Nes Dievas nėra neteisingas, kad pamirštų jūsų darbą ir meilę, kurią parodėte Jo vardui, praeityje ir dabar tarnaudami šventiesiems – Hbr. 6:10.
Nei vienas Dievo vaikas neturėtų leisti, kad dabartinės Pjūties dienos, su savo brangiomis tarnybos ir bendradarbiavimo galimybėmis su kitais, prabėgtų neišnaudotos. Jis turi pats kasdien stengtis aukštai pakelti karališką vėliavą ir viešai parodyti dorybes To, kuris jį pašaukė iš tamsybės į šviesą. Turi padėti ir bendradarbiauti su tais, kuriuos Viešpats Savo apvaizdos dėka paskyrė į tokias vietas, kuriose turi daugiau atsakomybės ir progos viešai tarnauti – Z’03, 59 (R 3152).
* * *
Veikla ir darbas, kuris atliekamas iš meilės, ir kurį atlieka šventieji vienas kito tobulėjimui, ir tobulėjimui į Kristaus panašumą, visų pirma, turėtų būti atliekamas Jo vardui ir Dievo garbei. Tokios pastangos ir toks darbas, atliekamas iš meilės – o, kokia nuostabi mintis! – Dievo yra pripažįstamas ir įvertinamas, o Jo teisingumas neleidžia Jam viso to pamiršti – P’33, 46.
Paralelinės citatos: Pat. 14:31; 22:9; 28:27; 31:20; Mt. 10:40- 42; 18:5,6; Apd. 11:29; 24:17; Rom. 12:13; 15:25,26; 2 Kor. 8,9; 1 Tes. 1:3,6,7; 2 Tim. 1:18.
Giesmės: 46, 11, 19, 45, 235, 286, 333 / 175, 318, 15.
Poems of Dawn, 220; Wiersze brzasku, 211: Ji padarė tai, ką galėjo.
Tower Reading: Z’15,380; (R 5818).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip šiuos išbandymus pergyvenau? Kaip jie baigėsi?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 26Visą savo rūpestį meskite ant Jo, nes Jis rūpinasi jumis – 1 Pet. 5:7.
Tai labai paguodžiantis ir paraginantis Dievo Žodžio patarimas. Tačiau Viešpaties žmonės turi pastoviai mokytis, ir priklausomai nuo to, kaip bėga metai jų priklausymo Dievo šeimynai ir mokymosi Kristaus mokykloje, neturėtų prašyti Viešpaties, kad jiems leistų atlikti kokį nors darbą pagal savo išmintį, nei prašyti, kad būtų išpildoma jų valia kaip žemėje, taip ir danguje. Sakydami Viešpačiui apie savo naštas, dideles ir mažas, labiau turėtume suprasti ir pritaikyti sau Jo užuojautą ir meilę, priimdami į savo širdis Jo Žodžio užtikrinimą kaip tą paguodžiantį ir nuraminantį balzamą, kad Jis gali ir pasiruošęs visus jų išgyvenimus taip pakreipti, jog bus jiems naudingi, žinoma, jeigu liks ištikimi Jame su pasitikėjimu ir tikėjimu – Z’04, 237 (R 3407).
* * *
Mūsų rūpesčiai, tai tie dalykai, kurie mus išbando, tokie kaip: praradimai, nusivylimai, vėlavimai, suvaržymai, atidėjimai, atsakomybė, ydos, mūsų bei kitų trūkumai ir silpnybės, nepasisekimai, skirtumai, sunkumai, susiskaldymai, atsijojimai, būtini reikalai, opozicija, ligos, nuovargis, skausmai, liūdesys, išdavystės, priespaudos, persekiojimai ir t. t. Tų dalykų natūralus polinkis, tai mūsų širdies ir proto susirūpinimas ir nerimavimas. Nors turime būti pagirtinai stropūs savo reikaluose, elgtis taip, lyg viskas priklausytų nuo mūsų, tačiau nuoširdžiai tikėkime, kad viskas priklauso nuo Dievo! Mums priklauso rūpintis ir tobulinti savo stropumą, atidumą, o Jam – rūpintis mūsų labui. Jis yra ištikimas, atlikdamas Savo įsipareigojimus, o būdamas mūsų Padėjėju ir Globėju sutvarko visus mūsų reikalus mūsų pačių naudai. Todėl galime Jam patikėti visus mūsų reikalus – P’33, 148.
Paralelinės citatos: Ps. 37:5; 127:2; Mt. 6:25-34; 11:28-30; 13:22; Lk. 21:34; Rom. 8:28; Flp. 4:6,7,19; Pat. 16:3; Jer. 17:7,8; Hbr. 13:5.
Giesmės: 328, 67, 228, 293, 305, 330, 294 / 381, 116, 407.
Poems of Dawn, 74; Wiersze brzasku, 63: Kas nuris akmenį? Tower Reading: Z’14, 230; (R 5508).
Klausimai: Kam aš šią savaitę patikėjau savo rūpesčius? Kaip? Kodėl? Kokie buvo rezultatai?
