Kas tik teisinga … apie tai mąstykite – Flp. 4:8.
Mes negalime leisti mūsų protams galvoti apie neteisingus dalykus, bet mokykimės pritaikyti teisingumo testą kiekvienai savo minčiai ir kiekvienam žodžiui ar poelgiui. Tuo pat metu stenkimės kitus vertinti pasiremdami visai kitu požiūrio tašku, ir kiek leidžia mūsų išmintis – vertinkime kitus, atsižvelgdami į gailestingumą, atleidimą, užuojautą ir pagalbą. Tačiau labai atidžiai ir kritiškai vertinkime kiekvieną savo mintį, kiekvieną savo gerai apgalvotą planą, kad nebūtų pažeisti teisingumo pagrindai, kai mūsų širdis nori tam pritarti – Z’03, 9 (R 3129).
* * *
Teisingumas yra gera valia, kurią turime parodyti su dėkingumu kitiems už visą mums padarytą gėrį. Kad teisingumas galėtų vis giliau įsitvirtinti mūsų charakteryje, turime atkreipti mūsų dėmesį į įsipareigojimus Dievui ir žmogui, kuriuos turime išsaugoti savo širdyje visose gyvenimo aplinkybėse. Toks mąstymas apie tai, kas yra teisinga, ištobulins mumyse teisingumą, kuris yra krikščioniško charakterio pamatas ir kuris yra Dievo charakterio ir Dievo Sosto pamatas – P’32, 30.
Paralelinės citatos: Iš. 23:1-3,6-8; Kun. 19:13-15; Ezr. 7:26; Ps. 82:2-4; 89:14; Pat. 17:15; Mok. 3:16,17; Iz. 1:17; 59:14; Zach. 8:16; Mt. 5:23,24; Jn. 7:24.
Giesmės: 14, 130, 196, 145, 23, 267, 49 / 24, 238, 314.
Poems of Dawn, 117; Wiersze brzasku, 110: Tegul Viešpats tave laimina ir saugo.
Tower Reading: Z’04,21; (R 3304).
Klausimai: Ar šią savaitę mąsčiau apie tai kas teisinga, ar ne? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 19Tenesigiria žmogus, kuris dar tik juosiasi kalaviją, kaip tas, kuris nusijuosia – 1 Kar. 20:11.
Ištvermingumo išbandymas, be abejo, yra vienas iš sunkiausių ištikimybės išmėginimų, ką išrinktoji Bažnyčia patyrė. Tai toks išmėginimas, kuris išmatuoja ir parodo stiprumą kiekvienos kitos dorybės ir malonės. Ir joks kryžiaus kareivis nebus apdovanojamas pergalės laurais, jei neišlaikys to išbandymo. … Šių dienų kovose, kaip ir visose kitose, priešininkas stengiasi netikėtai užklupti, staiga užpulti ir sunaikinti Dievo žmones. Todėl vienintelis pasiruošimas, kurį galime atlikti esant tokiai situacijai, tai pastovus budrumas, malda ir užsidėjimas ant savęs visų Dievo šarvų – Tiesos ir Tiesos Dvasios – Z’94, 155 (R 1656).
* * *
Nors Dievo žmonės gali ir giriasi Viešpatyje, tačiau netinkama būtų didžiuotis, nes mažų mažiausiai tai būtų perdėtas savęs gyrimas. Kartais galime pateisinti tam tikrus kuklius pasakymus apie savo buvusius pasiekimus, bet niekada pagyrūniškai. Dar mažiau reikėtų girtis būsimais darbais, kurių atlikimas yra neaiškus. Toks pasigyrimas aukština save, paprastai menkina kitus ir užgaulioja Dievą. Pagyrūnui ne tik dažniausiai nepasiseka, bet ir sulaukia nelaimės. Nėra vietos pasigirti savimi. Ką turime ir ko nesame gavę? Ar elgeta turėtų girtis gauta išmalda? Ar gėris, kurį gavome, neateina iš Viešpaties malonės? Todėl būkime uolūs, atiduodami Jam garbę už mūsų vietą bei pasiekimus, o apie save galvokime kaip apie Jo neužsitarnauto gerumo ir meilės objektus – P’35, 172.
Paralelinės citatos: Pat. 27:1; Iz. 10:15; Ps. 49:6-9; 52:1; 94:4; Rom. 3:27; 11:17-21; 1 Kor. 1:17-31; 4:6,7; 2 Kor. 10:12-17; Ef. 2:8-10.
Giesmės: 184, 13, 15, 63, 123, 135, 291 / 417, 379, 380.
Poems of Dawn, 236; Wiersze brzasku, 222: Darbai, o ne žodžiai. Tower Reading: Z’94,115; (R 1656).
Klausimai: Ar aš gyriausi šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
