Jeigu jums ir tektų kentėti už tiesą, jūs palaiminti – 1 Pet. 3:14.
Tik tuomet, kai esame neapkenčiami dėl lojalumo Tiesai (tiesiogiai ar netiesiogiai), galime būti patenkintais, arba laikyti, kad kenčiame Tiesos naudai. Kaip Apaštalas parodo, kai kurie kenčia kaip tokie, kurie daro blogį ir kišasi į kitų žmonių reikalus arba dėl to, kad trūksta jiems švelnumo, yra šiurkštūs, trūksta susivaldymo, apie ką perspėja Dievo Žodis. Mūsų pareiga yra ne vien tyrinėti Viešpaties valią, bet ir atidžiai apsvarstyti visas mus supančias aplinkybes ir sąlygas, kad galėtume priimti tokį pasvertą elgesio būdą mūsų gyvenime, kuris, pirma, turėtų Dievo pritarimą, o antra, kiek tai yra įmanoma, sukeltų mažiau rūpesčių, nepatogumų ir nepasitenkinimo kitiems, o tada turime drąsiai pasitikėti Dievo prižiūrinčia išmintimi ir apvaizda – Z’99, 166,167 (R 2492).
* * *
Kentėti teisingumo labui, reiškia užtraukti ant savęs blogį dėl savo uolumo, liekant mirusiu sau ir pasauliui, o būnant gyvu Dievui budėjime, maldoje, studijavime ir Dievo Žodžio platinime, o taip pat tobulinant charakterį santaikoje su šia veikla. Iš tikrųjų, laimingi yra tie, kurie taip elgiasi, kadangi gali bendrauti su Tėvu, Sūnumi ir šventaisiais, turi Dievo Dvasią, Žodį ir apvaizdą bei garbingą viltį turėti dalį kartu su Kristumi Karalystėje. Taip, viskas priklauso jiems! – P’32, 95,96.
Paralelinės citatos: Mt. 5:10-12; Jok. 1:2,12; 5:10; 1 Pet. 2:19-21; 4:12-19; Apd. 9:16; Rom. 8:17,18,23; 1 Kor. 4:12,13; 2 Kor. 1:5-7; 4:16-18; Flp. 1:29; 3:10; Kol. 1:24; 2 Tes. 1:4,5; 2 Tim. 2:12.
Giesmės: 326, 325, 93, 272, 299, 322, 179 / 351, 109, 175.
Poems of Dawn, 196; Wiersze brzasku, 188: Kada nors suprasime. Tower Reading: Z’14, 291; (R 5544).
Klausimai: Ar aš kentėjau teisingumo labui? Kaip? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 20Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas. Kiekvieną šakelę manyje, neduodančią vaisiaus, Jis išpjauna, o kiekvieną šakelę, nešančią vaisių, apvalo, kad ji duotų daugiau vaisiaus – Jn. 15:1,2.
Taip kaip net ir geriausios vynmedžio šakos, kurios neša vaisių, turi būti apgenėjamos, taip net ir kilniausiems ir uoliausiems iš Dievo žmonių reikalinga Viešpaties apvaizda, rūpestis ir disciplina. Nes priešingu atveju jie greitai pradėtų augti tik kaip šakos ir nebevestų gausingo vaisiaus. Tikrasis Dievo vaikas, kurio valia tapo pilnai panardinta Viešpaties valioje, niekada nepasipiktins ir nepraras noro, matydamas šiuos apgenėjimus. Jis išmoko kai ko iš savo neišmintingumo ir pasitiki didžiojo Vynininko išmintimi. Ir todėl, kai Dievo apvaizda riboja jo pastangas tam tikromis kryptimis, tai jis, matydamas savo asmeninių planų sugriuvimą, linksmai priima Dievo apvaizdą, nes įsitikina, kad Viešpaties valia ir Viešpaties kelias yra geriausi ir turintys tikslą suteikti palaimą – Z’99, 109 (R 2464).
* * *
Pati gamta suteikė Viešpačiui puikią iliustraciją, kad galėtų pamokinti Savo mokinius. Mūsų tekste atkreipiamas dėmesys į Vynmedį – Kristų, iš kurio kaip šakelės išauga Jo nariai. Tėvui prižiūrint kiekviena iš tų šakelių duoda vaisių, t. y., Kristaus panašumo vaisių. Šios šakelės pastoviai turi būti apgenėjamos ir Vynininko apvalomos, kol galiausiai tai duos gausius dvasinius vaisius – P’33, 80.
Paralelinės citatos: Jn. 15:3-8; Hbr. 12:2-17; 13:20; Ef. 5:23; Lk.1:69; Jn. 14:6; Hbr. 6:7,8; Jn. 13:10; 17:17; Ef. 5:26; 1 Pet. 1:22; Hbr. 12:4-14; 2 Pet. 1:2-10; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 67, 95, 109, 130, 136, 198, 267 / 462, 407, 342.
Poems of Dawn, 173; Wiersze brzasku, 161: Nusivylimas. Tower Reading: Z’05, 121; (R 3544).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su apgenėjimu ir apvalymu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?