Bet jei kas nesirūpina savaisiais … tas yra išsigynęs tikėjimo ir blogesnis už netikintį – 1 Tim. 5:8.
„Tikėjimas” turi savyje reikšmę: meilės, užuojautos, susidomėjimo kitais, rūpinimosi jais, o ypač tikėjimo šeimyna. Tikėjimu mes galime įsigilinti į mūsų Viešpaties užjaučiantį charakterio būdą, kaip kiekvienoje susidariusioje situacijoje galvojo apie kitus net ir tuomet, kai Pats buvo spaudžiamas išbandymų, kentėjimo naštos! Jo asmeninė agonija netrukdė galvoti apie Savo motiną ir pasirūpinti dėl jos ateities … Mes atkreipiame dėmesį į Ap. Jono pasirinkimą: be abejonės, pirmiausiai dėl jo meilaus, atsidavusio ir švelnaus charakterio būdo; antra, dėl jo uolumo tarnauti Viešpačiui ir Tiesai; ir trečia, dėl jo drąsos, kuri pastūmėjo jį likti arti mirštančio Mokytojo paskutinėse Jo gyvenimo valandose, o taip darydamas, jis rizikavo savo gyvybe. Atkreipkime dėmesį į šiuos charakteringus bruožus, kurie Viešpačiui patinka, kad galėtume juos ugdyti savyje ir būti apdovanotais to paties Mokytojo ypatingomis tarnybos privilegijomis – Z’99, 127 (R 2473).
* * *
Ant kiekvieno šiame gyvenime yra uždėta tam tikra atsakomybė, kuri skiriasi savo pobūdžiu, rūšimi priklausomai nuo užimamų pareigų ir padėties. Tiems, kurie turi šeimas, tenka ypatinga atsakomybė ir pareigos, atsižvelgiant į jų pareigas jose. Šeimos galvai pareiga nurodo patenkinti poreikius tų, kurių išlaikymas priklauso nuo šeimos galvos. Atsisakymas pripažinti ir prisiimti šią atsakomybę yra tikėjimo išsižadėjimas. Tas, kuris taip elgiasi, yra blogesnis už netikintį – P’36, 95.
Paralelinės citatos: Pr. 18:19; 30:30 Pat. 13:22; Iz. 58:7; Rom. 12:17; 2 Kor. 8:21; 12:14; Gal. 6:10; Ef. 6:4; Mt. 18:17; Tit. 2:4,5.
Giesmės:196, 343, 94, 99, 121, 129, 186 / 365, 373, 370a.
Poems of Dawn, 93; Wiersze brzasku, 82: Nešimas Dievo naštų. Tower Reading: Z’11, 218; (R 4854).
Klausimai: Ar šią savaitę patenkinau savo šeimos poreikius? Kaip? Kodėl? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 14Palaiminti gailestingieji; jie susilauks gailestingumo – Mt. 5:7.
Ne visi apie tai žino, bet yra faktas, kad puikiausia charakterio ypatybė, kokią žmogus gali išsiugdyti ir kuri atneša daugiausia palaimos, yra parodymas Dieviško
gailestingumo, užuojautos ir geranoriškumo. Viešpats atkreipia ypatingą dėmesį į gailestingumo dorybę, pranešdamas, kad neatsižvelgiant į tai, kokie dideli būtų mūsų pasiekimai žinių ar malonės srityse, bet jei neturime tos vienos, niekada Jis mūsų nepriims. Jeigu neturėsime gailestingumo kitiems, tai mūsų dangiškasis Tėvas nebus gailestingas ir mums. Negalvokime, kad ta malonė yra vien tik išorinė atleidimo ir geranoriškumo forma; mūsų Viešpats išaiškino tą dalyką sakydamas: „Jeigu kiekvienas iš širdies neatleisite savo broliui jo nusižengimų, taip ir jūsų dangiškasis Tėvas neatleis jūsų nusižengimų”. Gailestingumą patirs tik tie, kurie yra gailestingi; o jei Dievas neparodys mums gailestingumo, tai viskas prarasta, nes iš prigimties buvome rūstybės vaikai, todėl, kaip ir visi kiti, esame po teisingu pasmerkimu – Z’01, 332; 00, 70 (R 2895, 2585).
* * *
Gailestingumą galime parodyti ir ugdyti vien tik blogose sąlygose, kadangi tai yra gailestis, užuojauta, atnešanti pagalbą silpniems ir nelaimingiems. Silpnumai ir nelaimės paliečia fiziškai, protiškai, morališkai ir religiniais aspektais, o visos šios silpnybės ir nelaimės reikalauja iš mūsų gailestingumo taikymo. Šios dorybės tobulinimas yra susijęs su jos augimu. Iš pradžių, fizinis silpnumas ir nelaimės skatina praktikuoti gailestingumą; šiek tie vėliau, ši dorybė išmoksta įsiklausyti į protinio silpnumo ir nelaimių šauksmus; dar vėliau, išmoksta atkreipti dėmesį į moralinius silpnumus ir nepasisekimus; ir galiausiai, ši dorybė rūpinasi religiniu silpnumu ir nepasisekimu. Kiekvienu atveju yra tai trigubu palaiminimu: laimina tą, kuris parodo gailestingumą, tą kuris gauna, ir tą, kuris mato. Paprastai gailestingas žmogus patiria gailestingumą iš savo draugų, tačiau nuo Dievo visada patiria gailestingumą kiekvieno būtinumo metu. Paprastai, Viešpats suteikia Savo gailestingumo gailestingam žmogui tiek, kiek jis parodė jo kitiems – P’33, 177.
Paralelinės citatos: Ps. 18:25; 41:1; Pat. 3:3; 11:17; 14:21,22,31; 21:21; Mk. 11:25,26; Ef. 4:32; Kol. 3:12,13; 2 Tim. 1:16; Hbr. 6:10,11; Jok. 2:13; Mt. 18:35; Mich. 6:8; Lk. 6:36; Rom. 12:8;
Giesmės: 198, 15, 277, 28, 210, 260, 119 / 351, 368, 474.
Poems of Dawn, 146; Wiersze brzasku, 139: Negailėk malonių žodžių. Tower Reading: Z’05,230; (R 3603).
Klausimai: Kokius gailestingumo darbus atlikau šią savaitę? Kodėl? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
