Dievas, kuriam tarnaujame, gali išgelbėti mus – Dan. 3:17.
Viešpaties apvaizda keičiasi ir ne Jo žmonėms reikėtų spręsti, kada turi ateiti jų ypatingas išlaisvinimas, ir kada jie turi būti palikti jų priešų valioje, neparodant jiems net mažiausios Dievo malonės. Kartais Dievo žmonės yra apribojami, atimama laisvė skelbti Tiesą ir kartu jie gali patvirtinti, kaip tie trys jaunuoliai hebrajai, jog ugnis degina tik jų virves, o juos pačius išlaisvina ir duoda jiems tikrai didesnes galimybes skelbti Dievo garbę, nei galėtų turėti kitose sąlygose. Todėl, ne mums priklauso teisė nustatyti, kokia turi būti Dievo apvaizda, liečianti mus pačius. Turime pastebėti teisingumą ir pareigą taip elgtis, neatsižvelgiant į pasekmes, pilnai pasitikėdami Dievu, be išlygų – Z’99, 171 (R 2494).
* * *
Šie Hebrajai taip tikėjo Dievo išgelbėjančia galia, kad toks tikėjimas apginklavo juos tvirtu drąsumu ir paklusnumu, neatsižvelgiant į grasinimus ir ugnies krosnies pavojus. Nieko nuostabaus, jog tapo pagerbti žmogaus Sūnaus buvimu, kuris sulaikė mirtį nešantį ugnies veikimą. Panašiai mums, Dievo vaikams, gresia įmetimas į ugnies krosnį už nesilenkimą militarizmui, katalikybei ir jungimuisi į federacijas. Tose sąlygose galime pasinaudoti tikėjimu, kuris bus apdovanotas Žmogaus Sūnaus buvimu, padarančiu taip, jog ugnies krosnis taps priemone, išlaisvinančia mus be nuostolių nuo šios žemės raiščių ir grandinių – P’26, 96.
Paralelinės citatos: Pr. 49:22-26; Ezr. 8:31; Ps. 23; 34:7,9,10; Mt. 5:10-12; Apd. 5:29,40-42; Rom. 8:17,35-37; Hbr. 11:33-38; Apr. 20:4.
Giesmės: 93, 25, 179, 200, 216, 222, 293 / 379, 57, 171.
Poems of Dawn, 183; Wiersze brzasku, 173: Jūsų Tėvas žino, ko jums reikia. Tower Reading: Z’15, 55; (R 5866).
Klausimai: Iš kokių šios savaitės išbandymų gavau išlaisvinimą? Kaip? Kas padėjo ar trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 19Tenesigiria žmogus, kuris dar tik juosiasi kalaviją, kaip tas, kuris nusijuosia – 1 Kar. 20:11.
Ištvermingumo išbandymas, be abejo, yra vienas iš sunkiausių ištikimybės išmėginimų, ką išrinktoji Bažnyčia patyrė. Tai toks išmėginimas, kuris išmatuoja ir parodo stiprumą kiekvienos kitos dorybės ir malonės. Ir joks kryžiaus kareivis nebus apdovanojamas pergalės laurais, jei neišlaikys to išbandymo. … Šių dienų kovose, kaip ir visose kitose, priešininkas stengiasi netikėtai užklupti, staiga užpulti ir sunaikinti Dievo žmones. Todėl vienintelis pasiruošimas, kurį galime atlikti esant tokiai situacijai, tai pastovus budrumas, malda ir užsidėjimas ant savęs visų Dievo šarvų – Tiesos ir Tiesos Dvasios – Z’94, 155 (R 1656).
* * *
Nors Dievo žmonės gali ir giriasi Viešpatyje, tačiau netinkama būtų didžiuotis, nes mažų mažiausiai tai būtų perdėtas savęs gyrimas. Kartais galime pateisinti tam tikrus kuklius pasakymus apie savo buvusius pasiekimus, bet niekada pagyrūniškai. Dar mažiau reikėtų girtis būsimais darbais, kurių atlikimas yra neaiškus. Toks pasigyrimas aukština save, paprastai menkina kitus ir užgaulioja Dievą. Pagyrūnui ne tik dažniausiai nepasiseka, bet ir sulaukia nelaimės. Nėra vietos pasigirti savimi. Ką turime ir ko nesame gavę? Ar elgeta turėtų girtis gauta išmalda? Ar gėris, kurį gavome, neateina iš Viešpaties malonės? Todėl būkime uolūs, atiduodami Jam garbę už mūsų vietą bei pasiekimus, o apie save galvokime kaip apie Jo neužsitarnauto gerumo ir meilės objektus – P’35, 172.
Paralelinės citatos: Pat. 27:1; Iz. 10:15; Ps. 49:6-9; 52:1; 94:4; Rom. 3:27; 11:17-21; 1 Kor. 1:17-31; 4:6,7; 2 Kor. 10:12-17; Ef. 2:8-10.
Giesmės: 184, 13, 15, 63, 123, 135, 291 / 417, 379, 380.
Poems of Dawn, 236; Wiersze brzasku, 222: Darbai, o ne žodžiai. Tower Reading: Z’94,115; (R 1656).
Klausimai: Ar aš gyriausi šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
