Dievas, kuriam tarnaujame, gali išgelbėti mus – Dan. 3:17.
Viešpaties apvaizda keičiasi ir ne Jo žmonėms reikėtų spręsti, kada turi ateiti jų ypatingas išlaisvinimas, ir kada jie turi būti palikti jų priešų valioje, neparodant jiems net mažiausios Dievo malonės. Kartais Dievo žmonės yra apribojami, atimama laisvė skelbti Tiesą ir kartu jie gali patvirtinti, kaip tie trys jaunuoliai hebrajai, jog ugnis degina tik jų virves, o juos pačius išlaisvina ir duoda jiems tikrai didesnes galimybes skelbti Dievo garbę, nei galėtų turėti kitose sąlygose. Todėl, ne mums priklauso teisė nustatyti, kokia turi būti Dievo apvaizda, liečianti mus pačius. Turime pastebėti teisingumą ir pareigą taip elgtis, neatsižvelgiant į pasekmes, pilnai pasitikėdami Dievu, be išlygų – Z’99, 171 (R 2494).
* * *
Šie Hebrajai taip tikėjo Dievo išgelbėjančia galia, kad toks tikėjimas apginklavo juos tvirtu drąsumu ir paklusnumu, neatsižvelgiant į grasinimus ir ugnies krosnies pavojus. Nieko nuostabaus, jog tapo pagerbti žmogaus Sūnaus buvimu, kuris sulaikė mirtį nešantį ugnies veikimą. Panašiai mums, Dievo vaikams, gresia įmetimas į ugnies krosnį už nesilenkimą militarizmui, katalikybei ir jungimuisi į federacijas. Tose sąlygose galime pasinaudoti tikėjimu, kuris bus apdovanotas Žmogaus Sūnaus buvimu, padarančiu taip, jog ugnies krosnis taps priemone, išlaisvinančia mus be nuostolių nuo šios žemės raiščių ir grandinių – P’26, 96.
Paralelinės citatos: Pr. 49:22-26; Ezr. 8:31; Ps. 23; 34:7,9,10; Mt. 5:10-12; Apd. 5:29,40-42; Rom. 8:17,35-37; Hbr. 11:33-38; Apr. 20:4.
Giesmės: 93, 25, 179, 200, 216, 222, 293 / 379, 57, 171.
Poems of Dawn, 183; Wiersze brzasku, 173: Jūsų Tėvas žino, ko jums reikia. Tower Reading: Z’15, 55; (R 5866).
Klausimai: Iš kokių šios savaitės išbandymų gavau išlaisvinimą? Kaip? Kas padėjo ar trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 20Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas. Kiekvieną šakelę manyje, neduodančią vaisiaus, Jis išpjauna, o kiekvieną šakelę, nešančią vaisių, apvalo, kad ji duotų daugiau vaisiaus – Jn. 15:1,2.
Taip kaip net ir geriausios vynmedžio šakos, kurios neša vaisių, turi būti apgenėjamos, taip net ir kilniausiems ir uoliausiems iš Dievo žmonių reikalinga Viešpaties apvaizda, rūpestis ir disciplina. Nes priešingu atveju jie greitai pradėtų augti tik kaip šakos ir nebevestų gausingo vaisiaus. Tikrasis Dievo vaikas, kurio valia tapo pilnai panardinta Viešpaties valioje, niekada nepasipiktins ir nepraras noro, matydamas šiuos apgenėjimus. Jis išmoko kai ko iš savo neišmintingumo ir pasitiki didžiojo Vynininko išmintimi. Ir todėl, kai Dievo apvaizda riboja jo pastangas tam tikromis kryptimis, tai jis, matydamas savo asmeninių planų sugriuvimą, linksmai priima Dievo apvaizdą, nes įsitikina, kad Viešpaties valia ir Viešpaties kelias yra geriausi ir turintys tikslą suteikti palaimą – Z’99, 109 (R 2464).
* * *
Pati gamta suteikė Viešpačiui puikią iliustraciją, kad galėtų pamokinti Savo mokinius. Mūsų tekste atkreipiamas dėmesys į Vynmedį – Kristų, iš kurio kaip šakelės išauga Jo nariai. Tėvui prižiūrint kiekviena iš tų šakelių duoda vaisių, t. y., Kristaus panašumo vaisių. Šios šakelės pastoviai turi būti apgenėjamos ir Vynininko apvalomos, kol galiausiai tai duos gausius dvasinius vaisius – P’33, 80.
Paralelinės citatos: Jn. 15:3-8; Hbr. 12:2-17; 13:20; Ef. 5:23; Lk.1:69; Jn. 14:6; Hbr. 6:7,8; Jn. 13:10; 17:17; Ef. 5:26; 1 Pet. 1:22; Hbr. 12:4-14; 2 Pet. 1:2-10; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 67, 95, 109, 130, 136, 198, 267 / 462, 407, 342.
Poems of Dawn, 173; Wiersze brzasku, 161: Nusivylimas. Tower Reading: Z’05, 121; (R 3544).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su apgenėjimu ir apvalymu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?