Visi reiškė Jam pritarimą ir stebėjosi maloniais žodžiais, kurie ėjo iš Jo burnos – Lk. 4:22.
Šis pasakymas turėtų būti teisingas ir tikti visiems pasekėjams, einantiems Viešpaties pėdomis. Jų kalba, išeinanti iš širdies, kuri pilna simpatijos tiesai, ir kalba visų tų, kurie myli Tiesą ir jos ieško, turėtų būti maloni ir santūri, saikinga. Jų žodžiai turėtų visada tilpti teisumo ir teisingumo ribose, o taip pat tiksliai derintis su Viešpaties Žodžiu. O jų laikysena ir elgesys turi būti kaip gyvi laiškai ir derintis su jų pasakytais žodžiais taip, kad net patys mūsų priešai stebėtųsi ir imtų pavyzdį, kaip iš tų, kurie buvo su Jėzumi ir iš Jo mokėsi – Z’99, 53 (R 2437).
* * *
Malonės žodžiai, kurie ėjo iš mūsų Viešpaties burnos buvo gražūs, gilūs, malonūs ir padedantys. Jie įrodė, kad Jėzus buvo didysis oratorius, įtikinantis kalbėtojas, pats nuostabiausias pamokslininkas. Jo ypatingi sugebėjimai šioje srityje kėlė nuostabą ir susižavėjimą klausančiųjų tarpe, o tai buvo priežastis, kodėl, nors tai buvo ir priešinga jų valiai, pripažino Jo pranašumą viešoje kalboje, palyginus Jį su visais kitais. Todėl jie sakė: „Joks žmogus taip niekada nekalbėjo, kaip šis” – P’30, 78.
Paralelinės citatos: Ps. 45:2; Pat. 15:23; Pam. 10:12; Iz. 50:14; Mt. 7:28,29; 13:54; Mk. 1:22; 6:2; Lk. 4:32,36; 21:38; Pat. 25:11; Rom. 15:4; Jn. 7:45,46; 13:31-17:26.
Giesmės: 22, 49, 311, 322, 264, 83, 97 / 238, 100, 116.
Poems of Dawn, 7; Wiersze brzasku, 4: Dievo Žodis. Tower Reading: Z’06, 185; (R 3795).
Klausimai: Kuri Dievo Žodžio dalis buvo labiausiai paguodžianti šią savaitę? Kokiose aplinkybėse?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 11Kas neneša savo kryžiaus, mane sekdamas, negali būti mano mokytiniu – Lk. 14:27.
Mūsų Viešpaties kryžiaus nešimas, tai
Tėvo valios pildymas esant nepalankioms sąlygoms. Ją vykdydamas Jis susidūrė su pavydu, neapykanta, pykčiu, kova, persekiojimu ir t. t., nuo tų, kurie laikė save Dievo žmonėmis, bet kuriems mūsų Viešpats, kuris skaitė jų širdis, pasakė, kad jie kilę iš jų tėvo – velnio. Kadangi einame tuo pačiu keliu, kuriuo vaikščiojo mūsų Mokytojas, galime pagrįstai tikėtis, kad mūsų kryžiai bus panašūs į Jo kryžių. Mes turėsime opoziciją, kai vykdysime mūsų Tėvo valią, kuris yra danguje. Turėsime opoziciją, kai tarnausime Jo reikalui ir kuomet šviesime šviesa taip, kaip nurodė mūsų Viešpats ir Vadas – Z’03, 345 (R 3235).
* * *
Kryžius reiškia nepalankius išbandymus, kuriuos turime patirti, kuomet stengiamės savo elgesį taip pavergti, kad jis būtų klusnus Dievo Žodžio taisyklėms. Tik tie, kurie taip elgiasi, yra apibūdinti žodžiais „eina paskui mane”. Didžioji dauguma taip nesielgia net ir įprastose aplinkybėse. Tik nedidelė mažuma taip elgiasi esant tokioms aplinkybėms; tačiau tik labai mažas Jėzaus pasekėjų skaičius taip elgiasi esant bet kokiai situacijai. Kartais jie taip darydami išsekina jėgas iki pat savo ištvermės ribų. Ir jei ne Viešpaties ypatinga pagalba, be abejonės, jie nesugebėtų nešti savo kryžiaus. Viešpaties gausi ir su malonumu teikiama pagalba apsaugo juos ir neleidžia jiems nukristi, išlaiko juos mokinių būsenoje – P’30, 151.
Paralelinės citatos: Mt. 7:13,14; 8:19,20; 10:37-39; 13:45-47; 16:24;Lk. 14:26,28; 18:28-33; Apd. 20:22-24; Rom. 14:1-15:3; 1 Kor. 9:25-27; Gal. 5:16,17,24; 1 Pet. 2:11-16.
Giesmės: 8, 114, 134, 279, 160, 14, 67 / 5, 87, 345.
Poems of Dawn, 170; Wiersze brzasku, 160: Pakeitimas kryžiaus. Tower Reading: Z’14, 90; (R 5425).
Klausimai: Ką šią savaitę dariau su savo kryžiumi ir kaip jį nešiau? Kokios buvo pasekmės?