Lėtas pykti yra geresnis už galiūną, susivaldantis – už tą, kuris užima miestą – Pat. 16:32.
Nors visi, kurie stengiasi būti panašūs į brangųjį Dievo Sūnų, turi atmesti pyktį, pasireiškiantį neapykanta, piktumu, nesantaika ir pavydu, tačiau pyktis, kylantis iš teisingo pasipiktinimo neteisybe, yra teisingas. Ir nors pyktį rodyti reikia labai saikingai, remtis meile, tačiau tam tikrose aplinkybėse būtų neteisinga ir blogai, jei nejaustume ir neparodytume teisingo pykčio – Z’96, 279 (R 2068).
* * *
Priežastis, kodėl lėti pykti yra geresni už galiūną, tai meilė ir užuojauta, kuri skatina atsižvelgti į kitų silpnybes, ko galiūnas negalėtų padaryti. O priežastis, kodėl susivaldantis yra didesnis už tą, kuris užėmė miestą, yra ta, kad pastangos išstumti šėtoną, pasaulį ir kūną iš savo širdies tvirtovės pareikalauja didesnės ištvermės, drąsos, karingumo ir tobulos strategijos už pastangas to, kuris užėmė miestą. Toks savęs suvaldymas yra tikru užkariavimu – P’35, 31,32.
Paralelinės citatos: Pat. 25:28; 1 Kor. 13:4,7; 2 Kor. 6:4-6; Gal. 5:22,23; Ef. 4:1,2,26,31,32; Kol. 1:11; 3:12,13; 1 Tim. 1:16; 2 Tim. 3:10; 4:2; 1 Sam. 10:27; 24:1-15; Mt. 27:12-14; 1 Kor. 9:25,27; Tit. 2:2.
Giesmės: 13, 44, 1, 244, 179, 274, 99 / 462, 456, 123.
Poems of Dawn, 133; Wiersze brzasku, 125: Tvirtas, nepajudinamas.
Tower Reading: Z’15,59; (R 5635).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau labai kantrus ir susivaldantis? Kokiose aplinkybėse? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 20Nes taip pasakė Aukštasis ir Kilnusis, kuris amžinai gyvena ir kurio vardas „Šventasis”: „Aš gyvenu aukštoje ir šventoje vietoje ... kad atgaivinčiau nuolankiųjų dvasią ir atgaivinčiau sutrintųjų širdį – Iz. 57:15
.
Visada atsiminkime, kad Viešpats niekada nepaniekins sugniuždytos ir atgailaujančios širdies, niekada jos neatstums. Todėl, yra nesvarbu, kad ir kokiems sunkumams atėjus, kai kurie Dievo žmonės gali suklupti, tačiau jeigu jie tvirtina sakydami, jog trokšta atleidimo ir draugystės su Viešpačiu, ir jeigu jų širdys yra atgailaujančios ir sugniuždytos, tegul nesielvartauja, bet atsimena, kad Dievas juos apdraudė per Kristaus nuopelną, kuris leidžia Jam priimti ir išteisinti dykai, nemokamai nuo visų nuodėmių visus tuos, kurie ateina pas Dievą per Jėzų, t. y., per tikėjimą į Jo kraują. Tie, kurie turi sugniuždytas ir atgailaujančias širdis dėl savo nuodėmių, tegul žino, kad jie nepadarė „mirtinos nuodėmės”, nes jų širdies būsena tai parodo, kaip apie tai pareiškia Apaštalas: „Nes negalima ... vėl atgaivinti
atgailai” tų, kurie padarė mirtiną nuodėmę – Z’03, 383 (R 3253).
* * *
Jehova yra kilnus Savo asmenyje, charakteryje, planuose ir darbuose. Jo išaukštinimo ribos yra bekraštės. Nors Jis yra aukščiausias už visas kitas esybes, tačiau yra visai nepanašus į įžymius žmones ar puolusius angelus. Nedaugelis iš didžių žmonių ir nei vienas iš puolusių angelų nenusižemina iki žemesnės būtybių padėties, ypač tam, kad galėtų pakelti ir atgaivinti jų širdį ir protą. Visa Jehovos veikla, be abejo, susijusi su žemesnėmis būtybėmis; ir be to, Jis su malonumu naudoja Savo padėtį, dvasią, planą, kūrybą, darbus bei nuosavybę kukliųjų ir atgailaujančiųjų naudai. Jis netgi atiduoda mirčiai Savo žmogiškus sūnus tam, kad juos palaimintų. Kur galime surasti kitą tokį garbingą ir vertą kaip Jis? Vertas Jis, kad mes Juo tikėtume, Jį mylėtume, garbintume, būtume Jam paklusnūs, dėkingi, Jam tarnautume ir būtume ištikimi – P’34, 128.
Paralelinės citatos: Įst. 10:17; Ps. 8:9; 57:5; 97:2,6,9;145:5,11,12; Iz.2:10; 6:1,3; 35:2; Ezech. 1:26-28; Pr. 19:16; Iš. 15:13; 22:27; 34:6,7; Sk.14:18-20; Ts. 2:18; 2 Sam. 12:13; Ezr. 9:9,13; Neh. 9:17,27-31; Jobo 33:14-30; Ps. 30:5; 32:1,2,5; 85:10; 103:3,8-14,17; Mt. 18:11-14, 23-27; Lk.1:50,77,78; Ef. 2:4-7; Hbr. 4:16; 1 Pet. 3:8,15; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 176, 68, 67, 63, 121, 286, 293 / 57, 295, 58.
Poems of Dawn, 31; Wiersze brzasku, 20: Pastovi pagalba. Tower Reading: Z’13, 115; (R 5217).
Klausimai: Kokiu būdų Dievas suteikė man malonę šią savaitę? Kaip ją priėmiau ir panaudojau? Kokios buvo pasekmės?
