Jokia nešvanki kalba teneišeina iš jūsų burnos, tik tokia, kuri tinka reikiamam ugdymui, kad duotų naudos klausytojams – Ef. 4:29.
Žmogus, turintis blogą polinkį apkalboms, remiasi savo sąžine tvirtindamas, kad visada reikia sakyti tiesą ir teisinasi, kad Dievas visai negalvojo, jog tiesos sakymas yra apkalba, bet, kai smerkė apkalbą ir šmeižtą, kaip kūno ir šėtono darbus, tai Dievas turėjo mintyje apgaulingus, neteisingus pasakymus. Tokia nuomonė yra labai klaidinga. Apkalba yra apkalba, nesvarbu, ar būtų sakoma tiesa ar apgaulė, ir tai pripažįsta ne tik Dievo įstatymas, bet taip pat ir civilizuotų žmonių įstatymai. Apkalba yra visa tai, kas kalbama norint kitam pakenkti, visai nežiūrint į tai, ar tai yra tiesa ar apgaulė, o žmonių įstatymai sutinka su Dievo įstatymu, kad toks kenkimas kitam yra blogis – Z’99, 70 (R 2442).
* * *
Sugadintam žmonių bendravimui turi įtakos kiekviena kalba, kurios polinkis yra žeminti kitus fiziniu, protiniu, moraliniu ir religiniu atžvilgiu. Tiek daug yra tokių kalbų, kad pasipriešindami joms turime būti budrūs ir atremti jų įtakas. Būdami žemės druska, turėtume išsakyti tik tokias mintis, kurios turi stiprinančią, atgaivinančią, apsaugojančią įtaką mūsų žmogiškiems kūnams, protams ir širdims. Žodžiai turi didžiausią galią pasaulyje, bet patys galingiausi ir turintys didžiausią įtaką yra tie žodžiai, kurie išreiškia Dievo mintis. Kiek tai yra įmanoma, kalbėkime tik Dievo mintis, kurios taps palaima visoms gerai nusiteikusioms, paruoštoms širdims – P’36, 110.
Paralelinės citatos: Ps. 5:9; 52:2; 73:7-9; 1 Kor. 15:33; Ef. 5:3,4;Kol. 3:8; 4:6; 1 Tes. 5:11; Kol. 3:16; Įst. 6:6,7; Mal. 3:16,17; Pat. 15:7;Mt. 12:36,37; Tit. 3:2; Jok. 3:2-8; 4:11; 1 Pet. 2:1.
Giesmės: 116, 154, 275, 122, 49, 44, 296 / 470, 474, 381.
Poems of Dawn, 106; Wiersze brzasku, 96: Mūsų artimas draugas Jėzus. Tower Reading: Z’11, 62; (R 4770).
Klausimai: Kaip aš šią savaitę kalbėjau? Kodėl taip kalbėjau?Kokios buvo viso to pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 4Bet išsižadėjo visko, priimdamas vergo prigimtį – Flp. 2:7.
Taip, kaip nė vienas žmogus negali tarnauti dviem ponams ir juos abu patenkinti, nei abiejų atžvilgiu elgtis teisingai, kai jų interesai yra priešingi, taip ir mes, negalime patikti Dievui, tarnauti Jam ir teisingumui, ir tuo pačiu metu patikti priešininkui, „šio pasaulio kunigaikščiui”, kuris karaliauja dabartinės dispensacijos metu bei patikti tiems, kurie sutinka su juo. Visi Dievui pasišventę žmonės, kurie nori krauti savo turtus danguje ir būti turtingi Dievuje, turi noriai sutikti su tuo, kad bus nepopuliarūs tarp tų, kurie nėra pasišventę ir kurie, nesvarbu kokį jie turi išpažinimą, iš tikrųjų tarnauja mamonai, savanaudiškumui, dabartiniam gyvenimui, nepašvenčia tų reikalų, kad galėtų pasiekti Karalystę – Z’00, 318 (R 2715).
* * *
Ši eilutė, bei einančios prieš tai ir einančios po jos, kai yra teisingai išverstos, priklauso pačioms stipriausioms eilutėms Biblijoje, parodančioms, kad Jėzus ne tik kad nebuvo Visagalinčiu Dievu Tėvu, bet ir atsisakė Savo prigimties ir pareigų, t. y. tai, ką turėjo prieš ateidamas ant žemės, kad taptų žmogumi; ir todėl, kai gyveno ant žemės, nebuvo Dievu-žmogumi, bet prieš Jo pradėjimą iš Dvasios buvo tik tobulu, nenuodėmingu žmogumi. Pasakymas „bet išsižadėjo visko, priimdamas vergo prigimtį”, teisingai išverstas reiškia, kad atsisakė Savo prigimties, kurią turėjo prieš ateidamas ant žemės ir Savo pareigų su visa jų garbe; o pasakymas „pasidarydamas toks pat, kaip žmonės“ reiškia, jog Jis priėmė žmogišką prigimtį. Tokiu būdu, tapo prigimtimi ir charakteriu tiksliu Tėvo Adomo ekvivalentu, atitikmeniu, o tai leido Jam tapti Išpirka už Adomą ir jo giminę – P’26, 156, 157.
Paralelinės citatos: Jn. 1:14; 2 Kor. 8:9; Hbr. 2:9-18; Rom. 5:18,19; Iz.
42:1; 52:13-15; 53:11; Mt. 20:27,28; Lk. 22:27; Jn. 13:14.
Giesmės: 168, 167, 308, 96, 139,166, 141 / 450, 135, 415.
Poems of Dawn, 27; Wiersze brzasku, 15: Kristus jumyse. Tower Reading: Z’16, 35; (R 5842).
Klausimai: Kaip mane paveikė Kristaus nusižeminimas šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl?
