Niekad Aš tavęs nepaliksiu ir nepamiršiu – Hbr. 13:5.
Taigi, kodėl gi mes turėtume bijotis to, ką žmogus gali mums padaryti, arba sielvartauti dėl Viešpaties darbo, lyg kad šėtonas arba kokia nors kita pikta jėga galėtų imti viršų ir nugalėti? Tuo labiau parodykime savo ištikimybę, atsidavimą ne vien tik uolumu, bet ir sumanumu, išmintingumu. Viešpaties tarnyboje turime elgtis taip, lyg kad visa atsakomybė gultų ant mūsų, bet širdyse pripažinkime, kad visa našta ir atsakomybė guli ant Viešpaties. Jau seniai yra kažkas pasakęs: „Esu nemirtingas tol, kol mano darbas nebus užbaigtas”. O mes galime pasitikėti, kad šis pasakymas dalinai yra teisingas, jei kalbėsime apie visus, įsitraukusius į Viešpaties tarnybą, nes „brangi yra Dievo akyse Jo šventųjų mirtis” – Z’03, 41 (R 3144).
* * *
Patirdamas nuostolių visuose žemiškuose reikaluose, ištikimasis Kristaus pasekėjas suranda kompensuojančias palaimas, kurios pilnai viršija jo nuostolius. Suprasdamas Viešpaties buvimą šalia, pasireiškiantį per užjautimą, įvertinimą ir bendrą veikimą (ko pasaulis nežino, nei gali duoti, ar atimti), jis gauna padrąsinimą tamsiausioje gyvenimo valandoje, o jo nuliūdimus pakeičia į džiaugsmus, nes jis žino, kad Dievas yra su juo, kad jo nepaliks, nenuvils ir neužmirš – P’32, 30.
Paralelinės citatos: Pr. 28:15; Iš. 33:14; Sk. 6:24-26; Įst. 31:6,8; Joz. 1:5,7,9; 1 Kron. 28:20; Ps. 37:25; Iz. 41:10,13; 49:13-16; Mt. 28:20; Jn. 14:1-3,16-18,26; 16:7,13; 2 Kor. 13:14.
Giesmės: 293, 333, 63, 110, 120, 328, 67 / 462, 5, 402.
Poems of Dawn, 77; Wiersze brzasku, 66: Nematau, bet tikiu.
Tower Reading: Z’14,295; (R 5547).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai parodė Viešpaties pagalbą? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 19Argi neturėčiau gerti tos taurės, kurią Tėvas yra man davęs? – Jn. 18:11.
Matome, kaip nuolankumo malonė šviečia visuose, net ir mažuose, mūsų brangaus Atpirkėjo tarnavimo reikaluose. Net ir toje akimirkoje, kai pasidavė Savo priešams, Viešpats nesigyrė, kad Jis tai daro savanoriškai, nenorėjo, kad Jį garbintų kaip kankinį! Jis skelbė paprastą tiesą, jog Tėvas to reikalauja, kad taip Jis parodytų Savo asmeninį lojalumą Tėvui. Jis išpažįsta apie Save, kad yra Dievo tarnas, Jo Sūnus, kuris, iš to ką kentėjo, išmoko paklusnumo. Gali būti, kad jokia kita pamoka nėra labiau reikalinga Viešpaties pasekėjams, kaip ši, kad turime savanoriškai gerti iš taurės, kurią Tėvas pripildo – pripažindami tai, kad Tėvas vadovauja ir tvarko visus mūsų reikalus, nes, kaip Pateptojo mokiniai, priklausome Jam – Z’99, 118;’01,91 (R 2467, 2778).
* * *
Taurė – tai simbolis malonių ir skaudžių išbandymų. Taip kaip šventųjų gyvenime nieko neįvyksta be Tėvo valios, taip ir viskas, kas jiems atsitinka, yra Jo valios parodymas. Šventieji pripažįsta šiuos išbandymus kaip taurę, kurią Tėvas jiems siūlo ir duoda išgerti. Ir taip, kaip buvo su jų Mokytoju, taip ir jiems, tai turėtų būti savaime suprantamas dalykas, kad jie taip pat turi gerti iš taurės, ir, kiek tai yra įmanoma, visada su patenkintu nusiteikimu, su dėkinga ir įvertinančia širdimi, Dievo garbei ir kitų bei savo asmeninei naudai – P’34, 95.
Paralelinės citatos: Jobo 13:15; Ps. 119:75; Jer. 10:19; Mt. 20:22;26:39,42; Lk. 22:20; Rom. 5:3-5; 1 Kor. 10:16,21; 2 Kor. 7:4; Flp. 3:8; Ps. 23:5; 116:13; Iz. 51:22,23.
Giesmės: 168, 276, 5, 299, 325, 326, 134 / 53a, 392, 346.
Poems of Dawn, 237; Wiersze brzasku, 223: Getsemanės angelas. Tower Reading: Z’14, 84; (R 5421).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos pakėliau? Kokie buvo rezultatai?
