Visi reiškė Jam pritarimą ir stebėjosi maloniais žodžiais, kurie ėjo iš Jo burnos – Lk. 4:22.
Šis pasakymas turėtų būti teisingas ir tikti visiems pasekėjams, einantiems Viešpaties pėdomis. Jų kalba, išeinanti iš širdies, kuri pilna simpatijos tiesai, ir kalba visų tų, kurie myli Tiesą ir jos ieško, turėtų būti maloni ir santūri, saikinga. Jų žodžiai turėtų visada tilpti teisumo ir teisingumo ribose, o taip pat tiksliai derintis su Viešpaties Žodžiu. O jų laikysena ir elgesys turi būti kaip gyvi laiškai ir derintis su jų pasakytais žodžiais taip, kad net patys mūsų priešai stebėtųsi ir imtų pavyzdį, kaip iš tų, kurie buvo su Jėzumi ir iš Jo mokėsi – Z’99, 53 (R 2437).
* * *
Malonės žodžiai, kurie ėjo iš mūsų Viešpaties burnos buvo gražūs, gilūs, malonūs ir padedantys. Jie įrodė, kad Jėzus buvo didysis oratorius, įtikinantis kalbėtojas, pats nuostabiausias pamokslininkas. Jo ypatingi sugebėjimai šioje srityje kėlė nuostabą ir susižavėjimą klausančiųjų tarpe, o tai buvo priežastis, kodėl, nors tai buvo ir priešinga jų valiai, pripažino Jo pranašumą viešoje kalboje, palyginus Jį su visais kitais. Todėl jie sakė: „Joks žmogus taip niekada nekalbėjo, kaip šis” – P’30, 78.
Paralelinės citatos: Ps. 45:2; Pat. 15:23; Pam. 10:12; Iz. 50:14; Mt. 7:28,29; 13:54; Mk. 1:22; 6:2; Lk. 4:32,36; 21:38; Pat. 25:11; Rom. 15:4; Jn. 7:45,46; 13:31-17:26.
Giesmės: 22, 49, 311, 322, 264, 83, 97 / 238, 100, 116.
Poems of Dawn, 7; Wiersze brzasku, 4: Dievo Žodis. Tower Reading: Z’06, 185; (R 3795).
Klausimai: Kuri Dievo Žodžio dalis buvo labiausiai paguodžianti šią savaitę? Kokiose aplinkybėse?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
KOVO 22Jei mes patys save teistume, nebūtume teisiami. Bet kai Viešpats mus teisia, tai ir sudraudžia, kad nebūtume pasmerkti kartu su pasauliu – 1 Kor. 11:31,32.
Mums, krikščionims, savo laimėjimų ir pralaimėjimų pasitikrinimas bei peržiūrėjimas, kada, kaip ir kur tai atsitiko, pastoviai bekovojant su pasauliu, kūnu ir šėtonu, iš tikrųjų bus naudingas visiems, kurie nuoširdžiai ištiria save, kad patiktų Viešpačiui. Dvasiniai Izraelitai kiekvieną dieną ir kiekvieną valandą turi gyventi arti savo Vyriausiojo Kunigo. Norėdami apsivalyti net nuo mažiausios dėmės mūsų sąžinėje, turime nuolatos prašyti apvalymo pasiremiant brangiu mūsų Atpirkėjo krauju, kad tokiu būdu brangaus Atpirkėjo mums duotas priskirto teisingumo rūbas liktų nesuteptas, kad net mažiausia dėmė būtų nuvalyta ir mes jį turėtume be „dėmės ar raukšlės, ar ko nors panašaus” – Z’03, 3,4 (R 3125).
* * *
Savęs teisimas, tai yra tokia savo elgesio kritika, toks savęs kontroliavimas ir savo elgesio valdymas, kuris padeda išlikti Dievo meilėje. Tie, kurie taip daro, yra ištikimi krikščionys ir jų nereikia pastoviai auklėti baudžiant botagu. Tačiau, jeigu esame apsileidę savęs teisime, tai Viešpats, norėdamas pakeisti mūsų elgesį, stveriasi baudimo rykštės, kad galėtų apsaugoti mus nuo pasmerkimo ir užtikrintų mūsų reformavimą – P’34, 31.
Paralelinės citatos: Jobo 13:23; Ps. 4:4; 19:12; 26:2; 77:6; 119:59; 139:23,24; Jer. 17:9; Rd. 3:40; Ag. 1:7; Mt. 26:22; 1 Kor. 5:7,8; 11:27- 29; 2 Kor. 13:5; Gal. 6:3; Ps. 32:5; 94:12; Hbr. 12:5-13; 1 Pet. 2:20; Apr. 2:5,16; 3:2,3,19.
Giesmės: 130, 78, 13, 82, 1, 105, 154 / 474, 295, 392.
Poems of Dawn, 174; Wiersze brzasku, 162: Tobulumas per kančią.
Tower Reading: Z’14,247; (R 5519).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau bandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos pakėliau? Kokios buvo pasekmės?
