Mes žinome, jog iš mirties perėjome į gyvenimą, nes mylime brolius … ir mes turime guldyti savo gyvybę už brolius – 1 Jn. 3:14,16.
Vienas iš paskutiniųjų ir pačių skausmingiausių išbandymų tiems „broliams”, po kurio, gali būti, kad nupuls daugelis tų, jau pabudusių ir apsiginklavusių, bus meilė broliams. Atrodo, kad daugelis nupuls šio išbandymo metu ir todėl bus pripažinti nevertais to gausaus įėjimo į Karalystę. Jeigu kas nors būtų ypatingai silpnas ir linkęs suklupti, tai tikrasis kryžiaus kareivis jo neniekins ir jo neužgaulios, taip kaip to nedarytų ir Vyriausias mūsų Brolis ir Vadas. Bet priešingai, jis bus atidesnis ir padės silpnesniajam, nors galbūt jis jaustųsi geriau būdamas stipresniųjų draugijoje – Z’99, 88 (R 2450).
* * *
Vienas iš įrodymų, kad mes esame išteisinti ir pripildyti Dievo Dvasios – tai meilė broliams, Jėzaus Kristaus mokiniams. Tas, kuris šią dorybę išvystė iki savęs išsižadėjimo laipsnio taip, kad su dėkingumu ir įvertinimu guldo gyvybę už brolius dėl savo giminystės su jais Kristuje, gali būti tikras, kad turi šią meilės broliams Dvasią. Mes, kurie tapome priimti į Dievo šeimyną, turime įsipareigojimą Viešpačiui, kad guldysime savo gyvybę už brolius. Šis įsipareigojimas tai yra skola, kurios reikalauja sandora, po kuria mes dabar esame – P’33, 46.
Paralelinės citatos: Jn. 13:34,35; 15:9-19; Rom. 12:9,10; 13:8-10; 1 Kor. 13; Gal. 5:13,22; Kol. 2:2; 3:12-14; 1 Tes. 3:12; 4:9; 1 Pet. 1:22; 2:17; 3:8; 4:8; 1 Jn. 2:10; 3:11,17,18,23; 4:7,11,12,20,21.
Giesmės: 299, 208, 165, 166, 167, 22, 170 / 23, 53a, 374.
Poems of Dawn, 38; Wiersze brzasku, 28: Viešpatie, štai atsinešu save.
Tower Reading: Z’13,339; (R 5346).
Klausimai: Ar šią savaitę mylėjau brolius ir jiems tarnavau? Kaip? Kodėl? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 18Mylimieji, nesistebėkite ugningu išbandymu, pas jus vykstančiu jums išmėginti, lyg kas neįprasta jums atsitiktų. Verčiau džiaukitės, kiek dalyvaujate Kristaus kentėjimuose, kad ir Jo šlovės apsireiškimo metu galėtumėte džiaugtis krykštaudami – 1 Pet. 4:12,13.
Šiame nedraugiškame ir priešiškame pasaulyje galime tikėtis tik kaltinimų, kurie buvo išsakomi ir mūsų Mokytojui, nes tarnas nėra didesnis už savo Viešpatį. Pasaulis, kūnas ir velnias priešinasi mūsų bėgimui į priekį. Turime pastovią vidinę kovą ir išorinę baimę, nes daug ugningų strėlių yra taikoma į teisųjį. Taigi, kokia turėtų būti laikysena tos sielos, kuri yra varginama nelaimių ir skaudžių išbandymų? Ar ne tylėjimas Dievo akivaizdoje, laukimas ir budėjimas, kad galėtume suprasti Jo vedimą ir Jo valią kiekviename reikale, prieš išdrįsdami paliesti dalykus, kurie dažnai gali turėti didelės reikšmės? Todėl Psalmistas apie tai sako įkvėptais žodžiais: „Aš tylėjau ir buvau ramus net ir gerame reikale [net nedariau ir nekalbėjau to, kas, mano manymu, atrodytų geru dalyku]” – Z’96, 31 (R 1937).
* * *
Dievo vaikai neturėtų stebėtis, kai ateina išbandymai, kadangi jų pasišventimas reiškia kentėjimą kartu su Kristumi. Šie kentėjimai neturėtų mums atimti drąsą, bet veikiau tai turėtų būti priežastis džiaugsmui, nes gaudami privilegiją kentėti su Kristumi, vėliau turėsime ir garbę, kuri bus daug saldesnė. Kuo didesnius pakeliame kentėjimus, tuo didesnė bus apreikšta garbė. Tegul ši mintis padrąsina mus – P’35, 61.
Paralelinės citatos: Rom. 6:1-11; 8:10,17; 2 Kor. 1:5; 4:10; 1 Kor. 15:29-34; Mk. 10:35-39; Kol. 2:11,12; Gal. 2:20; 2 Tim. 2:10-12; Flp. 3:10; 1 Pet. 2:19-24; 3:14,17,18; 4:16,19; Hbr. 7:26,27; 13:10-16; 10:4-10,19; 9:13-23; 1 Pet. 2:5,9.
Giesmės: 299, 114, 134, 244, 326, 259, 325 / 123, 13, 365.
Poems of Dawn, 174; Wiersze brzasku, 162: Tobulumas per kentėjimus.
Tower Reading: Z’15, 297; (R 5778).
Klausimai: Ar šią savaitę kentėjau su Kristumi? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
