Visi reiškė Jam pritarimą ir stebėjosi maloniais žodžiais, kurie ėjo iš Jo burnos – Lk. 4:22.
Šis pasakymas turėtų būti teisingas ir tikti visiems pasekėjams, einantiems Viešpaties pėdomis. Jų kalba, išeinanti iš širdies, kuri pilna simpatijos tiesai, ir kalba visų tų, kurie myli Tiesą ir jos ieško, turėtų būti maloni ir santūri, saikinga. Jų žodžiai turėtų visada tilpti teisumo ir teisingumo ribose, o taip pat tiksliai derintis su Viešpaties Žodžiu. O jų laikysena ir elgesys turi būti kaip gyvi laiškai ir derintis su jų pasakytais žodžiais taip, kad net patys mūsų priešai stebėtųsi ir imtų pavyzdį, kaip iš tų, kurie buvo su Jėzumi ir iš Jo mokėsi – Z’99, 53 (R 2437).
* * *
Malonės žodžiai, kurie ėjo iš mūsų Viešpaties burnos buvo gražūs, gilūs, malonūs ir padedantys. Jie įrodė, kad Jėzus buvo didysis oratorius, įtikinantis kalbėtojas, pats nuostabiausias pamokslininkas. Jo ypatingi sugebėjimai šioje srityje kėlė nuostabą ir susižavėjimą klausančiųjų tarpe, o tai buvo priežastis, kodėl, nors tai buvo ir priešinga jų valiai, pripažino Jo pranašumą viešoje kalboje, palyginus Jį su visais kitais. Todėl jie sakė: „Joks žmogus taip niekada nekalbėjo, kaip šis” – P’30, 78.
Paralelinės citatos: Ps. 45:2; Pat. 15:23; Pam. 10:12; Iz. 50:14; Mt. 7:28,29; 13:54; Mk. 1:22; 6:2; Lk. 4:32,36; 21:38; Pat. 25:11; Rom. 15:4; Jn. 7:45,46; 13:31-17:26.
Giesmės: 22, 49, 311, 322, 264, 83, 97 / 238, 100, 116.
Poems of Dawn, 7; Wiersze brzasku, 4: Dievo Žodis. Tower Reading: Z’06, 185; (R 3795).
Klausimai: Kuri Dievo Žodžio dalis buvo labiausiai paguodžianti šią savaitę? Kokiose aplinkybėse?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 17Kristus jumyse – šlovės viltis – Kol. 1:27.
Kiekvienas tikrasis Dievo vaikas turi turėti tikrą, individualų krikščionišką charakterį, kuris nebūtų priklausomas savo egzistencija nuo kokio nors kito krikščionio dvasinio gyvenimo. Tas gyvenimo taisykles jis turi paimti iš Tiesos Žodžio, skelbto ir parodyto kitų krikščionių elgesyje, tuomet šios taisyklės duos jam tvirtą charakterį, jo asmeninį dvasinį individualumą. Kiekvieno dvasinis individualumas turi būti toks pastovus ir apibrėžtas, kad jeigu net mūsų mylimas brolis ar sesuo, kurių dvasinis gyvenimas iš pradžių stiprino mūsų dvasinį gyvenimą, ir kurie padėjo mums tobulinti charakterį, atpultų (apie ką Apaštalas sako, kad taip gali atsitikti, Hbr. 6:4-6; Gal. 1:8), tai mes ir toliau turime likti gyvi ir sugebantys priimti Tiesos Dvasią – Z’03, 375 (R 3250).
* * *
„Kristus jumyse”, tai naujas kūrinys, kuris pagal pažadą turėjo būti Evangelijos Amžiuje pradėtų iš Dvasios asmenų širdyse ir protuose, suteikdamas širdžiai ir protui naujų sugebėjimų dvasinėje srityje. Tai turėjo būti šventas patepimas, paruošiantis žemiškoms ir dangiškoms pareigoms. Tai yra Dievo paslaptis, paslaptis didesnė už visas kitas paslaptis, kad Kristus turėjo susidaryti iš daugelio narių: Jėzaus – Galvos ir iš Bažnyčios – Kūno narių. Kilnus, garbingas, šventas ir dangiškas turėjo būti tas „Kristus jumyse”. Turėjimas Jo, turėjo būti šlovės vilties pagrindas, paveldėjimo rankpinigiais – Dieviška širdimi ir protu, dalimi to paveldėjimo, pažadėto šventiesiems – P’36, 110.
Paralelinės citatos: Mt. 3:16; Apd. 10:38; 2:1-4; 10:45-47; 2 Kor.1:21; 1 Jn. 2:20,27; 1 Kor. 12:12,13; 15:23; Gal. 3:16,29; Ef. 4:13,23,24;Kol. 1:23; 1 Pet. 4:13; Hbr. 3:14; Rom. 8:10; Jn. 14:19; 17:23,24; Gal.2:20; Flp. 1:21; 2 Kor. 4:16; Ef. 3:16; Jn. 15:2-7; Rom. 12:4,5; 1 Kor.1:30; Rom. 6:3; 13:14; Gal. 3:26,27; 2 Kor. 5:17; Kol. 3:10; Rom. 8:4,5.
Giesmės: 58, 21, 23, 27, 170, 72, 310 / 450, 66, 37.
Poems of Dawn, 43; Wiersze brzasku, 35: Pasikeitimas. Tower Reading: Z’13, 131; (R 5227).
Klausimai: Ką šis tekstas reiškė man šią savaitę? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
