Visi reiškė Jam pritarimą ir stebėjosi maloniais žodžiais, kurie ėjo iš Jo burnos – Lk. 4:22.
Šis pasakymas turėtų būti teisingas ir tikti visiems pasekėjams, einantiems Viešpaties pėdomis. Jų kalba, išeinanti iš širdies, kuri pilna simpatijos tiesai, ir kalba visų tų, kurie myli Tiesą ir jos ieško, turėtų būti maloni ir santūri, saikinga. Jų žodžiai turėtų visada tilpti teisumo ir teisingumo ribose, o taip pat tiksliai derintis su Viešpaties Žodžiu. O jų laikysena ir elgesys turi būti kaip gyvi laiškai ir derintis su jų pasakytais žodžiais taip, kad net patys mūsų priešai stebėtųsi ir imtų pavyzdį, kaip iš tų, kurie buvo su Jėzumi ir iš Jo mokėsi – Z’99, 53 (R 2437).
* * *
Malonės žodžiai, kurie ėjo iš mūsų Viešpaties burnos buvo gražūs, gilūs, malonūs ir padedantys. Jie įrodė, kad Jėzus buvo didysis oratorius, įtikinantis kalbėtojas, pats nuostabiausias pamokslininkas. Jo ypatingi sugebėjimai šioje srityje kėlė nuostabą ir susižavėjimą klausančiųjų tarpe, o tai buvo priežastis, kodėl, nors tai buvo ir priešinga jų valiai, pripažino Jo pranašumą viešoje kalboje, palyginus Jį su visais kitais. Todėl jie sakė: „Joks žmogus taip niekada nekalbėjo, kaip šis” – P’30, 78.
Paralelinės citatos: Ps. 45:2; Pat. 15:23; Pam. 10:12; Iz. 50:14; Mt. 7:28,29; 13:54; Mk. 1:22; 6:2; Lk. 4:32,36; 21:38; Pat. 25:11; Rom. 15:4; Jn. 7:45,46; 13:31-17:26.
Giesmės: 22, 49, 311, 322, 264, 83, 97 / 238, 100, 116.
Poems of Dawn, 7; Wiersze brzasku, 4: Dievo Žodis. Tower Reading: Z’06, 185; (R 3795).
Klausimai: Kuri Dievo Žodžio dalis buvo labiausiai paguodžianti šią savaitę? Kokiose aplinkybėse?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGPJŪČIO 18Viską ištirkite ir to, kas gera, laikykitės – 1 Tes. 5:21.
Nors Dievo žmonės labai vertina pranašavimus, tai yra viešus skelbimus, tačiau turi išmokti nepriimti to ką girdi, be tinkamo ištyrimo ir kritikos. Turi ištirti viską, ką girdi, turi atskirti, kas atitinka logiką ir Šventąjį Raštą, o kas yra vien tik prielaida ir gal būt sofistika. Jie turi patikrinti tai, ką girdi, su tikslu tvirtai laikytis visko, kas sutinka su Dievo Žodžiu ir kas yra santaikoje su Šventąja Dvasia. Jie turi greitai atmesti tai, kas neišlaiko tokio išmėginimo – Z’03, 26 (R 3135).
* * *
Šėtonas padarė taip, jog doktrina apie dvasininkų Dievišką teisę yra visuotina ir palaiko šią nuomonę, jog dvasininkija ir kunigija – tai įgalioti Dievo atstovai, kuriais žmonės turi aklai ir neabejotinai pasitikėti ir jiems paklusti. Šia doktrina pasisekė jam suvedžioti beveik visą pasaulį. Dievas nenori, kad Jo sūnūs būtų šios doktrinos įtakoje, kuri atvedė iki tokių pasekmių. Todėl pataria atsargiai ištirti visus dalykus, kuriuos jie nori priimti ir kuriems nori pritarti, bei reikalauja, kad šie dalykai būtų santaikoje patys su savimi, su Šventojo Rašto tekstais ir jo doktrinomis, su Dievo charakteriu, Išpirkimu, su Dievo tikslais ir faktais. Dievas reikalauja laikytis tik tų dalykų, kurie išlaiko šiuos visapusiškus ir pagrįstus testus – P’32, 112.
Paralelinės citatos: Iš. 23:7; Pat. 28:5; Iz. 29:8; Mt. 24:4; Jn. 5:39; 1 Kor. 2:15; 14:29; Flp. 4:8; Hbr. 10:23,24; 2 Pet. 1:15-21; 1 Jn. 4:1-3; Apr. 2:2.
Giesmės: 79, 22, 49, 296, 306, 311, 332 / 100, 317, 415.
Poems of Dawn, 4; Wiersze brzasku, 1: Didžiosios Tiesos. Tower Reading: Z’10, 297; (R 4684).
Klausimai: Ar šią savaitę ištyriau tai, kas man buvo pateikta, kad tuo dalyku tikėčiau? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?