Mes žinome, jog iš mirties perėjome į gyvenimą, nes mylime brolius … ir mes turime guldyti savo gyvybę už brolius – 1 Jn. 3:14,16.
Vienas iš paskutiniųjų ir pačių skausmingiausių išbandymų tiems „broliams”, po kurio, gali būti, kad nupuls daugelis tų, jau pabudusių ir apsiginklavusių, bus meilė broliams. Atrodo, kad daugelis nupuls šio išbandymo metu ir todėl bus pripažinti nevertais to gausaus įėjimo į Karalystę. Jeigu kas nors būtų ypatingai silpnas ir linkęs suklupti, tai tikrasis kryžiaus kareivis jo neniekins ir jo neužgaulios, taip kaip to nedarytų ir Vyriausias mūsų Brolis ir Vadas. Bet priešingai, jis bus atidesnis ir padės silpnesniajam, nors galbūt jis jaustųsi geriau būdamas stipresniųjų draugijoje – Z’99, 88 (R 2450).
* * *
Vienas iš įrodymų, kad mes esame išteisinti ir pripildyti Dievo Dvasios – tai meilė broliams, Jėzaus Kristaus mokiniams. Tas, kuris šią dorybę išvystė iki savęs išsižadėjimo laipsnio taip, kad su dėkingumu ir įvertinimu guldo gyvybę už brolius dėl savo giminystės su jais Kristuje, gali būti tikras, kad turi šią meilės broliams Dvasią. Mes, kurie tapome priimti į Dievo šeimyną, turime įsipareigojimą Viešpačiui, kad guldysime savo gyvybę už brolius. Šis įsipareigojimas tai yra skola, kurios reikalauja sandora, po kuria mes dabar esame – P’33, 46.
Paralelinės citatos: Jn. 13:34,35; 15:9-19; Rom. 12:9,10; 13:8-10; 1 Kor. 13; Gal. 5:13,22; Kol. 2:2; 3:12-14; 1 Tes. 3:12; 4:9; 1 Pet. 1:22; 2:17; 3:8; 4:8; 1 Jn. 2:10; 3:11,17,18,23; 4:7,11,12,20,21.
Giesmės: 299, 208, 165, 166, 167, 22, 170 / 23, 53a, 374.
Poems of Dawn, 38; Wiersze brzasku, 28: Viešpatie, štai atsinešu save.
Tower Reading: Z’13,339; (R 5346).
Klausimai: Ar šią savaitę mylėjau brolius ir jiems tarnavau? Kaip? Kodėl? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 20Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas. Kiekvieną šakelę manyje, neduodančią vaisiaus, Jis išpjauna, o kiekvieną šakelę, nešančią vaisių, apvalo, kad ji duotų daugiau vaisiaus – Jn. 15:1,2.
Taip kaip net ir geriausios vynmedžio šakos, kurios neša vaisių, turi būti apgenėjamos, taip net ir kilniausiems ir uoliausiems iš Dievo žmonių reikalinga Viešpaties apvaizda, rūpestis ir disciplina. Nes priešingu atveju jie greitai pradėtų augti tik kaip šakos ir nebevestų gausingo vaisiaus. Tikrasis Dievo vaikas, kurio valia tapo pilnai panardinta Viešpaties valioje, niekada nepasipiktins ir nepraras noro, matydamas šiuos apgenėjimus. Jis išmoko kai ko iš savo neišmintingumo ir pasitiki didžiojo Vynininko išmintimi. Ir todėl, kai Dievo apvaizda riboja jo pastangas tam tikromis kryptimis, tai jis, matydamas savo asmeninių planų sugriuvimą, linksmai priima Dievo apvaizdą, nes įsitikina, kad Viešpaties valia ir Viešpaties kelias yra geriausi ir turintys tikslą suteikti palaimą – Z’99, 109 (R 2464).
* * *
Pati gamta suteikė Viešpačiui puikią iliustraciją, kad galėtų pamokinti Savo mokinius. Mūsų tekste atkreipiamas dėmesys į Vynmedį – Kristų, iš kurio kaip šakelės išauga Jo nariai. Tėvui prižiūrint kiekviena iš tų šakelių duoda vaisių, t. y., Kristaus panašumo vaisių. Šios šakelės pastoviai turi būti apgenėjamos ir Vynininko apvalomos, kol galiausiai tai duos gausius dvasinius vaisius – P’33, 80.
Paralelinės citatos: Jn. 15:3-8; Hbr. 12:2-17; 13:20; Ef. 5:23; Lk.1:69; Jn. 14:6; Hbr. 6:7,8; Jn. 13:10; 17:17; Ef. 5:26; 1 Pet. 1:22; Hbr. 12:4-14; 2 Pet. 1:2-10; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 67, 95, 109, 130, 136, 198, 267 / 462, 407, 342.
Poems of Dawn, 173; Wiersze brzasku, 161: Nusivylimas. Tower Reading: Z’05, 121; (R 3544).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su apgenėjimu ir apvalymu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
