Dievas sudėjo narius, kiekvieną iš jų, kūne, kaip Jis norėjo – 1 Kor. 12:18.
Nė vienas Kristaus Kūno narys neturėtų sakyti, kad jam nereikia kito nario; ir nė vienas narys negali sakyti, kad jis nieko negali atlikti to Kūno patarnavimui. Vadovaujant mūsų garbingai Galvai, kiekvienas Kūno narys, pripildytas Jo Dvasios, ir kuris trokšta Jam tarnauti, gali būti naudingas. O kada ateis laikas apdovanoti, tai kas žino, kiek Pauliaus ir Apolo naudingumo bus priskaityta kai kuriems nuolankiems asmenims, tokiems kaip Akvilas ir Priskilė, kurie įvairiais būdais patarnaudavo, paragindavo, paremdavo savo gabiausius brolius Viešpaties darbe – Z’03, 59 (R 3152).
* * *
Jeigu tik galėtume išmokti šią pamoką, kad Dievas įstato narius Kūne ten, kur Jam patinka, tai ne tik kad nepavydėtume bendranariams dėl jų užimamų vietų, bet džiaugsmingai su jais bendradarbiautume atlikdami darbą, susijusį su jų užimamomis pareigomis. Dievui patinka įstatyti kiekvieną narį Kūne ten, kur jis geriausiai gali padėti kitiems, ir kur pats gali gauti daugiausia pagalbos iš kitų – P’34, 31.
Paralelinės citatos: 1 Kor. 12:5-31; 3:5; 4:1-16; Rom. 12:3-8; 8:29; Ef. 1:22,23; 2:15; 4:3-6, 11-15; 5:23,30; Kol. 1:24; 2:10; Apd. 2:36; Hbr. 3:3,6; Apr. 1:13; 2:1.
Giesmės: 21, 23, 94, 96, 170, 6, 322 / 365, 13, 8.
Poems of Dawn, 232; Wiersze brzasku, 219: Viešpaties sode.
Tower Reading: Z’13,295; (R 5321).
Klausimai: Kaip aš šią savaitę elgiausi su broliais ir seserimis? Kodėl taip elgiausi? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 20Ypatinga tauta, stropi geriems darbams – Tit. 2:14.
„Ypatinga tauta” – nėra ypatinga savo apranga, papročiais, kalba, nei kokia nors neprotinga, ar paika laikysena, įpročiais, bet ji ypatinga tame, kad atsiskiria nuo pasaulio ir šio pasaulio dvasios. Šie žmonės turi Kristaus dvasią – dvasią visiško pasišventimo Viešpačiui, yra atsiskyrę nuo pasaulio ir jo savanaudiškų tikslų. Jie yra ypatingi tuo, kad priima Viešpaties Žodį, kaip savo vienintelį įstatymą. Yra ypatingi tuo, kad atmeta pasaulio išmintį, kai ji nesutinka ir yra priešinga Dievo apreiškimui. Yra ypatingi tuo, kad būdami šiame pasaulyje, nėra iš šio pasaulio. Yra ypatingi tuo, kad turi aiškų tikėjimą ir elgiasi uoliai pagal šį tikėjimą. Yra ypatingi tuo, kad aukodami save nepripažįsta kitos valios, išskyrus savo Karaliaus. Taip pat, ypatingi tuo, jog žino Tiesą ir gali paaiškinti apie viltį, kurią turi, kai tuo tarpu kiti vien tik spekuliuoja, stebisi ir abejoja – Z’97, 95 (R 2127).
* * *
Dievo žmonių ypatingumas glūdi tame, kad jie atsiskiria nuo savanaudiškumo, pasaulietiškumo, nuodėmės ir klaidos, bei pasišvenčia Viešpačiui ir Jo tarnybai. Dievo žmonės yra ypatingi dėl Viešpaties todėl, kad Jis juos laiko Savo nuosavybe, yra Jam atsidavę ir pasiruošę tarnauti skelbiant Tiesą ir teisingumą. Jie, kiek leidžia galimybės, yra entuziastiškai aktyvūs teisingame poelgyje, tarnauja darydami gera visiems žmonėms, o ypatingai tikėjimo namiškiams. – P’26, 61.
Paralelinės citatos: Įst. 7:6; 14:2; 26:18; Ps. 69:9; 1 Pet. 2:9; Ef. 2:10; Tit. 3:8; Gal. 6:7-10; 1 Kor. 15:58; 2 Tes. 3:13; 1 Tes. 5:15; 1 Tim. 6:18; Hbr. 13:16.
Giesmės: 275, 267, 20, 200, 78, 125, 116 / 422, 314, 203.
Poems of Dawn, 169; Wiersze brzasku, 159: Eik, dirbk.
Tower Reading: Z’14, 151; (R 5555).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau stropus geriems darbams, kaip tas, kuris priklauso Viešpačiui? Kokiose aplinkybėse? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
