Juk malone esate išgelbėti per tikėjimą. Ir tai ne iš jūsų – tai Dievo dovana – Ef. 2:8.
Būdami puolusios žmonijos nariais, nesugebėtume atlikti jokio darbo, kurį mūsų šventasis Dievas galėtų priimti. Todėl dabartinė mūsų padėtis, kaip krikščionių, tai nėra rezultatas to, ką pasiekė ar galėjo pasiekti mūsų puolęs senasis žmogus. Tai nėra iš mūsų, bet tai Dievo dovana. Turime aiškiai ir nuodugniai suprasti šį mokinimą, kitaip mes pastoviai būsime nupuolimo pavojuje. Apaštalas nori, kad mes aiškiai ir detaliai suprastume, jog nauja širdis, valia ir naujas protas yra naujas, atskiras kūrinys, o ne evoliucija senos mūsų prigimties. Mes tapome sutverti Jėzuje Kristuje, o tai Dievo rankų darbas, esame paruošti geriems darbams, bet ne per gerus darbus – Z’03, 90 (R 3166).
* * *
Mūsų išgelbėjimas – tai neužsitarnauta malonė nuo mūsų Dangiškojo Tėvo. Kiekviena dovana ar palaiminimas yra nuo Jo ir mes to neužsitarnavome. Nors Dievas ir reikalauja tikėjimo kaip pagrindinės sąlygos, tačiau mūsų tikėjimas yra vertas Jo malonės ne daugiau, nei elgetos išmaldos prašymas, lyg kad užsidirbtos teisingai. Jo malonės dėka pasiekėme išgelbėjimą išteisinimo pagrindu, bei išgelbėjimą Dievo pašaukimo pagrindu. Kaip labai mes turime dėkoti mūsų didžiajam Geradariui ir įvertinti Jį! – P’34, 31.
Paralelinės citatos: Rom. 3:19-5:2; 11:5,6; Įst. 9:5; Gal. 5:4; Ef. 1:19; 2:5; 2 Tim. 1:9; Mt. 16:17; Rom. 10:13,14,17; Flp. 1:29; Jok. 1:17; Rom. 11:28,29.
Giesmės: 251, 187, 246, 291, 295, 67, 176 / 370a, 116, 353.
Poems of Dawn, 24; Wiersze brzasku, 12: Kristus svarbiausias.
Tower Reading: Z’90,6; (R 1262).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos ištvėriau? Kas tame padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 26Taigi, būk stiprus ir labai drąsus – Joz. 1:7.
„Tik būk stiprus ir labai drąsus”. Yra įvairių drąsos rūšių. Viena drąsos rūšis kyla iš egotizmo (perdėto savęs vertinimo, siekimo atkreipti į save dėmesį, vert. past.) ir pasitikėjimo savimi, kita iš lengvabūdiškumo, neįvertinančio sunkumų. Tačiau drąsa, apie kurią Viešpats kalba ir kurią turi stengtis turėti visi dvasiniai Izraelitai, yra drąsa, kuri ramiai įvertina sutiktus išbandymus, sunkumus ir nusižeminusioje dvasioje pripažįsta savo trūkumus. Ši drąsa pasiremia tikėjimu į Viešpatį, pasitikėjimu Dieviškais pažadais, kurių dėka dvasiniai Izraelitai gali būti stiprūs Viešpatyje ir tvirti Jo galybės jėgoje – Z’02, 285 (R 3079).
* * *
Ryžtinga drąsa nereiškia vien tik fizinę jėgą ir narsą, neatsižvelgiant į pavojus, bet taip pat ir protinę, moralinę ir religinę jėgą bei drąsą, kuri kyla iš tikėjimo Dievu, iš pergalės vilties, iš džiaugsmo Dievo taisyklėmis ir principais bei paklusnumo jiems. Todėl ji susideda iš savikontrolės, kantrybės ir drąsos. Ji yra reikalinga, nes gyvename nepalankiuose laikuose, kai kyla ginčai ir problemos, susijusios su Dievu, Kristumi, Tiesa, Bažnyčia ir Pasauliu. Ryžtinga drąsa yra reikalinga, nes turime priešų, kurie mums priešinasi, tokių kaip: šėtoną, mus pačius ir pasaulį. Drąsa reikalinga, nes turime principus, kurie turi savyje klaidą, nuodėmę, savanaudiškumą ir pasaulietiškumą; nes turime darbą, kurį reikia atlikti, pirmiausia kiekvienas savo labui, po to Bažnyčiai ir pasauliui. Drąsa yra reikalinga, nes turime laimėti daug kovų ir turime pasiekti daug galutinių apdovanojimų. Tokios ryžtingos drąsos ir narsumo negalime išsiugdyti, jei dykinėsime ir būsime neveiklūs, nes neužtenka norėti būti drąsiu. Drąsą galime išsiugdyti vien tik ištikimai pasinaudojant Viešpaties Dvasia, Žodžiu ir apvaizda visuose mūsų kasdieniniuose išbandymuose, konfliktuose, kaip mažuose, taip ir dideliuose – P’35, 172.
Paralelinės citatos: Joz. 1:5-9; Įst. 5:32,33; 31:7,8; Iz. 35:4; 41:10-14; Rom. 8:31,37; 1 Kor. 16:13; Ef. 6:10-16; Ps. 27:1; 46:1,7; 119:42; Pat. 2:7; Teis. 6:14.
Giesmės: 272, 13, 44, 71, 183, 184, 266 / 171, 318, 124.
Poems of Dawn, 196; Wiersze brzasku, 188: Kada nors mes suprasime. Tower Reading: Z’15,179; (R 5705).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau stiprus ir drąsus? Kodėl? Kur? Kas man padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
