Visi reiškė Jam pritarimą ir stebėjosi maloniais žodžiais, kurie ėjo iš Jo burnos – Lk. 4:22.
Šis pasakymas turėtų būti teisingas ir tikti visiems pasekėjams, einantiems Viešpaties pėdomis. Jų kalba, išeinanti iš širdies, kuri pilna simpatijos tiesai, ir kalba visų tų, kurie myli Tiesą ir jos ieško, turėtų būti maloni ir santūri, saikinga. Jų žodžiai turėtų visada tilpti teisumo ir teisingumo ribose, o taip pat tiksliai derintis su Viešpaties Žodžiu. O jų laikysena ir elgesys turi būti kaip gyvi laiškai ir derintis su jų pasakytais žodžiais taip, kad net patys mūsų priešai stebėtųsi ir imtų pavyzdį, kaip iš tų, kurie buvo su Jėzumi ir iš Jo mokėsi – Z’99, 53 (R 2437).
* * *
Malonės žodžiai, kurie ėjo iš mūsų Viešpaties burnos buvo gražūs, gilūs, malonūs ir padedantys. Jie įrodė, kad Jėzus buvo didysis oratorius, įtikinantis kalbėtojas, pats nuostabiausias pamokslininkas. Jo ypatingi sugebėjimai šioje srityje kėlė nuostabą ir susižavėjimą klausančiųjų tarpe, o tai buvo priežastis, kodėl, nors tai buvo ir priešinga jų valiai, pripažino Jo pranašumą viešoje kalboje, palyginus Jį su visais kitais. Todėl jie sakė: „Joks žmogus taip niekada nekalbėjo, kaip šis” – P’30, 78.
Paralelinės citatos: Ps. 45:2; Pat. 15:23; Pam. 10:12; Iz. 50:14; Mt. 7:28,29; 13:54; Mk. 1:22; 6:2; Lk. 4:32,36; 21:38; Pat. 25:11; Rom. 15:4; Jn. 7:45,46; 13:31-17:26.
Giesmės: 22, 49, 311, 322, 264, 83, 97 / 238, 100, 116.
Poems of Dawn, 7; Wiersze brzasku, 4: Dievo Žodis. Tower Reading: Z’06, 185; (R 3795).
Klausimai: Kuri Dievo Žodžio dalis buvo labiausiai paguodžianti šią savaitę? Kokiose aplinkybėse?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 19Argi neturėčiau gerti tos taurės, kurią Tėvas yra man davęs? – Jn. 18:11.
Matome, kaip nuolankumo malonė šviečia visuose, net ir mažuose, mūsų brangaus Atpirkėjo tarnavimo reikaluose. Net ir toje akimirkoje, kai pasidavė Savo priešams, Viešpats nesigyrė, kad Jis tai daro savanoriškai, nenorėjo, kad Jį garbintų kaip kankinį! Jis skelbė paprastą tiesą, jog Tėvas to reikalauja, kad taip Jis parodytų Savo asmeninį lojalumą Tėvui. Jis išpažįsta apie Save, kad yra Dievo tarnas, Jo Sūnus, kuris, iš to ką kentėjo, išmoko paklusnumo. Gali būti, kad jokia kita pamoka nėra labiau reikalinga Viešpaties pasekėjams, kaip ši, kad turime savanoriškai gerti iš taurės, kurią Tėvas pripildo – pripažindami tai, kad Tėvas vadovauja ir tvarko visus mūsų reikalus, nes, kaip Pateptojo mokiniai, priklausome Jam – Z’99, 118;’01,91 (R 2467, 2778).
* * *
Taurė – tai simbolis malonių ir skaudžių išbandymų. Taip kaip šventųjų gyvenime nieko neįvyksta be Tėvo valios, taip ir viskas, kas jiems atsitinka, yra Jo valios parodymas. Šventieji pripažįsta šiuos išbandymus kaip taurę, kurią Tėvas jiems siūlo ir duoda išgerti. Ir taip, kaip buvo su jų Mokytoju, taip ir jiems, tai turėtų būti savaime suprantamas dalykas, kad jie taip pat turi gerti iš taurės, ir, kiek tai yra įmanoma, visada su patenkintu nusiteikimu, su dėkinga ir įvertinančia širdimi, Dievo garbei ir kitų bei savo asmeninei naudai – P’34, 95.
Paralelinės citatos: Jobo 13:15; Ps. 119:75; Jer. 10:19; Mt. 20:22;26:39,42; Lk. 22:20; Rom. 5:3-5; 1 Kor. 10:16,21; 2 Kor. 7:4; Flp. 3:8; Ps. 23:5; 116:13; Iz. 51:22,23.
Giesmės: 168, 276, 5, 299, 325, 326, 134 / 53a, 392, 346.
Poems of Dawn, 237; Wiersze brzasku, 223: Getsemanės angelas. Tower Reading: Z’14, 84; (R 5421).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos pakėliau? Kokie buvo rezultatai?
