Niekad Aš tavęs nepaliksiu ir nepamiršiu – Hbr. 13:5.
Taigi, kodėl gi mes turėtume bijotis to, ką žmogus gali mums padaryti, arba sielvartauti dėl Viešpaties darbo, lyg kad šėtonas arba kokia nors kita pikta jėga galėtų imti viršų ir nugalėti? Tuo labiau parodykime savo ištikimybę, atsidavimą ne vien tik uolumu, bet ir sumanumu, išmintingumu. Viešpaties tarnyboje turime elgtis taip, lyg kad visa atsakomybė gultų ant mūsų, bet širdyse pripažinkime, kad visa našta ir atsakomybė guli ant Viešpaties. Jau seniai yra kažkas pasakęs: „Esu nemirtingas tol, kol mano darbas nebus užbaigtas”. O mes galime pasitikėti, kad šis pasakymas dalinai yra teisingas, jei kalbėsime apie visus, įsitraukusius į Viešpaties tarnybą, nes „brangi yra Dievo akyse Jo šventųjų mirtis” – Z’03, 41 (R 3144).
* * *
Patirdamas nuostolių visuose žemiškuose reikaluose, ištikimasis Kristaus pasekėjas suranda kompensuojančias palaimas, kurios pilnai viršija jo nuostolius. Suprasdamas Viešpaties buvimą šalia, pasireiškiantį per užjautimą, įvertinimą ir bendrą veikimą (ko pasaulis nežino, nei gali duoti, ar atimti), jis gauna padrąsinimą tamsiausioje gyvenimo valandoje, o jo nuliūdimus pakeičia į džiaugsmus, nes jis žino, kad Dievas yra su juo, kad jo nepaliks, nenuvils ir neužmirš – P’32, 30.
Paralelinės citatos: Pr. 28:15; Iš. 33:14; Sk. 6:24-26; Įst. 31:6,8; Joz. 1:5,7,9; 1 Kron. 28:20; Ps. 37:25; Iz. 41:10,13; 49:13-16; Mt. 28:20; Jn. 14:1-3,16-18,26; 16:7,13; 2 Kor. 13:14.
Giesmės: 293, 333, 63, 110, 120, 328, 67 / 462, 5, 402.
Poems of Dawn, 77; Wiersze brzasku, 66: Nematau, bet tikiu.
Tower Reading: Z’14,295; (R 5547).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai parodė Viešpaties pagalbą? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 15Jei išdalinčiau visą savo turtą vargšams ... bet neturėčiau meilės, man iš to nebūtų jokios naudos – 1 Kor. 13:3.
Atlikdami mūsų pareigas kitų atžvilgiu neturime užmiršti, kad pinigai tai nėra vienintelis dalykas, ko labai reikia žmonėms – kai kuriems nereikia pinigų, bet reikia meilės ir simpatijos, pritarimo. Mūsų Viešpats buvo vienas iš tokių. Jo meilės pilnoji širdis rado palyginti mažai draugystės, bendravimo tarp mažiau ar daugiau nuodėmės suterštų protų, net tarp kilniausių iš puolusios žmonijos, reprezentuotų Jo Apaštalais. Atrodo, kad Marijoje surado meilės ir atsidavimo gilumą, o tai buvo Jam saldžiu smilkalų kvapu, pastiprinimu, atgaivinimu ir jėgų atgavimu. Atrodo, kad Marija labiau nei kiti įvertino Mokytojo charakterio didybę. Ji ne tik kad džiaugėsi sėdėdama prie Jo kojų, norėdama iš Jo mokytis, bet taip pat su malonumu manifestavo Jam savo atsidavimą ir savo meilę, užmokėdama didelę kainą – Z’99, 77 (R 2447).
* * *
Apaštalo žodžiai parodo, jog yra galimybė duoti visai dėl kitų priežasčių nei geraširdiškumas. Svarstydami apie tai pripažįstame Jo patvirtintą tiesą, pasiremdami faktais, jog vieni duoda dėl tuščios garbės, antri norėdami pasirodyti, kiti dėl naudos, o dar kiti iš pavydo ir konkurencijos. Labdara, šelpimas atliekamas dėl tokių priežasčių, neabejotinai gadina charakterį. Kad abu, tas kuris duoda ir tas kuris gauna, galėtų patirti palaiminimą, davimas turi būti iš Dievo meilės – P’26, 95.
Paralelinės citatos: Jn. 13:34; 1 Kor. 13:1,2,4-13; 16:14; 2 Kor. 9:7;Mt. 6:1-4; 7:22,23; Pat. 17:9; Gal. 5:6; 1 Tes. 4:9; 2 Tes. 1:3; 1 Tim.1:5; 1 Pet. 4:8; 1 Jn. 3:14-18.
Giesmės: 170, 165, 166, 22, 201, 95, 105 / 475, 370, 123.
Poems of Dawn, 157; Wiersze brzasku, 147: Aš troškau tarnauti savo Mokytojui.
Tower Reading: Z’16, 215; (R 5926).
Klausimai: Kokių motyvų skatinamas dariau gera šią savaitę? Kas tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo aplinkybės ir rezultatai?
