4; Hbr. 13:20; 1 Pet. 5:4; Zach. 11:17; Nah. 1:7; 1 Kor. 8:3; 2 Tim. 1:12; Iz. 53:6.
Giesmės: 284, 286, 288, 257, 12, 87, 145 / 379, 452, 321.
Poems of Dawn, 70; Wiersze brzasku, 59: Viešpats yra mano Ganytojas.
Tower Reading: Z’10, 398; (R 4732).
Klausimai: Kaip aš, toji avis, šią savaitę elgiausi Jėzaus, mano Ganytojo, atžvilgiu? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 19Tenesigiria žmogus, kuris dar tik juosiasi kalaviją, kaip tas, kuris nusijuosia – 1 Kar. 20:11.
Ištvermingumo išbandymas, be abejo, yra vienas iš sunkiausių ištikimybės išmėginimų, ką išrinktoji Bažnyčia patyrė. Tai toks išmėginimas, kuris išmatuoja ir parodo stiprumą kiekvienos kitos dorybės ir malonės. Ir joks kryžiaus kareivis nebus apdovanojamas pergalės laurais, jei neišlaikys to išbandymo. … Šių dienų kovose, kaip ir visose kitose, priešininkas stengiasi netikėtai užklupti, staiga užpulti ir sunaikinti Dievo žmones. Todėl vienintelis pasiruošimas, kurį galime atlikti esant tokiai situacijai, tai pastovus budrumas, malda ir užsidėjimas ant savęs visų Dievo šarvų – Tiesos ir Tiesos Dvasios – Z’94, 155 (R 1656).
* * *
Nors Dievo žmonės gali ir giriasi Viešpatyje, tačiau netinkama būtų didžiuotis, nes mažų mažiausiai tai būtų perdėtas savęs gyrimas. Kartais galime pateisinti tam tikrus kuklius pasakymus apie savo buvusius pasiekimus, bet niekada pagyrūniškai. Dar mažiau reikėtų girtis būsimais darbais, kurių atlikimas yra neaiškus. Toks pasigyrimas aukština save, paprastai menkina kitus ir užgaulioja Dievą. Pagyrūnui ne tik dažniausiai nepasiseka, bet ir sulaukia nelaimės. Nėra vietos pasigirti savimi. Ką turime ir ko nesame gavę? Ar elgeta turėtų girtis gauta išmalda? Ar gėris, kurį gavome, neateina iš Viešpaties malonės? Todėl būkime uolūs, atiduodami Jam garbę už mūsų vietą bei pasiekimus, o apie save galvokime kaip apie Jo neužsitarnauto gerumo ir meilės objektus – P’35, 172.
Paralelinės citatos: Pat. 27:1; Iz. 10:15; Ps. 49:6-9; 52:1; 94:4; Rom. 3:27; 11:17-21; 1 Kor. 1:17-31; 4:6,7; 2 Kor. 10:12-17; Ef. 2:8-10.
Giesmės: 184, 13, 15, 63, 123, 135, 291 / 417, 379, 380.
Poems of Dawn, 236; Wiersze brzasku, 222: Darbai, o ne žodžiai. Tower Reading: Z’94,115; (R 1656).
Klausimai: Ar aš gyriausi šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
