Visi reiškė Jam pritarimą ir stebėjosi maloniais žodžiais, kurie ėjo iš Jo burnos – Lk. 4:22.
Šis pasakymas turėtų būti teisingas ir tikti visiems pasekėjams, einantiems Viešpaties pėdomis. Jų kalba, išeinanti iš širdies, kuri pilna simpatijos tiesai, ir kalba visų tų, kurie myli Tiesą ir jos ieško, turėtų būti maloni ir santūri, saikinga. Jų žodžiai turėtų visada tilpti teisumo ir teisingumo ribose, o taip pat tiksliai derintis su Viešpaties Žodžiu. O jų laikysena ir elgesys turi būti kaip gyvi laiškai ir derintis su jų pasakytais žodžiais taip, kad net patys mūsų priešai stebėtųsi ir imtų pavyzdį, kaip iš tų, kurie buvo su Jėzumi ir iš Jo mokėsi – Z’99, 53 (R 2437).
* * *
Malonės žodžiai, kurie ėjo iš mūsų Viešpaties burnos buvo gražūs, gilūs, malonūs ir padedantys. Jie įrodė, kad Jėzus buvo didysis oratorius, įtikinantis kalbėtojas, pats nuostabiausias pamokslininkas. Jo ypatingi sugebėjimai šioje srityje kėlė nuostabą ir susižavėjimą klausančiųjų tarpe, o tai buvo priežastis, kodėl, nors tai buvo ir priešinga jų valiai, pripažino Jo pranašumą viešoje kalboje, palyginus Jį su visais kitais. Todėl jie sakė: „Joks žmogus taip niekada nekalbėjo, kaip šis” – P’30, 78.
Paralelinės citatos: Ps. 45:2; Pat. 15:23; Pam. 10:12; Iz. 50:14; Mt. 7:28,29; 13:54; Mk. 1:22; 6:2; Lk. 4:32,36; 21:38; Pat. 25:11; Rom. 15:4; Jn. 7:45,46; 13:31-17:26.
Giesmės: 22, 49, 311, 322, 264, 83, 97 / 238, 100, 116.
Poems of Dawn, 7; Wiersze brzasku, 4: Dievo Žodis. Tower Reading: Z’06, 185; (R 3795).
Klausimai: Kuri Dievo Žodžio dalis buvo labiausiai paguodžianti šią savaitę? Kokiose aplinkybėse?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 7Vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos! – 1 Kor. 9:16.
Turėtume būti greiti perduodant kitiems geriausias žinias, kokias turime. Rodoma simpatija ir užuojauta dūsaujančiai kūrinijai, jai patiriant įvairius gyvenimo išbandymus ir vargus, turėtų paskatinti mus apmąstyti ir skelbti Viešpaties pažadus apie artėjančią Dievo Karalystę ir palaimas, kurios tuo metu bus prieinamos visoms šeimoms ir giminėms žemėje. Tas, kuris pasitaikius bet kuriai tinkamai progai kasdien neskelbia šiuo nurodytu būdu, parodo, kad jam trūksta žinių ar tikėjimo Dievo apreiškimu, arba parodo savo savanaudiškumą, kurio Viešpats negali pagirti. Jeigu jis ir toliau pasiliks tokioje būsenoje, galiausiai praras savo dalį Karalystėje – Z’03, 174 (R 3204).
* * *
Žodį „Evangelija” suprantame kaip gerąją naujieną apie išgelbėjimą, atliekamą Jėzuje ir per Jėzų. Pati didžiausia privilegija, kurią žemiškas žmogus gali turėti, tai suteikta Evangelijos skelbimo funkcija ir pareiga. Tie, kurie pilnai pripildyti šios pareigos dvasia, pergyvena didelį liūdesį širdyje, kai negali atlikti savo misijos. Šios skelbimo funkcijos, pareigos įvykdymas ir atlikimas yra taip giliai įsišaknijęs jų charakteriuose, kad atėmimas iš jų tos suteiktos privilegijos padarytų jų širdis nelaimingomis – P’36, 64.
Paralelinės citatos: Ps. 40:9,10; Pam. 11:6; Mk. 8:38; 2 Tim. 1:8; Jer. 1:17; 20:7,9; 23:29; Am. 3:8; 7:15; Jn. 18:37; Apd. 4:20; 9:6,15; 26:16-20; 1 Kor. 1:18; 15:58; 2:4; 15:2; Kol.1:5,6; 4:17; Rom. 1:14-16; 1 Tes. 1:5; 2 Tim. 4:2; Hbr. 4:12.
Giesmės: 70, 44, 116, 210, 260, 275, 309 / 380, 275, 370.
Poems of Dawn, 138; Wiersze brzasku, 131: Pagalba reikiamu laiku.
Tower Reading: Z’16, 140; (R 5893).
Klausimai: Ar šią savaitę skelbiau Evangeliją? Kaip tai dariau? Kodėl? Kas man padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?