Dievas, kuriam tarnaujame, gali išgelbėti mus – Dan. 3:17.
Viešpaties apvaizda keičiasi ir ne Jo žmonėms reikėtų spręsti, kada turi ateiti jų ypatingas išlaisvinimas, ir kada jie turi būti palikti jų priešų valioje, neparodant jiems net mažiausios Dievo malonės. Kartais Dievo žmonės yra apribojami, atimama laisvė skelbti Tiesą ir kartu jie gali patvirtinti, kaip tie trys jaunuoliai hebrajai, jog ugnis degina tik jų virves, o juos pačius išlaisvina ir duoda jiems tikrai didesnes galimybes skelbti Dievo garbę, nei galėtų turėti kitose sąlygose. Todėl, ne mums priklauso teisė nustatyti, kokia turi būti Dievo apvaizda, liečianti mus pačius. Turime pastebėti teisingumą ir pareigą taip elgtis, neatsižvelgiant į pasekmes, pilnai pasitikėdami Dievu, be išlygų – Z’99, 171 (R 2494).
* * *
Šie Hebrajai taip tikėjo Dievo išgelbėjančia galia, kad toks tikėjimas apginklavo juos tvirtu drąsumu ir paklusnumu, neatsižvelgiant į grasinimus ir ugnies krosnies pavojus. Nieko nuostabaus, jog tapo pagerbti žmogaus Sūnaus buvimu, kuris sulaikė mirtį nešantį ugnies veikimą. Panašiai mums, Dievo vaikams, gresia įmetimas į ugnies krosnį už nesilenkimą militarizmui, katalikybei ir jungimuisi į federacijas. Tose sąlygose galime pasinaudoti tikėjimu, kuris bus apdovanotas Žmogaus Sūnaus buvimu, padarančiu taip, jog ugnies krosnis taps priemone, išlaisvinančia mus be nuostolių nuo šios žemės raiščių ir grandinių – P’26, 96.
Paralelinės citatos: Pr. 49:22-26; Ezr. 8:31; Ps. 23; 34:7,9,10; Mt. 5:10-12; Apd. 5:29,40-42; Rom. 8:17,35-37; Hbr. 11:33-38; Apr. 20:4.
Giesmės: 93, 25, 179, 200, 216, 222, 293 / 379, 57, 171.
Poems of Dawn, 183; Wiersze brzasku, 173: Jūsų Tėvas žino, ko jums reikia. Tower Reading: Z’15, 55; (R 5866).
Klausimai: Iš kokių šios savaitės išbandymų gavau išlaisvinimą? Kaip? Kas padėjo ar trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 18Kas išlepęs ir vangus savo darbe, tas brolis eikvojančio, ką yra uždirbęs – Pat. 18:9.
Negalime ramiai žiūrėti į bet kurio iš Viešpačiui pasišventusių žmonių eikvojimą ir švaistymą nejausdami užuojautos, kad nors jis ir padarė didelę pažangą Viešpaties minčių supratime kitais požiūriais, tačiau šioje srityje ir toliau parodo didelį trūkumą, apsileidimą. Įvertinimas dovanos ir pagarba Davėjui reiškia rūpestingumą ir atsakingumą už visas šias dovanas, kurias gauname iš mūsų Dangiškojo Tėvo – kaip laikinuose, taip ir dvasiniuose dalykuose. Remiantis mūsų Viešpaties palyginimais, sužinome, kad Jis mūsų meilę ir uolumą matuoja atsižvelgdamas į tai, kaip mes panaudojame mums duotus talentus arba piktnaudžiaujame jais, kaip panaudojame galimybes ir dabar suteiktas laikinas ir dvasines palaimas – Z’04, 77 (R 3332).
* * *
Tingaus žmogaus dvasia, tai švaistymo, eikvojimo dvasia. Jis švaisto savo laiką, kuris yra brangus ir negrįžtamai prarandamas. Švaisto savo talentus, kuriuos galima buvo tobulinti. Praranda tarnystės galimybes, kurias gauna kiti. Švaisto savo energiją, kuri rūdija nuo neveiklumo. Praranda savo gerą vardą, kurio gali niekada nebeatgauti. Praranda draugus, kurie jį apleidžia. Praranda savo turtą, kuris yra iš jo paimamas. Gadina savo charakterį, kuris jį pažemina. Praranda savo gyvybę, kuri iš jo yra paimama. Praranda amžinybę, kurios jis netenka. Todėl tinginystė tegul būna toli nuo visų Viešpaties šventųjų – P’34, 143.
Paralelinės citatos: Pat. 6:6-11; 10:4,5,26; 12:11,24,27; 13:4; 15:19; 19:15,24; 20:4,13; 21:5,25; 22:29; 23:21; 24:30-34; 26:13-16; 27:23-27; 30:25-28; 31:13-27; Pam. 10:18; Iz. 56:10; Mt. 25:26,27; Rom. 12:11; Ef. 4:28; 1 Tes. 4:11,12; 2 Tes. 3:10-12; Hbr. 6:12; 1 Tim. 5:8.
Giesmės: 20, 25, 32, 78, 201, 224, 225 / 417, 13, 318.
Poems of Dawn, 161; Wiersze brzasku, 150: Puodelis šalto vandens. Tower Reading: Z’05, 43; (R 3502).
Klausimai: Kiek šis tekstas padėjo man šią savaitę? Kaip aš reagavau į išsakytas šio teksto mintis? Kokios buvo pasekmės?
