Niekad Aš tavęs nepaliksiu ir nepamiršiu – Hbr. 13:5.
Taigi, kodėl gi mes turėtume bijotis to, ką žmogus gali mums padaryti, arba sielvartauti dėl Viešpaties darbo, lyg kad šėtonas arba kokia nors kita pikta jėga galėtų imti viršų ir nugalėti? Tuo labiau parodykime savo ištikimybę, atsidavimą ne vien tik uolumu, bet ir sumanumu, išmintingumu. Viešpaties tarnyboje turime elgtis taip, lyg kad visa atsakomybė gultų ant mūsų, bet širdyse pripažinkime, kad visa našta ir atsakomybė guli ant Viešpaties. Jau seniai yra kažkas pasakęs: „Esu nemirtingas tol, kol mano darbas nebus užbaigtas”. O mes galime pasitikėti, kad šis pasakymas dalinai yra teisingas, jei kalbėsime apie visus, įsitraukusius į Viešpaties tarnybą, nes „brangi yra Dievo akyse Jo šventųjų mirtis” – Z’03, 41 (R 3144).
* * *
Patirdamas nuostolių visuose žemiškuose reikaluose, ištikimasis Kristaus pasekėjas suranda kompensuojančias palaimas, kurios pilnai viršija jo nuostolius. Suprasdamas Viešpaties buvimą šalia, pasireiškiantį per užjautimą, įvertinimą ir bendrą veikimą (ko pasaulis nežino, nei gali duoti, ar atimti), jis gauna padrąsinimą tamsiausioje gyvenimo valandoje, o jo nuliūdimus pakeičia į džiaugsmus, nes jis žino, kad Dievas yra su juo, kad jo nepaliks, nenuvils ir neužmirš – P’32, 30.
Paralelinės citatos: Pr. 28:15; Iš. 33:14; Sk. 6:24-26; Įst. 31:6,8; Joz. 1:5,7,9; 1 Kron. 28:20; Ps. 37:25; Iz. 41:10,13; 49:13-16; Mt. 28:20; Jn. 14:1-3,16-18,26; 16:7,13; 2 Kor. 13:14.
Giesmės: 293, 333, 63, 110, 120, 328, 67 / 462, 5, 402.
Poems of Dawn, 77; Wiersze brzasku, 66: Nematau, bet tikiu.
Tower Reading: Z’14,295; (R 5547).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai parodė Viešpaties pagalbą? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 9Taigi, kaip priėmėte Kristų Jėzų Viešpatį, taip elkitės jame, įsišakniję, statydamiesi jame ir stiprėdami tikėjimu, kaip buvote išmokyti, būdami pertekę dėkojimo – Kol. 2:6,7.
Bendrai paėmus, klaidingų doktrinų mokytojai mano, kad nėra būtina ir nepatartina būti sutvirtintiems tikėjime, nes jie galvoja, kad būti sutvirtintu tikėjime, reiškia būti fanatiku. Žinoma tai tiesa, kai kalbame apie nesąžiningus asmenis, kurie priima ir atkakliai laikosi to, ko niekada nepatvirtino nei sveika logika, nei Biblijos autoritetas. Tačiau tas, kuris nuoširdžiu tikėjimu ir pasiremdamas Dievo autoritetu, priima Jo Žodį, nėra tuo neprotingu fanatiku. Ir tik tie, kurie taip elgiasi, yra sutvirtinti Tiesoje. Skirtumas tarp stipraus, tvirto krikščionio ir fanatiko yra tas, kad vienas yra sutvirtintas Tiesoje, o kitas sutvirtintas klaidoje – Z’03, 199 (R 3215).
* * *
Mes priimame Jėzų Kristų savo Viešpačiu, atsisakydami savo valios ir priimdami Jo valią, kuri tampa mūsų asmenine valia. Taip turėtų būti visada. Esame įsišakniję Jame, nes tik iš Jo įsisaviname tai, kas patenkina mūsų būtinus poreikius. Esame statomi Jame, jeigu ugdome charakterį, panašų į Jo. Mes esame sustiprinti tikėjime pagal Jo Žodį, jeigu nepajudinami liekame Jo Žodyje. Ir jei, rodydami dėkingumą, augame šiame tikėjime, tai tampame turtingais tikėjime – P’35, 62.
Paralelinės citatos: Jn. 1:12; Flp. 1:27; 1 Tes. 4:1; Judo 3,20; Ef. 2:20-22; 3:17; 4:1; Kol. 1:23; 3:17; Iz. 61:3; 1 Kor. 3:9,11; 1 Pet. 2:5; 2 Pet. 2:12; Apd. 20:32; 2 Kor. 1:21.
Giesmės: 267, 6, 87, 113, 172, 37, 324 / 123, 132, 415.
Poems of Dawn, 23; Wiersze brzasku, 11: Mūsų Mokytojas.
Tower Reading: Z’14, 311; (R 5557).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas padėjo? Kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
