Meldžiu už tuos … kad jie visi būtų viena … kad jie pasiektų tobulą vienybę ir pasaulis pažintų, jog Tu … Pamilai juos taip, kaip myli mane – Jn. 17:20-23.
Su nusistebėjimu mes klausiame, kaip tai gali būti? Mūsų Viešpats Jėzus visuomet buvo tobuloje vienybėje su savo Tėvu – buvo Sūnumi, kuris garbingai atspindėjo Tėvo panašumą. Tačiau su mumis buvo kitaip. Mes buvome nusidėjėliais ir neturėjome nieko, verto Jo meilės. Taip, bet buvome nuplauti ir apvalyti; nežiūrint to, kiek netobuli vis dar gali būti mūsų žemiški indai, tačiau širdys yra tobulos akyse To, kuris gali jas skaityti. O kada Jis pastebi mumyse tobulas širdis, t. y. tobulus ketinimus ir tikslus, kurių pagalba stengiamės nugalėti silpnybes ir mūsų netobulo kūno negalias, kai stengiamės su skausmu, tačiau ryžtingomis pastangomis vykdyti Jo valią, nuolankiai pasitikėdami Jo užtikrinimu ir parūpinimu, kurį atliko mūsų atpirkimui iš nuopuolio, būtent tada, Dievas priima mūsų šias pastangas kaip vertas Jo meilės – Z’03, 79 (R 3160).
* * *
Kokios palaimintos mintys! Dievo žmonės džiaugiasi Kristaus užtarimu, kuris prašo Tėvo, kad tobulintų kiekvieną žiniose ir tikėjime į Dievo Sūnų, kaip Jėzaus Kristaus mokinius. Tegul tai mūsų nestebina, nes ištikimųjų pilna ir visiška vienybė turi įvykti ankščiau, nei pasaulis per juos bus atvestas prie tikėjimo, kada per tikėjimą jis pripažins, kad Tėvas myli Savo tikrus žmones ta pačia meile, kuria mylėjo Jėzų – P’30, 30.
Paralelinės citatos: 2 Sam. 1:26; Ps. 133; Jn. 17:11; Rom. 12:5; 1 Kor. 1:10; Gal. 3:28; Ef. 4:3-6; Jn. 14:11,20; 1 Jn. 1:3; 3:24; Kol. 2:2; 3:14; Hbr. 13:23; Jn. 12:26; 15:9; 16:27; Ef. 2:4; 1 Jn. 3:1,2.
Giesmės: 45, 63, 67, 68, 165, 176, 333 / 373, 470, 75.
Poems of Dawn, 50; Wiersze brzasku, 41: Dievas žino.
Tower Reading: Z’03,59; (R 5358).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai parodė, kad taip yra iš tikrųjų? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 18Mylimieji, nesistebėkite ugningu išbandymu, pas jus vykstančiu jums išmėginti, lyg kas neįprasta jums atsitiktų. Verčiau džiaukitės, kiek dalyvaujate Kristaus kentėjimuose, kad ir Jo šlovės apsireiškimo metu galėtumėte džiaugtis krykštaudami – 1 Pet. 4:12,13.
Šiame nedraugiškame ir priešiškame pasaulyje galime tikėtis tik kaltinimų, kurie buvo išsakomi ir mūsų Mokytojui, nes tarnas nėra didesnis už savo Viešpatį. Pasaulis, kūnas ir velnias priešinasi mūsų bėgimui į priekį. Turime pastovią vidinę kovą ir išorinę baimę, nes daug ugningų strėlių yra taikoma į teisųjį. Taigi, kokia turėtų būti laikysena tos sielos, kuri yra varginama nelaimių ir skaudžių išbandymų? Ar ne tylėjimas Dievo akivaizdoje, laukimas ir budėjimas, kad galėtume suprasti Jo vedimą ir Jo valią kiekviename reikale, prieš išdrįsdami paliesti dalykus, kurie dažnai gali turėti didelės reikšmės? Todėl Psalmistas apie tai sako įkvėptais žodžiais: „Aš tylėjau ir buvau ramus net ir gerame reikale [net nedariau ir nekalbėjau to, kas, mano manymu, atrodytų geru dalyku]” – Z’96, 31 (R 1937).
* * *
Dievo vaikai neturėtų stebėtis, kai ateina išbandymai, kadangi jų pasišventimas reiškia kentėjimą kartu su Kristumi. Šie kentėjimai neturėtų mums atimti drąsą, bet veikiau tai turėtų būti priežastis džiaugsmui, nes gaudami privilegiją kentėti su Kristumi, vėliau turėsime ir garbę, kuri bus daug saldesnė. Kuo didesnius pakeliame kentėjimus, tuo didesnė bus apreikšta garbė. Tegul ši mintis padrąsina mus – P’35, 61.
Paralelinės citatos: Rom. 6:1-11; 8:10,17; 2 Kor. 1:5; 4:10; 1 Kor. 15:29-34; Mk. 10:35-39; Kol. 2:11,12; Gal. 2:20; 2 Tim. 2:10-12; Flp. 3:10; 1 Pet. 2:19-24; 3:14,17,18; 4:16,19; Hbr. 7:26,27; 13:10-16; 10:4-10,19; 9:13-23; 1 Pet. 2:5,9.
Giesmės: 299, 114, 134, 244, 326, 259, 325 / 123, 13, 365.
Poems of Dawn, 174; Wiersze brzasku, 162: Tobulumas per kentėjimus.
Tower Reading: Z’15, 297; (R 5778).
Klausimai: Ar šią savaitę kentėjau su Kristumi? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
