Dievas sudėjo narius, kiekvieną iš jų, kūne, kaip Jis norėjo – 1 Kor. 12:18.
Nė vienas Kristaus Kūno narys neturėtų sakyti, kad jam nereikia kito nario; ir nė vienas narys negali sakyti, kad jis nieko negali atlikti to Kūno patarnavimui. Vadovaujant mūsų garbingai Galvai, kiekvienas Kūno narys, pripildytas Jo Dvasios, ir kuris trokšta Jam tarnauti, gali būti naudingas. O kada ateis laikas apdovanoti, tai kas žino, kiek Pauliaus ir Apolo naudingumo bus priskaityta kai kuriems nuolankiems asmenims, tokiems kaip Akvilas ir Priskilė, kurie įvairiais būdais patarnaudavo, paragindavo, paremdavo savo gabiausius brolius Viešpaties darbe – Z’03, 59 (R 3152).
* * *
Jeigu tik galėtume išmokti šią pamoką, kad Dievas įstato narius Kūne ten, kur Jam patinka, tai ne tik kad nepavydėtume bendranariams dėl jų užimamų vietų, bet džiaugsmingai su jais bendradarbiautume atlikdami darbą, susijusį su jų užimamomis pareigomis. Dievui patinka įstatyti kiekvieną narį Kūne ten, kur jis geriausiai gali padėti kitiems, ir kur pats gali gauti daugiausia pagalbos iš kitų – P’34, 31.
Paralelinės citatos: 1 Kor. 12:5-31; 3:5; 4:1-16; Rom. 12:3-8; 8:29; Ef. 1:22,23; 2:15; 4:3-6, 11-15; 5:23,30; Kol. 1:24; 2:10; Apd. 2:36; Hbr. 3:3,6; Apr. 1:13; 2:1.
Giesmės: 21, 23, 94, 96, 170, 6, 322 / 365, 13, 8.
Poems of Dawn, 232; Wiersze brzasku, 219: Viešpaties sode.
Tower Reading: Z’13,295; (R 5321).
Klausimai: Kaip aš šią savaitę elgiausi su broliais ir seserimis? Kodėl taip elgiausi? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 15Kas sakosi pasiliekąs jame, tas privalo ir pats taip elgtis, kaip anas elgėsi – 1 Jn. 2:6.
Krikščionis turi elgtis taip, kaip elgėsi jo Viešpats įvairiuose atsitikimuose ir kaip reagavo į tai, kas gera, ir kaip vengė viso, kas susiję su blogiu. Krikščionis turi kuo tiksliau sekti Jėzaus pėdomis. Tai nereiškia, kad jis turi arba gali savo netobulu kūnu pasiekti tobulumą, kokį turėjo Jo Viešpats, kuris net ir kūniškai buvo tobulas. Šio teksto mintis yra ta, kad turime taip elgtis, kaip ir Jis – tokiu pačiu būdu, ta pačia kryptimi, į tą patį tikslą ir pavyzdį, kurį Jis pripažino ir nurodė – Z’03, 345 (R 3235).
* * *
Gyventi Kristuje, reiškia ne tik pasišventimą ir prisipildymą Jo Dvasios, bet ir stovėjimą pasišventime – mirimą sau ir pasauliui, o atgijimą Dievui. Jėzus išpildė Savo pasišventimo įžadus: tapo mirusiu Sau ir pasauliui, o gyvu Dievui. Todėl Jis studijavo Žodį, budėjo ir meldėsi pagal šį Žodį, skelbė ir praktikavo Žodį, o taip pat kentėjo su visu pamaldumu už ištikimybę šiam Žodžiui. Kiekvienas, kuris gyvena Kristuje, turėtų taip ir elgtis. Be abejo, dvasioje tai galės atlikti tobulai, tačiau kūne tik tiek, kiek leidžia jam puolęs žemiškas indas. Iš tiesų, kokią didelę palaimą duoda elgesys panašus į Kristaus elgesį. Kas taip gyvena, tas turi viską – P’34, 159.
Paralelinės citatos: Jn. 15:1-9; 13:15,34; Flp. 2:5-8; 1 Pet. 2:21-24; Mt. 11:29; 20:28; Mk. 10:43-45; Lk. 22:26,27; Rom. 8:29; 15:2,3,5,7; Ef. 5:2; 1 Kor. 3:13; Hbr. 12:2-4; 1 Jn. 3:16; 4:17; 2 Jn. 9; Apr. 3:21; 14:4.
Giesmės: 196, 28, 325, 326, 323, 167, 198 / 417, 347a, 37.
Poems of Dawn, 28; Wiersze brzasku, 17: Kristus mūsų Mokytojas!
Tower Reading: Z’14, 126; (R 5446).
Klausimai: Ar šią savaitę sekiau Jėzų? Kokiose aplinkybėse? Kas man padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
