Jeigu jums ir tektų kentėti už tiesą, jūs palaiminti – 1 Pet. 3:14.
Tik tuomet, kai esame neapkenčiami dėl lojalumo Tiesai (tiesiogiai ar netiesiogiai), galime būti patenkintais, arba laikyti, kad kenčiame Tiesos naudai. Kaip Apaštalas parodo, kai kurie kenčia kaip tokie, kurie daro blogį ir kišasi į kitų žmonių reikalus arba dėl to, kad trūksta jiems švelnumo, yra šiurkštūs, trūksta susivaldymo, apie ką perspėja Dievo Žodis. Mūsų pareiga yra ne vien tyrinėti Viešpaties valią, bet ir atidžiai apsvarstyti visas mus supančias aplinkybes ir sąlygas, kad galėtume priimti tokį pasvertą elgesio būdą mūsų gyvenime, kuris, pirma, turėtų Dievo pritarimą, o antra, kiek tai yra įmanoma, sukeltų mažiau rūpesčių, nepatogumų ir nepasitenkinimo kitiems, o tada turime drąsiai pasitikėti Dievo prižiūrinčia išmintimi ir apvaizda – Z’99, 166,167 (R 2492).
* * *
Kentėti teisingumo labui, reiškia užtraukti ant savęs blogį dėl savo uolumo, liekant mirusiu sau ir pasauliui, o būnant gyvu Dievui budėjime, maldoje, studijavime ir Dievo Žodžio platinime, o taip pat tobulinant charakterį santaikoje su šia veikla. Iš tikrųjų, laimingi yra tie, kurie taip elgiasi, kadangi gali bendrauti su Tėvu, Sūnumi ir šventaisiais, turi Dievo Dvasią, Žodį ir apvaizdą bei garbingą viltį turėti dalį kartu su Kristumi Karalystėje. Taip, viskas priklauso jiems! – P’32, 95,96.
Paralelinės citatos: Mt. 5:10-12; Jok. 1:2,12; 5:10; 1 Pet. 2:19-21; 4:12-19; Apd. 9:16; Rom. 8:17,18,23; 1 Kor. 4:12,13; 2 Kor. 1:5-7; 4:16-18; Flp. 1:29; 3:10; Kol. 1:24; 2 Tes. 1:4,5; 2 Tim. 2:12.
Giesmės: 326, 325, 93, 272, 299, 322, 179 / 351, 109, 175.
Poems of Dawn, 196; Wiersze brzasku, 188: Kada nors suprasime. Tower Reading: Z’14, 291; (R 5544).
Klausimai: Ar aš kentėjau teisingumo labui? Kaip? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 14Palaiminti gailestingieji; jie susilauks gailestingumo – Mt. 5:7.
Ne visi apie tai žino, bet yra faktas, kad puikiausia charakterio ypatybė, kokią žmogus gali išsiugdyti ir kuri atneša daugiausia palaimos, yra parodymas Dieviško
gailestingumo, užuojautos ir geranoriškumo. Viešpats atkreipia ypatingą dėmesį į gailestingumo dorybę, pranešdamas, kad neatsižvelgiant į tai, kokie dideli būtų mūsų pasiekimai žinių ar malonės srityse, bet jei neturime tos vienos, niekada Jis mūsų nepriims. Jeigu neturėsime gailestingumo kitiems, tai mūsų dangiškasis Tėvas nebus gailestingas ir mums. Negalvokime, kad ta malonė yra vien tik išorinė atleidimo ir geranoriškumo forma; mūsų Viešpats išaiškino tą dalyką sakydamas: „Jeigu kiekvienas iš širdies neatleisite savo broliui jo nusižengimų, taip ir jūsų dangiškasis Tėvas neatleis jūsų nusižengimų”. Gailestingumą patirs tik tie, kurie yra gailestingi; o jei Dievas neparodys mums gailestingumo, tai viskas prarasta, nes iš prigimties buvome rūstybės vaikai, todėl, kaip ir visi kiti, esame po teisingu pasmerkimu – Z’01, 332; 00, 70 (R 2895, 2585).
* * *
Gailestingumą galime parodyti ir ugdyti vien tik blogose sąlygose, kadangi tai yra gailestis, užuojauta, atnešanti pagalbą silpniems ir nelaimingiems. Silpnumai ir nelaimės paliečia fiziškai, protiškai, morališkai ir religiniais aspektais, o visos šios silpnybės ir nelaimės reikalauja iš mūsų gailestingumo taikymo. Šios dorybės tobulinimas yra susijęs su jos augimu. Iš pradžių, fizinis silpnumas ir nelaimės skatina praktikuoti gailestingumą; šiek tie vėliau, ši dorybė išmoksta įsiklausyti į protinio silpnumo ir nelaimių šauksmus; dar vėliau, išmoksta atkreipti dėmesį į moralinius silpnumus ir nepasisekimus; ir galiausiai, ši dorybė rūpinasi religiniu silpnumu ir nepasisekimu. Kiekvienu atveju yra tai trigubu palaiminimu: laimina tą, kuris parodo gailestingumą, tą kuris gauna, ir tą, kuris mato. Paprastai gailestingas žmogus patiria gailestingumą iš savo draugų, tačiau nuo Dievo visada patiria gailestingumą kiekvieno būtinumo metu. Paprastai, Viešpats suteikia Savo gailestingumo gailestingam žmogui tiek, kiek jis parodė jo kitiems – P’33, 177.
Paralelinės citatos: Ps. 18:25; 41:1; Pat. 3:3; 11:17; 14:21,22,31; 21:21; Mk. 11:25,26; Ef. 4:32; Kol. 3:12,13; 2 Tim. 1:16; Hbr. 6:10,11; Jok. 2:13; Mt. 18:35; Mich. 6:8; Lk. 6:36; Rom. 12:8;
Giesmės: 198, 15, 277, 28, 210, 260, 119 / 351, 368, 474.
Poems of Dawn, 146; Wiersze brzasku, 139: Negailėk malonių žodžių. Tower Reading: Z’05,230; (R 3603).
Klausimai: Kokius gailestingumo darbus atlikau šią savaitę? Kodėl? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
