Meldžiu už tuos … kad jie visi būtų viena … kad jie pasiektų tobulą vienybę ir pasaulis pažintų, jog Tu … Pamilai juos taip, kaip myli mane – Jn. 17:20-23.
Su nusistebėjimu mes klausiame, kaip tai gali būti? Mūsų Viešpats Jėzus visuomet buvo tobuloje vienybėje su savo Tėvu – buvo Sūnumi, kuris garbingai atspindėjo Tėvo panašumą. Tačiau su mumis buvo kitaip. Mes buvome nusidėjėliais ir neturėjome nieko, verto Jo meilės. Taip, bet buvome nuplauti ir apvalyti; nežiūrint to, kiek netobuli vis dar gali būti mūsų žemiški indai, tačiau širdys yra tobulos akyse To, kuris gali jas skaityti. O kada Jis pastebi mumyse tobulas širdis, t. y. tobulus ketinimus ir tikslus, kurių pagalba stengiamės nugalėti silpnybes ir mūsų netobulo kūno negalias, kai stengiamės su skausmu, tačiau ryžtingomis pastangomis vykdyti Jo valią, nuolankiai pasitikėdami Jo užtikrinimu ir parūpinimu, kurį atliko mūsų atpirkimui iš nuopuolio, būtent tada, Dievas priima mūsų šias pastangas kaip vertas Jo meilės – Z’03, 79 (R 3160).
* * *
Kokios palaimintos mintys! Dievo žmonės džiaugiasi Kristaus užtarimu, kuris prašo Tėvo, kad tobulintų kiekvieną žiniose ir tikėjime į Dievo Sūnų, kaip Jėzaus Kristaus mokinius. Tegul tai mūsų nestebina, nes ištikimųjų pilna ir visiška vienybė turi įvykti ankščiau, nei pasaulis per juos bus atvestas prie tikėjimo, kada per tikėjimą jis pripažins, kad Tėvas myli Savo tikrus žmones ta pačia meile, kuria mylėjo Jėzų – P’30, 30.
Paralelinės citatos: 2 Sam. 1:26; Ps. 133; Jn. 17:11; Rom. 12:5; 1 Kor. 1:10; Gal. 3:28; Ef. 4:3-6; Jn. 14:11,20; 1 Jn. 1:3; 3:24; Kol. 2:2; 3:14; Hbr. 13:23; Jn. 12:26; 15:9; 16:27; Ef. 2:4; 1 Jn. 3:1,2.
Giesmės: 45, 63, 67, 68, 165, 176, 333 / 373, 470, 75.
Poems of Dawn, 50; Wiersze brzasku, 41: Dievas žino.
Tower Reading: Z’03,59; (R 5358).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai parodė, kad taip yra iš tikrųjų? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 14Palaiminti gailestingieji; jie susilauks gailestingumo – Mt. 5:7.
Ne visi apie tai žino, bet yra faktas, kad puikiausia charakterio ypatybė, kokią žmogus gali išsiugdyti ir kuri atneša daugiausia palaimos, yra parodymas Dieviško
gailestingumo, užuojautos ir geranoriškumo. Viešpats atkreipia ypatingą dėmesį į gailestingumo dorybę, pranešdamas, kad neatsižvelgiant į tai, kokie dideli būtų mūsų pasiekimai žinių ar malonės srityse, bet jei neturime tos vienos, niekada Jis mūsų nepriims. Jeigu neturėsime gailestingumo kitiems, tai mūsų dangiškasis Tėvas nebus gailestingas ir mums. Negalvokime, kad ta malonė yra vien tik išorinė atleidimo ir geranoriškumo forma; mūsų Viešpats išaiškino tą dalyką sakydamas: „Jeigu kiekvienas iš širdies neatleisite savo broliui jo nusižengimų, taip ir jūsų dangiškasis Tėvas neatleis jūsų nusižengimų”. Gailestingumą patirs tik tie, kurie yra gailestingi; o jei Dievas neparodys mums gailestingumo, tai viskas prarasta, nes iš prigimties buvome rūstybės vaikai, todėl, kaip ir visi kiti, esame po teisingu pasmerkimu – Z’01, 332; 00, 70 (R 2895, 2585).
* * *
Gailestingumą galime parodyti ir ugdyti vien tik blogose sąlygose, kadangi tai yra gailestis, užuojauta, atnešanti pagalbą silpniems ir nelaimingiems. Silpnumai ir nelaimės paliečia fiziškai, protiškai, morališkai ir religiniais aspektais, o visos šios silpnybės ir nelaimės reikalauja iš mūsų gailestingumo taikymo. Šios dorybės tobulinimas yra susijęs su jos augimu. Iš pradžių, fizinis silpnumas ir nelaimės skatina praktikuoti gailestingumą; šiek tie vėliau, ši dorybė išmoksta įsiklausyti į protinio silpnumo ir nelaimių šauksmus; dar vėliau, išmoksta atkreipti dėmesį į moralinius silpnumus ir nepasisekimus; ir galiausiai, ši dorybė rūpinasi religiniu silpnumu ir nepasisekimu. Kiekvienu atveju yra tai trigubu palaiminimu: laimina tą, kuris parodo gailestingumą, tą kuris gauna, ir tą, kuris mato. Paprastai gailestingas žmogus patiria gailestingumą iš savo draugų, tačiau nuo Dievo visada patiria gailestingumą kiekvieno būtinumo metu. Paprastai, Viešpats suteikia Savo gailestingumo gailestingam žmogui tiek, kiek jis parodė jo kitiems – P’33, 177.
Paralelinės citatos: Ps. 18:25; 41:1; Pat. 3:3; 11:17; 14:21,22,31; 21:21; Mk. 11:25,26; Ef. 4:32; Kol. 3:12,13; 2 Tim. 1:16; Hbr. 6:10,11; Jok. 2:13; Mt. 18:35; Mich. 6:8; Lk. 6:36; Rom. 12:8;
Giesmės: 198, 15, 277, 28, 210, 260, 119 / 351, 368, 474.
Poems of Dawn, 146; Wiersze brzasku, 139: Negailėk malonių žodžių. Tower Reading: Z’05,230; (R 3603).
Klausimai: Kokius gailestingumo darbus atlikau šią savaitę? Kodėl? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
