Juk malone esate išgelbėti per tikėjimą. Ir tai ne iš jūsų – tai Dievo dovana – Ef. 2:8.
Būdami puolusios žmonijos nariais, nesugebėtume atlikti jokio darbo, kurį mūsų šventasis Dievas galėtų priimti. Todėl dabartinė mūsų padėtis, kaip krikščionių, tai nėra rezultatas to, ką pasiekė ar galėjo pasiekti mūsų puolęs senasis žmogus. Tai nėra iš mūsų, bet tai Dievo dovana. Turime aiškiai ir nuodugniai suprasti šį mokinimą, kitaip mes pastoviai būsime nupuolimo pavojuje. Apaštalas nori, kad mes aiškiai ir detaliai suprastume, jog nauja širdis, valia ir naujas protas yra naujas, atskiras kūrinys, o ne evoliucija senos mūsų prigimties. Mes tapome sutverti Jėzuje Kristuje, o tai Dievo rankų darbas, esame paruošti geriems darbams, bet ne per gerus darbus – Z’03, 90 (R 3166).
* * *
Mūsų išgelbėjimas – tai neužsitarnauta malonė nuo mūsų Dangiškojo Tėvo. Kiekviena dovana ar palaiminimas yra nuo Jo ir mes to neužsitarnavome. Nors Dievas ir reikalauja tikėjimo kaip pagrindinės sąlygos, tačiau mūsų tikėjimas yra vertas Jo malonės ne daugiau, nei elgetos išmaldos prašymas, lyg kad užsidirbtos teisingai. Jo malonės dėka pasiekėme išgelbėjimą išteisinimo pagrindu, bei išgelbėjimą Dievo pašaukimo pagrindu. Kaip labai mes turime dėkoti mūsų didžiajam Geradariui ir įvertinti Jį! – P’34, 31.
Paralelinės citatos: Rom. 3:19-5:2; 11:5,6; Įst. 9:5; Gal. 5:4; Ef. 1:19; 2:5; 2 Tim. 1:9; Mt. 16:17; Rom. 10:13,14,17; Flp. 1:29; Jok. 1:17; Rom. 11:28,29.
Giesmės: 251, 187, 246, 291, 295, 67, 176 / 370a, 116, 353.
Poems of Dawn, 24; Wiersze brzasku, 12: Kristus svarbiausias.
Tower Reading: Z’90,6; (R 1262).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos ištvėriau? Kas tame padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
KOVO 27Meldžiu už tuos ... kad jie visi būtų viena ... kad jie pasiektų tobulą vienybę ir pasaulis pažintų, jog Tu ... Pamilai juos taip, kaip myli mane – Jn. 17:20-23.
Su nusistebėjimu mes klausiame, kaip tai gali būti? Mūsų Viešpats Jėzus visuomet buvo tobuloje vienybėje su savo Tėvu – buvo Sūnumi, kuris garbingai atspindėjo Tėvo panašumą. Tačiau su mumis buvo kitaip. Mes buvome nusidėjėliais ir neturėjome nieko, verto Jo meilės. Taip, bet buvome nuplauti ir apvalyti; nežiūrint to, kiek netobuli vis dar gali būti mūsų žemiški indai, tačiau širdys yra tobulos akyse To, kuris gali jas skaityti. O kada Jis pastebi mumyse tobulas širdis, t. y. tobulus ketinimus ir tikslus, kurių pagalba stengiamės nugalėti silpnybes ir mūsų netobulo kūno negalias, kai stengiamės su skausmu, tačiau ryžtingomis pastangomis vykdyti Jo valią, nuolankiai pasitikėdami Jo užtikrinimu ir parūpinimu, kurį atliko mūsų atpirkimui iš nuopuolio, būtent tada, Dievas priima mūsų šias pastangas kaip vertas Jo meilės – Z’03, 79 (R 3160).
* * *
Kokios palaimintos mintys! Dievo žmonės džiaugiasi Kristaus užtarimu, kuris prašo Tėvo, kad tobulintų kiekvieną žiniose ir tikėjime į Dievo Sūnų, kaip Jėzaus Kristaus mokinius. Tegul tai mūsų nestebina, nes ištikimųjų pilna ir visiška vienybė turi įvykti ankščiau, nei pasaulis per juos bus atvestas prie tikėjimo, kada per tikėjimą jis pripažins, kad Tėvas myli Savo tikrus žmones ta pačia meile, kuria mylėjo Jėzų – P’30, 30.
Paralelinės citatos: 2 Sam. 1:26; Ps. 133; Jn. 17:11; Rom. 12:5; 1 Kor. 1:10; Gal. 3:28; Ef. 4:3-6; Jn. 14:11,20; 1 Jn. 1:3; 3:24; Kol. 2:2; 3:14; Hbr. 13:23; Jn. 12:26; 15:9; 16:27; Ef. 2:4; 1 Jn. 3:1,2.
Giesmės: 45, 63, 67, 68, 165, 176, 333 / 373, 470, 75.
Poems of Dawn, 50; Wiersze brzasku, 41: Dievas žino.
Tower Reading: Z’03,59; (R 5358).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai parodė, kad taip yra iš tikrųjų? Kokios buvo pasekmės?
