Meldžiu už tuos … kad jie visi būtų viena … kad jie pasiektų tobulą vienybę ir pasaulis pažintų, jog Tu … Pamilai juos taip, kaip myli mane – Jn. 17:20-23.
Su nusistebėjimu mes klausiame, kaip tai gali būti? Mūsų Viešpats Jėzus visuomet buvo tobuloje vienybėje su savo Tėvu – buvo Sūnumi, kuris garbingai atspindėjo Tėvo panašumą. Tačiau su mumis buvo kitaip. Mes buvome nusidėjėliais ir neturėjome nieko, verto Jo meilės. Taip, bet buvome nuplauti ir apvalyti; nežiūrint to, kiek netobuli vis dar gali būti mūsų žemiški indai, tačiau širdys yra tobulos akyse To, kuris gali jas skaityti. O kada Jis pastebi mumyse tobulas širdis, t. y. tobulus ketinimus ir tikslus, kurių pagalba stengiamės nugalėti silpnybes ir mūsų netobulo kūno negalias, kai stengiamės su skausmu, tačiau ryžtingomis pastangomis vykdyti Jo valią, nuolankiai pasitikėdami Jo užtikrinimu ir parūpinimu, kurį atliko mūsų atpirkimui iš nuopuolio, būtent tada, Dievas priima mūsų šias pastangas kaip vertas Jo meilės – Z’03, 79 (R 3160).
* * *
Kokios palaimintos mintys! Dievo žmonės džiaugiasi Kristaus užtarimu, kuris prašo Tėvo, kad tobulintų kiekvieną žiniose ir tikėjime į Dievo Sūnų, kaip Jėzaus Kristaus mokinius. Tegul tai mūsų nestebina, nes ištikimųjų pilna ir visiška vienybė turi įvykti ankščiau, nei pasaulis per juos bus atvestas prie tikėjimo, kada per tikėjimą jis pripažins, kad Tėvas myli Savo tikrus žmones ta pačia meile, kuria mylėjo Jėzų – P’30, 30.
Paralelinės citatos: 2 Sam. 1:26; Ps. 133; Jn. 17:11; Rom. 12:5; 1 Kor. 1:10; Gal. 3:28; Ef. 4:3-6; Jn. 14:11,20; 1 Jn. 1:3; 3:24; Kol. 2:2; 3:14; Hbr. 13:23; Jn. 12:26; 15:9; 16:27; Ef. 2:4; 1 Jn. 3:1,2.
Giesmės: 45, 63, 67, 68, 165, 176, 333 / 373, 470, 75.
Poems of Dawn, 50; Wiersze brzasku, 41: Dievas žino.
Tower Reading: Z’03,59; (R 5358).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai parodė, kad taip yra iš tikrųjų? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 7Aš regėjau sielas tų, kuriems buvo nukirstos galvos dėl Jėzaus liudijimo ir dėl Dievo žodžio – Apr. 20:4.
Nors šitas nukirtimas ne tiesioginis, bet perkeltinės prasmės, tačiau jis turi gilią reikšmę. Jis reiškia ne tik mūsų
valios mirtį, bet ir nukirtimą nuo visų kitų galvų, valdžių ir įstatymo davėjų, ir pripažinimą galva tik Jėzų, kurį Dievas paskyrė Bažnyčios Galva, kuri yra Jo Kūnas, nes Jis yra Galva kiekvieno Bažnyčios nario. Tai reiškia ne vien
nukirtimą nuo visų suorganizuotų įstaigų ir valdžių galvų, bet ir nepripažinimą savo galvos ir valios, kad priimame mūsų Viešpaties Jėzaus vadovavimą ir Jo valią. Tai yra ta pati mintis, į kurią Apaštalas atkreipia mūsų dėmesį laiške Romiečiams 6:3, kur jis pareiškia, kad Mažojo Būrelio nariai buvo pakrikštyti į Kristaus
Kūną, kaip to Kūno nariai, vadovaujant vienai Galvai – Kristui, per krikštą į Jo mirtį – per pilną valios pašventimą ir visišką savo gyvybės guldymą ištikimai, net iki mirties – Z’00, 285 (R 2699).
* * *
Nukirtimas, apie kurį čia kalbama, negali būti tiesioginis, nes tada Jėzus, Petras, Steponas, Jonas ir Tomas nepatektų į Mažąjį Būrelį, o turime įkvėptą įrodymą, kad jie nugalėjo. Be abejonės, taip galvojant ir daugelis kitų Jo narių nepatektų į Bažnyčią. Taigi, čia turi būti kalbama apie simbolinį nukirtimą, tai yra, atidavimą mūsų žemiškos širdies, proto bei valios ir priėmimą Jėzaus, Jo širdies, proto ir valios, priėmimą Jo kaip mūsų Galvos. Paklūstame tam simboliniam nukirtimui ir būname jame, būdami paklusnūs Tiesai, kuri nurodo į Dievą ir Kristų kaip į tuos, per kuriuos ateina mūsų ir pasaulio išgelbėjimas – P’35, 171.
Paralelinės citatos: Mt. 13:44-46; Rom. 6:3-11,16,19; 12:1-5; 2 Kor. 8:12; Mt. 7:21-23; Mk. 10:35-39; 12:42,43; Apd. 18:5; Rom. 10:9-11; 1 Jn.1:6; Apr. 6:11.
Giesmės: 322, 134, 8, 259, 208, 191, 299 / 462, 317, 281.
Poems of Dawn, 256; Wiersze brzasku, 239: Atėjus laikui. Tower Reading: Z’01, 227; (R 2844).
Klausimai: Kokią reikšmę turėjo šis tekstas šią savaitę? Kokios buvo aplinkybės ir pasekmės?
