Keikiami mes laiminame, persekiojami ištveriame –1 Kor. 4:12.
Jeigu esi ištikimas mokinys (Kristaus mokykloje), greit pastebėsi, kad tobulas laisvės įstatymas, Kristaus įstatymas, atskiria, ištiria visas mintis ir širdies sumanymus bei mokina, kad tuo metu, kai turi neapkęsti nuodėmės, negali neapkęsti nuodėmiautojo, bet turi leisti Dievo meilei tobulėti savo širdyje. Ir jeigu mūsų širdyje atsiranda truputis kartumo atžvilgiu tų, kurie juodina ir kenkia mums, tai turime kovoti tol, kol pasieksime pergalę, kol kiekvienas mūsų esybės nervas bus pilnoje ir puikioje harmonijoje su Didžiojo Mokytojo instrukcijomis, kuris pasakė: „Mylėkite savo priešus … melskitės už savo skriaudėjus ir persekiotojus”. Laiminkite, o ne kenkite – Z’99, 5 (R 2411).
* * *
Visi Dievo žmonės dėl savo lojalumo Dievui ir Jo reikalui, tapo objektais karčių, skausmingų kaltinimų nuo niekšiškų ir blogų žmonių. Vis dėlto, mes neturėtume atiduoti užgauliojimu už užgauliojimą, bet veikiau turime elgtis maloniai ir geraširdiškai. Dievo žmonės turi pakelti tas įvairias formas rafinuoto ir šiurkštaus persekiojimo, o vietoj atidavimo blogiu už blogį, turime ramiai pakelti blogą jų elgesį – P’36, 94.
Paralelinės citatos: Apd. 23:2; 16:23; 14:19; 2 Kor. 11:23-27;
1 Tim. 4:10; Mt. 5:44; 1 Pet. 2:23; 3:9; Lk. 23:34; Apd. 7:60; Rom.12:20; Apd. 22:22; 24:5.
Giesmės: 299, 3, 57, 93, 305, 325, 326 / 295, 402, 251.
Poems of Dawn, 67; Wiersze brzasku, 56: Jei galėčiau žinoti. Tower Reading: Z’13, 55; (R 5172).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šia eilute? Kaip juos priėmiau? Kokią gavau naudą per tai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 5Turėdami vyriausią kunigą Dievo namams, ateikime su tyra širdimi ir giliu tikėjimu – Hbr. 10:21,22.
Atsiminkime, kad Dievas, kuris pradėjo gerą darbą nesikeičia. Ir jeigu mūsų širdis tebėra iki šiol harmonijoje su Juo, o mūsų tikėjimas didžiuoju išpirkimu, sutaikinimu ir toliau yra aiškus ir pastovus, jei mūsų pasišventimas ir toliau yra pilnas ir visiškas, o visuose mūsų reikaluose nesistengiame vykdyti savo valios, bet pildome Jo valią – tada iš tikrųjų galime turėti pilną tikėjimą. Žinodami, kad Dievas nesikeičia ir, kad mes vis dar esame taikoje su Jo pažadais ir patvarkymais, suprantame, kad visa Jo maloninga apvaizda veikia iki šiol mūsų naudai. Tai yra visiškas tikėjimo pilnumas – pilnas pasitikėjimas Viešpačiu – Z’00, 170 (R 2642).
* * *
Būdami Dievo vaikais, turime Kristų kaip mūsų Vyriausiąjį Kunigą. Tai mums garantuoja, kad visos mūsų nežinomos ir daromos nenoromis silpnybės ir ydos yra pridengtos, o viso to dėka galime likti Viešpaties malonėje. Tuo pasiremiant kunigai galėjo priartėti prie auksinės žvakidės ir matyti jos puikią šviesą; prie stalo su padėtinėmis duonomis ir valgyti stiprinantį maistą; prie aukuro, kad galėtų aukoti kvepiančius smilkalus; priartėti prie antros uždangos, kurią jie praėjo mirdami, taip tiesiogiai atsistodami Dievo akivaizdoje su ištikima ir švaria širdimi, pilnai pasitikėdami Viešpačiu ir Jo aprūpinimu. Taigi priartėkime arčiau! – P’36, 165.
Paralelinės citatos: Hbr. 3:1,6; 4:14,16; 7:27; 1 Tim. 3:15; Ps. 51:6; 1 Jn. 3:21; Jn. 1:47; Apd. 8:37; Hbr. 11:1-39; Ps. 118:8,9; 125:1; Pat. 3:5; Iz. 26:3; 30:15; Mk. 9:23,24; Lk. 17:5; Rom. 4:18-21; 15:13; Kol. 1:23; Hbr. 13:5,6; Jok. 1:6; 1 Pet. 1:5,7,9,21; 1 Jn. 5:4.
Giesmės: 137, 99, 110, 120, 174, 197, 293 / 175, 336, 132.
Poems of Dawn, 34; Wiersze brzasku, 22: Jėzus. Tower Reading: Z’14, 88; (R 5424).
Klausimai: Kokia turėjo reikšmę man ši citata? Kaip ją pritaikiau praktiškai? Kokios buvo pasekmės?