Teisusis gyvens tikėjimu – Hbr. 10:38.
Nepakanka to, kad tikėjimu gauname pirmą gyvenimo impulsą. Kai jau perėjom iš mirties į gyvenimą, ir toliau pastoviai turime priimti ir įsisavinti gerą dvasinį maistą, kad per jį galėtume užaugti. Turime elgtis pagal tikėjimą, pasiduodami Šventosios Dvasios vadovavimui per Tiesos Žodį. Gyvenimas tikėjimu yra asmeniškas dalykas, susijęs tiek su širdimi, tiek ir su protu. Tai yra kažkas daugiau, nei priėmimas doktrinų, kurias pripažįstame, kad jos Biblijinės ir todėl teisingos: tai yra įsisavinimas to, ką patikrinome, kad tai yra Tiesa. Todėl Tiesos principai ir pagrindai, turi tapti mūsų taisyklėmis, o jos pažadai – mūsų įkvėpimu – Z’95, 92,93 (R 1798).
* * *
Žmogaus pastangos, norint gauti amžiną gyvenimą per darbus, pasirodė yra pražūtingos, kadangi žmogus yra puolęs. Kristaus auka davė galimybę suteikti teisingumą, nepriklausomai nuo Įstatymo, tiems, kurie ja tiki. Taigi, kas priima Kristų kaip savo Išgelbėtoją, per tikėjimą įgyja priskiriamą amžiną gyvenimą. Tokiu būdu, teisusis gyvens – tikėjimu pasieks priskirtą amžiną gyvenimą. Pasišventę taip pat gyvena tikėjimu toje prasmėje, kad elgiasi pagal tikėjimą, o tai skiriasi nuo gyvenimo pagal regėjimą. Ir pagaliau, tikrąjį amžiną gyvenimą visose egzistavimo srityse, galime gauti tik per ištikimybę. Taigi, visose šiose trijose reikšmėse, teisingasis gyvens tikėjimu – P’34, 31.
Paralelinės citatos: Hab. 2:4; Jn. 3:15,16,36; 5:24; 6:40; Rom. 1:17; 3:19-5:1; 10:4; Gal. 2:16-21; 3:5-13,21-26; Ef. 2:8-10; Flp. 3:9; Hbr. 11:3-39; Jok. 2:17-26.
Giesmės: 174, 15, 54, 124, 178, 246, 295 / 66, 102, 132.
Poems of Dawn, 71; Wiersze brzasku, 60: Tikėk Dievu.
Tower Reading: Z’94,146; (R 1652).
Klausimai: Ar šią savaitę gyvenau tikėjimu? Kas man tame padėjo arba trukdė? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 18Mylimieji, nesistebėkite ugningu išbandymu, pas jus vykstančiu jums išmėginti, lyg kas neįprasta jums atsitiktų. Verčiau džiaukitės, kiek dalyvaujate Kristaus kentėjimuose, kad ir Jo šlovės apsireiškimo metu galėtumėte džiaugtis krykštaudami – 1 Pet. 4:12,13.
Šiame nedraugiškame ir priešiškame pasaulyje galime tikėtis tik kaltinimų, kurie buvo išsakomi ir mūsų Mokytojui, nes tarnas nėra didesnis už savo Viešpatį. Pasaulis, kūnas ir velnias priešinasi mūsų bėgimui į priekį. Turime pastovią vidinę kovą ir išorinę baimę, nes daug ugningų strėlių yra taikoma į teisųjį. Taigi, kokia turėtų būti laikysena tos sielos, kuri yra varginama nelaimių ir skaudžių išbandymų? Ar ne tylėjimas Dievo akivaizdoje, laukimas ir budėjimas, kad galėtume suprasti Jo vedimą ir Jo valią kiekviename reikale, prieš išdrįsdami paliesti dalykus, kurie dažnai gali turėti didelės reikšmės? Todėl Psalmistas apie tai sako įkvėptais žodžiais: „Aš tylėjau ir buvau ramus net ir gerame reikale [net nedariau ir nekalbėjau to, kas, mano manymu, atrodytų geru dalyku]” – Z’96, 31 (R 1937).
* * *
Dievo vaikai neturėtų stebėtis, kai ateina išbandymai, kadangi jų pasišventimas reiškia kentėjimą kartu su Kristumi. Šie kentėjimai neturėtų mums atimti drąsą, bet veikiau tai turėtų būti priežastis džiaugsmui, nes gaudami privilegiją kentėti su Kristumi, vėliau turėsime ir garbę, kuri bus daug saldesnė. Kuo didesnius pakeliame kentėjimus, tuo didesnė bus apreikšta garbė. Tegul ši mintis padrąsina mus – P’35, 61.
Paralelinės citatos: Rom. 6:1-11; 8:10,17; 2 Kor. 1:5; 4:10; 1 Kor. 15:29-34; Mk. 10:35-39; Kol. 2:11,12; Gal. 2:20; 2 Tim. 2:10-12; Flp. 3:10; 1 Pet. 2:19-24; 3:14,17,18; 4:16,19; Hbr. 7:26,27; 13:10-16; 10:4-10,19; 9:13-23; 1 Pet. 2:5,9.
Giesmės: 299, 114, 134, 244, 326, 259, 325 / 123, 13, 365.
Poems of Dawn, 174; Wiersze brzasku, 162: Tobulumas per kentėjimus.
Tower Reading: Z’15, 297; (R 5778).
Klausimai: Ar šią savaitę kentėjau su Kristumi? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
