Nes Dievas nėra neteisingas, kad pamirštų jūsų darbą ir meilę, kurią parodėte Jo vardui, praeityje ir dabar tarnaudami šventiesiems – Hbr. 6:10.
Nei vienas Dievo vaikas neturėtų leisti, kad dabartinės Pjūties dienos, su savo brangiomis tarnybos ir bendradarbiavimo galimybėmis su kitais, prabėgtų neišnaudotos. Jis turi pats kasdien stengtis aukštai pakelti karališką vėliavą ir viešai parodyti dorybes To, kuris jį pašaukė iš tamsybės į šviesą. Turi padėti ir bendradarbiauti su tais, kuriuos Viešpats Savo apvaizdos dėka paskyrė į tokias vietas, kuriose turi daugiau atsakomybės ir progos viešai tarnauti – Z’03, 59 (R 3152).
* * *
Veikla ir darbas, kuris atliekamas iš meilės, ir kurį atlieka šventieji vienas kito tobulėjimui, ir tobulėjimui į Kristaus panašumą, visų pirma, turėtų būti atliekamas Jo vardui ir Dievo garbei. Tokios pastangos ir toks darbas, atliekamas iš meilės – o, kokia nuostabi mintis! – Dievo yra pripažįstamas ir įvertinamas, o Jo teisingumas neleidžia Jam viso to pamiršti – P’33, 46.
Paralelinės citatos: Pat. 14:31; 22:9; 28:27; 31:20; Mt. 10:40- 42; 18:5,6; Apd. 11:29; 24:17; Rom. 12:13; 15:25,26; 2 Kor. 8,9; 1 Tes. 1:3,6,7; 2 Tim. 1:18.
Giesmės: 46, 11, 19, 45, 235, 286, 333 / 175, 318, 15.
Poems of Dawn, 220; Wiersze brzasku, 211: Ji padarė tai, ką galėjo.
Tower Reading: Z’15,380; (R 5818).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip šiuos išbandymus pergyvenau? Kaip jie baigėsi?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 17Kristus jumyse – šlovės viltis – Kol. 1:27.
Kiekvienas tikrasis Dievo vaikas turi turėti tikrą, individualų krikščionišką charakterį, kuris nebūtų priklausomas savo egzistencija nuo kokio nors kito krikščionio dvasinio gyvenimo. Tas gyvenimo taisykles jis turi paimti iš Tiesos Žodžio, skelbto ir parodyto kitų krikščionių elgesyje, tuomet šios taisyklės duos jam tvirtą charakterį, jo asmeninį dvasinį individualumą. Kiekvieno dvasinis individualumas turi būti toks pastovus ir apibrėžtas, kad jeigu net mūsų mylimas brolis ar sesuo, kurių dvasinis gyvenimas iš pradžių stiprino mūsų dvasinį gyvenimą, ir kurie padėjo mums tobulinti charakterį, atpultų (apie ką Apaštalas sako, kad taip gali atsitikti, Hbr. 6:4-6; Gal. 1:8), tai mes ir toliau turime likti gyvi ir sugebantys priimti Tiesos Dvasią – Z’03, 375 (R 3250).
* * *
„Kristus jumyse”, tai naujas kūrinys, kuris pagal pažadą turėjo būti Evangelijos Amžiuje pradėtų iš Dvasios asmenų širdyse ir protuose, suteikdamas širdžiai ir protui naujų sugebėjimų dvasinėje srityje. Tai turėjo būti šventas patepimas, paruošiantis žemiškoms ir dangiškoms pareigoms. Tai yra Dievo paslaptis, paslaptis didesnė už visas kitas paslaptis, kad Kristus turėjo susidaryti iš daugelio narių: Jėzaus – Galvos ir iš Bažnyčios – Kūno narių. Kilnus, garbingas, šventas ir dangiškas turėjo būti tas „Kristus jumyse”. Turėjimas Jo, turėjo būti šlovės vilties pagrindas, paveldėjimo rankpinigiais – Dieviška širdimi ir protu, dalimi to paveldėjimo, pažadėto šventiesiems – P’36, 110.
Paralelinės citatos: Mt. 3:16; Apd. 10:38; 2:1-4; 10:45-47; 2 Kor.1:21; 1 Jn. 2:20,27; 1 Kor. 12:12,13; 15:23; Gal. 3:16,29; Ef. 4:13,23,24;Kol. 1:23; 1 Pet. 4:13; Hbr. 3:14; Rom. 8:10; Jn. 14:19; 17:23,24; Gal.2:20; Flp. 1:21; 2 Kor. 4:16; Ef. 3:16; Jn. 15:2-7; Rom. 12:4,5; 1 Kor.1:30; Rom. 6:3; 13:14; Gal. 3:26,27; 2 Kor. 5:17; Kol. 3:10; Rom. 8:4,5.
Giesmės: 58, 21, 23, 27, 170, 72, 310 / 450, 66, 37.
Poems of Dawn, 43; Wiersze brzasku, 35: Pasikeitimas. Tower Reading: Z’13, 131; (R 5227).
Klausimai: Ką šis tekstas reiškė man šią savaitę? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
