Nes Dievas nėra neteisingas, kad pamirštų jūsų darbą ir meilę, kurią parodėte Jo vardui, praeityje ir dabar tarnaudami šventiesiems – Hbr. 6:10.
Nei vienas Dievo vaikas neturėtų leisti, kad dabartinės Pjūties dienos, su savo brangiomis tarnybos ir bendradarbiavimo galimybėmis su kitais, prabėgtų neišnaudotos. Jis turi pats kasdien stengtis aukštai pakelti karališką vėliavą ir viešai parodyti dorybes To, kuris jį pašaukė iš tamsybės į šviesą. Turi padėti ir bendradarbiauti su tais, kuriuos Viešpats Savo apvaizdos dėka paskyrė į tokias vietas, kuriose turi daugiau atsakomybės ir progos viešai tarnauti – Z’03, 59 (R 3152).
* * *
Veikla ir darbas, kuris atliekamas iš meilės, ir kurį atlieka šventieji vienas kito tobulėjimui, ir tobulėjimui į Kristaus panašumą, visų pirma, turėtų būti atliekamas Jo vardui ir Dievo garbei. Tokios pastangos ir toks darbas, atliekamas iš meilės – o, kokia nuostabi mintis! – Dievo yra pripažįstamas ir įvertinamas, o Jo teisingumas neleidžia Jam viso to pamiršti – P’33, 46.
Paralelinės citatos: Pat. 14:31; 22:9; 28:27; 31:20; Mt. 10:40- 42; 18:5,6; Apd. 11:29; 24:17; Rom. 12:13; 15:25,26; 2 Kor. 8,9; 1 Tes. 1:3,6,7; 2 Tim. 1:18.
Giesmės: 46, 11, 19, 45, 235, 286, 333 / 175, 318, 15.
Poems of Dawn, 220; Wiersze brzasku, 211: Ji padarė tai, ką galėjo.
Tower Reading: Z’15,380; (R 5818).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip šiuos išbandymus pergyvenau? Kaip jie baigėsi?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 22Tikrai, gerumas ir gailestingumas lydės mane per visas mano gyvenimo dienas. Aš gyvensiu Viešpaties namuose per amžius – Ps. 23:6.
Gerumas ir gailestingumas, kurio tikimės gauti Karalystėje, turi savo pradžią jau čia ir turime tai įvertinti. Kas nieko nežino apie džiaugsmą Viešpatyje šiame gyvenime, be abejo, nebus pasiruošęs Viešpaties džiaugsmui Karalystėje, nepriklausomai nuo to, kokius palaiminimus ir džiaugsmą sulauktų Tūkstantmetiniame Amžiuje Karalystės valdymo metu. Taigi, Viešpaties ištikimiems suteikiamas džiaugsmas ir džiūgavimas nėra vien tik laikinas džiaugsmas, susietas su pradiniu Viešpaties priėmimu ir pasišventimu Jam. Į Viešpaties gerumą ir gailestingumą neturime žvelgti kaip į tolimos praeities dalyką, bet turime pripažinti ir įvertinti kaip dabartinį dalyką. Dievo gerumas ir gailestingumas mus lydi kasdien – atgaivina mus, stiprina ir laimina – Z’03, 413 (R 3268).
* * *
Dievo gerumas ir gailestingumas laimina mūsų naujus protus ir žmogišką prigimtį, nors čia paminėtas gerumas liečia labiau, nors ne išimtinai, mūsų dvasines privilegijas, tuo tarpu gailestingumas liečia labiau, nors ne išimtinai, mūsų žmogiškas privilegijas. Patirti gerumą ir gailestingumą yra garbinga privilegija – ne tik dalį kelionės, bet per visą mūsų kelionę į Karalystę. Nė akimirkos neabejokime Viešpaties ištikimybe, kad suteiks mums visokios malonės, gailestingumo ir Tiesos, reikalingos visai mūsų kelionei. Jis niekada mūsų neapvils, nepaliks ir neužmirš. O kai parodysime savo ištikimybę net iki pabaigos, mūsų amžina dalis bus narystė Dievo šeimoje – P’32, 136.
Paralelinės citatos: Iš. 15:13; 20:6; 33:19; 34:6; 2 Kron. 5:13; Neh.9:17,27-31; Ps. 23:1-5; 33:5; 73:1; 103:1-17; Jok. 1:17; Jn. 14:2,3; Ef. 2:19-22; 1 Pet. 2:5.
Giesmės: 288, 11, 45, 46, 176, 92, 58 / 53a, 353, 275.
Poems of Dawn, 239; Wiersze brzasku, 224: Drąsos! Aušta rytas! Tower Reading: Z’14, 109; (R 5437).
Klausimai: Kokie buvo šios savaitės išbandymai, susiję su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Ką atliko manyje?
