Lėtas pykti yra geresnis už galiūną, susivaldantis – už tą, kuris užima miestą – Pat. 16:32.
Nors visi, kurie stengiasi būti panašūs į brangųjį Dievo Sūnų, turi atmesti pyktį, pasireiškiantį neapykanta, piktumu, nesantaika ir pavydu, tačiau pyktis, kylantis iš teisingo pasipiktinimo neteisybe, yra teisingas. Ir nors pyktį rodyti reikia labai saikingai, remtis meile, tačiau tam tikrose aplinkybėse būtų neteisinga ir blogai, jei nejaustume ir neparodytume teisingo pykčio – Z’96, 279 (R 2068).
* * *
Priežastis, kodėl lėti pykti yra geresni už galiūną, tai meilė ir užuojauta, kuri skatina atsižvelgti į kitų silpnybes, ko galiūnas negalėtų padaryti. O priežastis, kodėl susivaldantis yra didesnis už tą, kuris užėmė miestą, yra ta, kad pastangos išstumti šėtoną, pasaulį ir kūną iš savo širdies tvirtovės pareikalauja didesnės ištvermės, drąsos, karingumo ir tobulos strategijos už pastangas to, kuris užėmė miestą. Toks savęs suvaldymas yra tikru užkariavimu – P’35, 31,32.
Paralelinės citatos: Pat. 25:28; 1 Kor. 13:4,7; 2 Kor. 6:4-6; Gal. 5:22,23; Ef. 4:1,2,26,31,32; Kol. 1:11; 3:12,13; 1 Tim. 1:16; 2 Tim. 3:10; 4:2; 1 Sam. 10:27; 24:1-15; Mt. 27:12-14; 1 Kor. 9:25,27; Tit. 2:2.
Giesmės: 13, 44, 1, 244, 179, 274, 99 / 462, 456, 123.
Poems of Dawn, 133; Wiersze brzasku, 125: Tvirtas, nepajudinamas.
Tower Reading: Z’15,59; (R 5635).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau labai kantrus ir susivaldantis? Kokiose aplinkybėse? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 29Visaip mes esame spaudžiami, tačiau nesugniuždomi; nežiną išeities, tačiau ne be vilties; persekiojami, tačiau neapleidžiami; parbloškiami, tačiau nesunaikinami; visuomet aplinkui besinešioją kūne Jėzaus marinimą, kad ir Jėzaus gyvybė pasirodytų mūsų kūne – 2 Kor. 4:8-10.
Tie, kurie Viešpaties ir Tiesos labui su džiaugsmu iškenčia didžiausią gėdą, didžiausią negarbę, didžiausius išbandymus, sunkiausius persekiojimus šiame dabartiniame gyvenime ir dėl to patiria išgyvenimus labai panašius į tuos, kokius turėjo mūsų Mokytojas ir Viešpats, mums palikdamas pavyzdį, gali būti tikri, kad priklausomai nuo jų ištikimybės parodymo tokiame aukojime, turės užtikrintą didelį apdovanojimą ateityje, kaip patvirtina Apaštalas sakydamas: „žvaigždė skiriasi nuo žvaigždės skaistumu” – Z’01, 55 (R 2760).
* * *
Viešpats nemano, jog būtų gerai leisti, kad mūsų gyvenimas išoriniuose reikaluose būtų visiškai ramus. Toks gyvenimas mus padarytų netinkamais patarnaujant šventiesiems dabar ir ateityje. Priešingai, Viešpats mielai leidžia mums patirti visokius nepalankius ir nemalonius išgyvenimus; o tarp kai kurių iš jų mūsų jėgos beveik visiškai išsenka. Pritaikydamas naštas prie mūsų pečių, o mūsų pečius prie naštų, Dievas duoda mums užtektinai malonės kiekvienu sunkiu laiku ir palaipsniui, kaip ir mūsų Viešpaties atveju, mūsų charakterį atveda iki tobulumo kaip Savo mokinių, kurie kasdien guldo savo žmogiškas gyvybes kartu su savo brangiu Viešpačiu meilės kupinoje aukoje – P’36, 111.
Paralelinės citatos: Apd. 9:16; Rom. 8:17,18,23; 1 Kor. 4:12,13; 2 Kor. 1:5-7; 4:11-18; 6:4,5; 11;23-28; Flp. 1:29; 2:27-29; 2 Tes. 1:4,5; Jok. 5:10; 1 Pet. 5:10.
Giesmės: 3, 47, 150, 160, 244, 277, 307 / 462, 109, 456.
Poems of Dawn, 98; Wiersze brzasku, 87: Šiek tiek pasikalbėkite su Jėzumi.
Tower Reading: Z’15, 120; (R 5670).
Klausimai: Ar kentėjau šią savaitę? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
