Mes žinome, jog iš mirties perėjome į gyvenimą, nes mylime brolius … ir mes turime guldyti savo gyvybę už brolius – 1 Jn. 3:14,16.
Vienas iš paskutiniųjų ir pačių skausmingiausių išbandymų tiems „broliams”, po kurio, gali būti, kad nupuls daugelis tų, jau pabudusių ir apsiginklavusių, bus meilė broliams. Atrodo, kad daugelis nupuls šio išbandymo metu ir todėl bus pripažinti nevertais to gausaus įėjimo į Karalystę. Jeigu kas nors būtų ypatingai silpnas ir linkęs suklupti, tai tikrasis kryžiaus kareivis jo neniekins ir jo neužgaulios, taip kaip to nedarytų ir Vyriausias mūsų Brolis ir Vadas. Bet priešingai, jis bus atidesnis ir padės silpnesniajam, nors galbūt jis jaustųsi geriau būdamas stipresniųjų draugijoje – Z’99, 88 (R 2450).
* * *
Vienas iš įrodymų, kad mes esame išteisinti ir pripildyti Dievo Dvasios – tai meilė broliams, Jėzaus Kristaus mokiniams. Tas, kuris šią dorybę išvystė iki savęs išsižadėjimo laipsnio taip, kad su dėkingumu ir įvertinimu guldo gyvybę už brolius dėl savo giminystės su jais Kristuje, gali būti tikras, kad turi šią meilės broliams Dvasią. Mes, kurie tapome priimti į Dievo šeimyną, turime įsipareigojimą Viešpačiui, kad guldysime savo gyvybę už brolius. Šis įsipareigojimas tai yra skola, kurios reikalauja sandora, po kuria mes dabar esame – P’33, 46.
Paralelinės citatos: Jn. 13:34,35; 15:9-19; Rom. 12:9,10; 13:8-10; 1 Kor. 13; Gal. 5:13,22; Kol. 2:2; 3:12-14; 1 Tes. 3:12; 4:9; 1 Pet. 1:22; 2:17; 3:8; 4:8; 1 Jn. 2:10; 3:11,17,18,23; 4:7,11,12,20,21.
Giesmės: 299, 208, 165, 166, 167, 22, 170 / 23, 53a, 374.
Poems of Dawn, 38; Wiersze brzasku, 28: Viešpatie, štai atsinešu save.
Tower Reading: Z’13,339; (R 5346).
Klausimai: Ar šią savaitę mylėjau brolius ir jiems tarnavau? Kaip? Kodėl? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 12Savo ištverme išlaikykite savo sielas – Lk. 21:19.
Apaštalas sako: „Kantrumas turi būti tobulas savo darbu, kad jūs būtumėte tobuli ir pabaigti, kuriems nieko netrūksta”. Todėl yra aišku, kad ši kantrybė apima savyje ir kitas charakterio malones – turi jas tam tikrame laipsnyje. Viešpaties žmonių tikėjimas turi eiti pirma kantrybės, o jų kantrybės dydis paprastai parodo jų tikėjimo dydį. Jei kuris krikščionis yra nekantrus ir neramus, tai aiškiai jam trūksta tikėjimo Viešpačiu, nes priešingu atveju jis sugebėtų ilsėtis, pasitikėti Viešpaties maloningais pažadais ir laukti, kada jie išsipildys. Panaudojęs išmintingą uolumą, darbštumą ir savo energiją, jis turėtų būti patenkintas, kad darbo rezultatus, išsipildymo laiką ir valandas paliks Viešpačiui – Z’03, 361 (R 3245).
* * *
Šis tekstas turėtų būti išverstas taip: „Savo kantrybėje išsaugokite savo sielas“. Šioje eilutėje žodis
„kantrybė” graikiškame tekste reiškia
pastovumą, tvirtumą, o ne ilgą
iškentėjimą, pakantumą. Kantrybė tai charakterio jėga, kurios pagalba su ištverme teisingai elgdamiesi, ramiai ir linksmai pakeldami sunkumus, skubame į priekį darydami gera, tuo pačiu metu stiprindami savo savikontrolę. Šio apibrėžimo dėka, ši eilutė tampa aiški. Jėzaus priminimas skatina mus skubėti į priekį, džiaugsmingai pakeliant sunkumus, sutinkamus mūsų teisingame elgesyje darant gera. Vien tik taip darydami galėsime išsaugoti savo dvasinį gyvenimą – P’35, 117.
Paralelinės citatos: Ps. 37:7-9; Pam. 7:8; Raudos 3:26,27; Lk. 8:15; Rom. 2:7; 5:3,4; 12:12; 15:4,5; Gal. 6:9; Kol. 1:10,11; 1 Tes. 1:3; Hbr. 6:12,15; 10:36; 12:1; Jok. 1:3,4; 5:7,8.
Giesmės: 267, 25, 57, 134, 307, 179, 200 / 313, 365, 468.
Poems of Dawn, 134; Wiersze brzasku, 126: Būk stiprus! Tower Reading: Z’13, 312; (R 5332).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau kantrus? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
