Nes aš išmokau būti patenkintas, kokioje tik būklėje esu. Moku ir nepritekęs, moku ir pertekęs gyventi – Flp. 4:11,12.
Jeigu sakome, kad mūsų gyvenimo išbandymai yra labai įvairūs, galime padaryti išvadą, jog Viešpats mato, kad mums yra reikalingos tiek aukštumos kaip ir gilumos pasisekimų ir nepasisekimų, norint mus tinkamai išmokyti ir paruošti vietoms ir pareigoms, kurias Jis mums numatė ateityje. Todėl taip, kaip darė Apaštalas, ir mes mokykimės turėti gausiai ir neleisti, kad žemiškų gėrybių perteklius nukreiptų mus nuo pasišventimo įžadų. Taip pat mokykimės būti ir sunkioje padėtyje (nepritekliuje), netrokšdami nieko daugiau, o vien tik tai, ką Viešpaties išmintis ir apvaizda mums suteiks – būkime patenkintais – Z’03, 10 (R 3129).
* * *
Pasitenkinimas visose aplinkybėse yra garbingu pasiekimu ir idealu, kurio Viešpaties žmonės turėtų pastoviai siekti. Iš tikrųjų nedaug yra tokių, kurie gali pakelti pažeminimą su pasitenkinimu, o dar mažiau yra tokių, kurie gali priimti pasisekimą su pasitenkinimu. Taigi, tik pereidami įvairius išbandymus, pažeminančius ir išaukštinančius, mokomės priimti viską su pasitenkinimu – P’30, 30.
Paralelinės citatos: Ps. 37:7; Pat. 16:8; 17:1,22; 30:8; Pam. 4:6; 5:12; Lk. 3:14; 1 Kor. 7:20, 24; 2 Kor. 6:9,10; 1 Tim. 6:6-12; Hbr. 13:5,6; Ps. 16:6; 37:7,16; Pat. 14:14; 15:13,15,30.
Giesmės: 50, 94, 15, 170, 176, 179, 244 / 13, 1, 87.
Poems of Dawn, 297; Wiersze brzasku, 291: Mūsų Tėvas yra prie šturvalo.
Tower Reading: Z’98,243; (R 2351).
Klausimai: Kokius išbandymus turėjau šią savaitę, susijusius su šiuo tekstu? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 18Mylimieji, nesistebėkite ugningu išbandymu, pas jus vykstančiu jums išmėginti, lyg kas neįprasta jums atsitiktų. Verčiau džiaukitės, kiek dalyvaujate Kristaus kentėjimuose, kad ir Jo šlovės apsireiškimo metu galėtumėte džiaugtis krykštaudami – 1 Pet. 4:12,13.
Šiame nedraugiškame ir priešiškame pasaulyje galime tikėtis tik kaltinimų, kurie buvo išsakomi ir mūsų Mokytojui, nes tarnas nėra didesnis už savo Viešpatį. Pasaulis, kūnas ir velnias priešinasi mūsų bėgimui į priekį. Turime pastovią vidinę kovą ir išorinę baimę, nes daug ugningų strėlių yra taikoma į teisųjį. Taigi, kokia turėtų būti laikysena tos sielos, kuri yra varginama nelaimių ir skaudžių išbandymų? Ar ne tylėjimas Dievo akivaizdoje, laukimas ir budėjimas, kad galėtume suprasti Jo vedimą ir Jo valią kiekviename reikale, prieš išdrįsdami paliesti dalykus, kurie dažnai gali turėti didelės reikšmės? Todėl Psalmistas apie tai sako įkvėptais žodžiais: „Aš tylėjau ir buvau ramus net ir gerame reikale [net nedariau ir nekalbėjau to, kas, mano manymu, atrodytų geru dalyku]” – Z’96, 31 (R 1937).
* * *
Dievo vaikai neturėtų stebėtis, kai ateina išbandymai, kadangi jų pasišventimas reiškia kentėjimą kartu su Kristumi. Šie kentėjimai neturėtų mums atimti drąsą, bet veikiau tai turėtų būti priežastis džiaugsmui, nes gaudami privilegiją kentėti su Kristumi, vėliau turėsime ir garbę, kuri bus daug saldesnė. Kuo didesnius pakeliame kentėjimus, tuo didesnė bus apreikšta garbė. Tegul ši mintis padrąsina mus – P’35, 61.
Paralelinės citatos: Rom. 6:1-11; 8:10,17; 2 Kor. 1:5; 4:10; 1 Kor. 15:29-34; Mk. 10:35-39; Kol. 2:11,12; Gal. 2:20; 2 Tim. 2:10-12; Flp. 3:10; 1 Pet. 2:19-24; 3:14,17,18; 4:16,19; Hbr. 7:26,27; 13:10-16; 10:4-10,19; 9:13-23; 1 Pet. 2:5,9.
Giesmės: 299, 114, 134, 244, 326, 259, 325 / 123, 13, 365.
Poems of Dawn, 174; Wiersze brzasku, 162: Tobulumas per kentėjimus.
Tower Reading: Z’15, 297; (R 5778).
Klausimai: Ar šią savaitę kentėjau su Kristumi? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
