Keikiami mes laiminame, persekiojami ištveriame –1 Kor. 4:12.
Jeigu esi ištikimas mokinys (Kristaus mokykloje), greit pastebėsi, kad tobulas laisvės įstatymas, Kristaus įstatymas, atskiria, ištiria visas mintis ir širdies sumanymus bei mokina, kad tuo metu, kai turi neapkęsti nuodėmės, negali neapkęsti nuodėmiautojo, bet turi leisti Dievo meilei tobulėti savo širdyje. Ir jeigu mūsų širdyje atsiranda truputis kartumo atžvilgiu tų, kurie juodina ir kenkia mums, tai turime kovoti tol, kol pasieksime pergalę, kol kiekvienas mūsų esybės nervas bus pilnoje ir puikioje harmonijoje su Didžiojo Mokytojo instrukcijomis, kuris pasakė: „Mylėkite savo priešus … melskitės už savo skriaudėjus ir persekiotojus”. Laiminkite, o ne kenkite – Z’99, 5 (R 2411).
* * *
Visi Dievo žmonės dėl savo lojalumo Dievui ir Jo reikalui, tapo objektais karčių, skausmingų kaltinimų nuo niekšiškų ir blogų žmonių. Vis dėlto, mes neturėtume atiduoti užgauliojimu už užgauliojimą, bet veikiau turime elgtis maloniai ir geraširdiškai. Dievo žmonės turi pakelti tas įvairias formas rafinuoto ir šiurkštaus persekiojimo, o vietoj atidavimo blogiu už blogį, turime ramiai pakelti blogą jų elgesį – P’36, 94.
Paralelinės citatos: Apd. 23:2; 16:23; 14:19; 2 Kor. 11:23-27;
1 Tim. 4:10; Mt. 5:44; 1 Pet. 2:23; 3:9; Lk. 23:34; Apd. 7:60; Rom.12:20; Apd. 22:22; 24:5.
Giesmės: 299, 3, 57, 93, 305, 325, 326 / 295, 402, 251.
Poems of Dawn, 67; Wiersze brzasku, 56: Jei galėčiau žinoti. Tower Reading: Z’13, 55; (R 5172).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šia eilute? Kaip juos priėmiau? Kokią gavau naudą per tai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
VASARIO 12Kantrumas turi būti tobulas savo darbu, kad jūs būtumėte tobuli ir nepeiktini, be jokio trūkumo – Jok. 1:4.
Negalime žengti nei žingsnio į priekį, jei nepasinaudosime šia kantrumo malone. Jokia kita malonė gražiau nepapuošia krikščionio charakterio ir nesusilaukia tiek pasaulio sąžinės pritarimo, nei tiek negarbina visų malonių Dievo, kurio Tiesa yra jos įkvėpimu, nei ši malonė. Ji yra neskubotas romumas, uoliai besistengianti priešintis didėjančiai žmogiško netobulumo ir silpnumo bangai, ji su dideliu rūpestingumu siekia atgauti Dievišką panašumą. Kantrybė yra negreita pykčiui, o pilna gailestingumo. Ji greita laikytis tiesos ir teisingumo takų, bei neatidėliodama eina jais; ji gerai supranta ir atsižvelgia į savo asmeninius netobulumus ir užjaučia kitus jų netobulumuose ir ydose – Z’93, 295 (R 3090).
* * *
Kantrybė yra širdies ir proto malonė, pakelianti prieštaravimus džiaugsmingoje dvasioje ir stovi iki galo tame nusiteikime. Ši dorybė yra besąlygiškai būtina, norint pasiekti tobulą charakterį, esant tokioms sąlygoms, kai turime kliūtis, susijusias su krikščionišku gyvenimu. Ji prasiskverbs ir patobulins kitas dorybes, kurios reikalingos krikščioniui, todėl ji yra viena iš universalių malonių – P’36, 14.
Paralelinės citatos: Ps. 37:7-9; Pam. 7:8; Rd. 3:24-27; Lk. 8:15; 21:19; Rom. 2:7; 5:3; 8:25; 12:12; 15:4,5; 2 Kor. 12:12; Gal. 6:9; Kol. 1:10,11; 1 Tes. 1:3; Hbr. 6:12,15; 10:36; 12:1.
Giesmės: 1, 130, 11, 44, 125, 136, 183 / 353, 57, 116.
Poems of Dawn, 288; Wiersze brzasku, 278: Jis mus veda.
Tower Reading: Z’15,83; (R 5650).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su kantrybe? Kaip juos priėmiau? Kaip šie išbandymai įtakojo mano charakterį? Kokią gavau pagalbą per šiuos išbandymus?