KOVO 24

KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA

• GRUODŽIO 31
  

  Kuo atlyginsiu VIEŠPAČIUI už visa gera, ką Jis yra man padaręs? Aš paimsiu išgelbėjimo taurę ir šauksiuos VIEŠPATIES vardo. Ištesėsiu savo įžadus VIEŠPAČIUI visos Jo tautos akivaizdoje – Ps. 116:12-14. Metų pabaiga yra tinkamiausias laikas priimti naujus pasiryžimus ateinantiems metams. Brangūs broliai, seserys, padarykime kuo daugiau gerų nutarimų ir pasiryžimų, kuo norėtume būti, ką padaryti, kiek kentėti būnant draugystėje su Viešpačiu, kad padedant Viešpačiui galėtume padaryti ateinančius metus geriausius mūsų gyvenime – metais didžiausių vilčių, didžiausių pastangų, o padedant Viešpaties malonei – metais didžiausių pasiekimų aukojant save, nugalint pasaulį ir jo dvasią, nugalint save ir kūno norus, atstumiant priešininką, garbinant mūsų Viešpatį ir laiminant Jo žmones – Z’99, 286 (R 2551).

  *    *    *

  Dabartinės Viešpaties geradarystės mums, tai Jo kūrybos palaiminimai, apvaizda, išgelbėjimas, lavinimas, išteisinimas, pašventimas ir išlaisvinimas. Jo būsimos geradarystės mūsų labui yra šios – pasiekimas ir gavimas Karalystės, charakterio, prigimties, reginių, garbės, bendravimo, paveldėjimo ir pareigų. Pirma, kuo galime atsidėkoti už gautas geradarystes, tai paimti išgelbėjimo taurę. Taurė, paprastai, simbolizuoja malonius ir skausmingus išbandymus. Išgelbėjimo taurė simbolizuoja malonius ir skausmingus išbandymus, susijusius su duotu mums išgelbėjimu. Todėl norime su dėkinga ir viską įvertinančia širdimi priimti šiuos išbandymus. Toliau, šauksimės Viešpaties vardo, su pasitikėjimu priimdami Jo malonę, gailestingumą ir Tiesą, kiekvienos mums sunkios valandos metu. Ir galiausiai, ištesėsime mūsų bendrą pasišventimo įžadą – būdami mirę sau ir pasauliui, o gyvi Dievui – taip pat ir mūsų ypatingus įžadus, kurie priklauso nuo mūsų bendro įžado. Atlikime tai dabar visų Dievo žmonių labui, dabar ir ateityje – P’36, 167. Paralelinės citatos: Ps. 51:12,13; 103:2,3; Iz. 6:5-8; Rom. 12:1,2; 1 Kor. 6:20; 2 Kor. 5:14,15; Ps. 23:5; 63:6; Lk. 22:17,18,20; Mt. 20:22,23; 26:39,42; Jn. 18:11; Sk. 15:2-5; Įst. 23:21. Jonos 2:9; Ps. 66:13-15. Giesmės: 325, 224, 324, 8, 47, 10, 277 / 442, 321, 462. Poems of Dawn, 275; Wiersze brzasku, 256: Naujųjų metų linkėjimai. Tower Reading: Z’14,279; (R 5538). Klausimai: Kokius išbandymus patyriau šią savaitę, susijusius su šia eilute? Kaip juos priėmiau? Kas trukdė, kas padėjo? Kokios buvo pasekmės?
• GRUODŽIO 30
  

  Tu apvainikavai metus savo gėrybėmis – Ps. 65:11. Tegul pakartotinis peržiūrėjimas Dievo apvaizdos vedimo per praėjusius metus, parodantis Dievo gerumą ir gailestingumą, sustiprina mūsų tikėjimą ir pasitikėjimą Dievu artėjant naujiems metams. Teisingai žvelgdamas atgal tikrasis Dievo vaikas galės ne vien tik padėkoti už tai, kas praėjo, bet galės pažvelgti į viršų bei pakelti galvą, žinodamas, kad mūsų išlaisvinimas yra arčiau nei tada, kai pirmą kartą įtikėjome; ir kad Tas, kuris pradėjo gerą darbą mumyse, gali ir nori jį užbaigti, jei ir toliau mes norime atiduoti savo valią ir savo gyvenimą, savo viską Jo išminčiai ir meilingai priežiūrai – Z’00, 365 (R 2737).

  *    *    *

  Žodis metai Biblijoje kartais yra panaudotas laiko periodo apibūdinimui, trunkančiam paprastai 365 ir ¼ dienos, o kartais reiškia visą Amžių. Šiuos metus, kurie turi tas dvi reikšmes, Viešpats vainikuoja Savo gerumu. Jis vainikuoja Savo gėriu kalendorinius metus, palaikydamas Visatą ir valdydamas jos visą didelę struktūrą Savo garbei ir Savo kūrinių gėriui, suteikdamas jiems palaiminimus kiekviename metų laike. Taigi, nors ir yra pasmerkimo apribojimai, Viešpats gausiai laimina. Evangelijos Amžius, kitur pavadintas „maloningi Viešpaties metai”, yra vainikuotas Viešpaties gerumu, kurį Viešpats parodė išpirkime, mokyme, išteisinime, pašventime, sukomplektavime, išlaisvinime ir pagarbinime Bažnyčios, o Didžiąją Minią atvesdamas iki amžino gyvenimo; ugdydamas pasišventusius, bet nepradėtus iš Dvasios, kad būtų verti kunigaikščių pareigų ant žemės; ir dabartiniu metu ruošdamas žydus ir pagonis Tūkstantmetiniam karaliavimui. Taip pat ir Tūkstantmetinis Amžius bus vainikuotas Dievo gerumu – atleidimu, pažadinimu iš kapų, pamokymu, atjauta, visos žmonių giminės patraukimu ir jos laiminimu, žemės ir paklusniųjų kėlimu iki tobulumo, ir taip pat ištikimiems suteikimu amžino gyvenimo Rojuje – P’26, 173. Paralelinės citatos: Iš. 33:19; 34:6; Ps. 33:5; 34:8; 73:1; 107:8,9,43; 145:7,9; Iz. 61:1,2; 63:7; Mt. 7:11; Lk. 4:18,19; Rom. 2:4; Tit. 3:4. Giesmės: 11, 45, 46, 55, 83, 89, 293 / 373, 87, 368. Poems of Dawn, 272; Wiersze brzasku, 252: Visi tie metai, kiek daug pamokų. Tower Reading: Z’07,364; (R 4100). Klausimai: Kokius ypatingus palaiminimus atnešė man šie metai?Kaip šie palaiminimai paveikė mane?
• GRUODŽIO 29
  

  Rytą sėk savo sėklą ir vakare neleisk ilsėtis savo rankai, nes nežinai, ar šita, ar ana [sėja] užderės, ar abi bus lygiai sėkmingos – Pam. 11:6. Visi Dievo žmonės, priklausomai nuo to, kiek jie trokšta būti Tiesos tarnais, turi pastoviai būti pasiruošę, kad galėtų pastebėti, iš kur ateina tarnybos galimybės ir tikėtis, jog Viešpats juos ves ir panaudos. Visur, kur tik pastebime atsidavimo Viešpačiui ir Jo Žodžiui įrodymų, turime paduoti pagalbos ranką. […] Turime būti budrūs, kad perduotume kitiems tas palaimas, kurias patys gavome, laikydami tai svarbiausiu dalyku gyvenime tų, kurie patys save pašventė visų karalių Karaliaus tarnybai – Z’02, 71 (R 2964).

  *    *    *

  Mes negalime perskaityti kitų žmonių širdžių. Tik Dievas gali tai padaryti. Todėl turime sėti visose derlingose vietose. Esame įgalioti sulaikyti ir neduoti mūsų šventų dalykų, Tiesos ir charakterio perlų tik dviem klasėms: „šunų” klasei – tai tiems, kurie barningai urzgia, niurzgia ir kandžiojasi ir „kiaulių” klasei – tai tiems, kurie voliojasi nuodėmės purve. Visiems kitiems turime duoti atitinkamas Žodžio tiesas. Neturėtume tai daryti kartą ar du kartus. Turime jas kartoti tiek kartų, kiek reikalauja poreikiai asmenų su kuriais bendraujame, visai neatsižvelgdami į savo asmeninius patogumus. Mes negalime numatyti, kuris Dievo Žodžio pakartojimas sustiprins klausytoją, ir negalime numatyti, kuris asmuo reaguos į tai. Taip kaip ir Samuelis, dažnai galvojame, kad tie yra Viešpaties pateptieji, o Dievas juos atmeta; arba, kad kažkas kitas nėra Jo pateptuoju, o Dievas jį priima. Todėl būkime atsargūs, teisdami kitus. Tik pats Dievas neklystamai teisia širdis ir apreiškia vidinį nusistatymą, panaudodamas Dvasios, Žodžio ir apvaizdos kriterijus, kurie parodo ar charakteriai yra švarūs, ar turi priemaišų. Taigi, laukime Jo bandomojo išbandymo, kuris tinkamai įvertins ir parodys kiekvieną atsitikimą – P’32, 197. Paralelinės citatos: Pr. 49:24,26; Ps. 1:3; 127:1,2; 128:1,2; Pat. 11:18,19,30; Iz. 58:6-14; 62:1; Jn. 18:37; 1 Kor. 15:58; Gal. 6:9; 2 Tim. 4:2,5. Giesmės: 210, 70, 164, 260, 200, 275, 309 / 365, 66, 24. Poems of Dawn, 147; Wiersze brzasku, 140: Vien tik. Tower Reading: Z’13,296; (R 5322). Klausimai: Ar šią savaitę platinau ir skelbiau Tiesą? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
• GRUODŽIO 28
  

  Iš upelio prie Viešpaties kelio jis gėrė, todėl jis pakelia savo galvą – Ps. 110:7. Turime prašyti mūsų Viešpaties, Vadovo ir Galvos, kad Jis mus vis labiau laimintų, kai su nauju užsidegimu stengsimės ištikimai ir džiaugsmingai gerti iš gyvenimo išbandymų upelio, kad iš šių išbandymų galėtume semtis išminties, kuri mus vis geriau pritaikytų ir paruoštų Jo tarnybai ateityje, o tuo pačiu geriau mus pritaikys ir paruoš Jo tarnybai dabartiniu laiku. Ši išmintis, Jo malonės dėka, išmokins mus atstovauti Jo garbę visose sunkiose aplinkybėse ir gyvenimo nepastovumuose, kad galėtume Jį šlovinti savo kūnais ir dvasia, kurie yra Jo. Kaip gerti iš šio šaltinio mokinkimės iš mažų paukštelių, kurie gerdami visada pakelia galvutes, lyg kad dėkotų Dievui. Visada dėkokime mūsų Viešpačiui už kiekvieną patirtą gyvenimo išbandymą, už kiekvieną pamoką, už kiekvieną išmėginimą, visa tai pritaikydami mūsų dvasiniam augimui – Z’02, 14 (R 2935).

  *    *    *

  Upelis šioje eilutėje simbolizuoja Dievo Žodį ir gyvenimo išbandymus. Šiame paveiksle kalbama apie keliavimą keliu, šalia kurio teka švaraus vandens upelis. Iš šio upelio ištroškę keliautojai gali atsigerti ir numalšinti savo troškulį. Mūsų brangus Atpirkėjas surado tekantį Žodžio upelį, kuris teikė jėgų per visą Jo kelionę – iš jo gėrė ir buvo pastiprintas. Keliaudami taip kaip Jis Dangiško Siono kryptimi, gerkime iš šio šalto, teikiančio jėgų upelio bet kada, kai tik reikės mums pastiprinimo ir atgaivinimo. Taip pat ir Jėzus gėrė iš gyvenimo išbandymų upelio, išmokdamas vis naujų pamokų, kurios Jį paruošė naujiems išbandymams. Gyvenimo išbandymai mus taip pat išmokys naujų pamokų, naudingų būsimiems išbandymams. Tik labiausiai nesupratingi ir nemąstantys mokiniai nesimoko iš išbandymo, šio geriausio iš visų mokytojų. Nepriklausydami šiai žmonių klasei, pasimokykime ir iš Dievo Žodžio, ir iš gyvenimo patirties pamokų, kurių mus moko Viešpats – P’33, 177, 178. Paralelinės citatos: Lk. 22:27; Apd. 8:32,33; 2 Kor. 8:9; 10:1; Flp. 2:5-8; Iz. 50:5,6; Mt. 26:51-54; Hbr. 12:2-14; Ezr. 7:10; Ps. 78:2-8; 143:8,10; Pat. 23:12. Giesmės: 63, 9, 10, 22, 67, 154, 315 / 381, 100, 58. Poems of Dawn, 213; Wiersze brzasku, 206: Iš šlovės į šlovę. Tower Reading: Z’02,12; (R 2935). Klausimai: Ko šią savaitę išmokau iš Dievo Žodžio ir ko iš išbandymo? Kaip? Kokie buvo rezultatai?
• GRUODŽIO 27
  

  Vaikeliai, pasisergėkite stabų – 1 Jn. 5:21. Neturime mes dėti vilčių ir pasitikėti vadais, bet Viešpačiu. Tai nereiškia, kad neturime pasikliauti vadais ir pripažinti juos, kadangi visa istorija Viešpaties elgesio su Savo žmonėmis, tipiniais ir antitipiniais, parodo, jog Jam patiko panaudoti žmogiškus tarpininkus kaip Savo atstovus mokinimui ir vedimui Savo žmonių iš vienos malonės į kitą, nuo pažinimo prie pažinimo. Pamoka, kurią reikia išmokti, yra ta, kad Viešpats yra pilnai kompetentingas valdyti Savo darbą; ir nors į Jo vadovavimą žiūrime per žmogiškus tarpininkus, tačiau mūsų pasitikėjimas nėra paremtas jais, jų išmintimi ir jų jėga, bet Viešpaties išmintimi bei jėga, kuris veda juos, o taip pat ir mus per juos – Z’02, 284 (R 3077).

  *    *    *

  Ne visada stabai yra fizinės statulos ir paveikslai. Jais yra visi fiziniai, protiniai, moraliniai ir religiniai objektai, kiti nei Jehova, kuriems žmonės lenkiasi ir atiduoda didžiausią pagarbą ir atsidavimą. Tai, kam žmogus labiausiai atsiduoda ir pilnai pasišvenčia ir yra jo dievas. Jeigu atsidavimo ir garbinimo objektas yra kažkas kitas, nei Jehova, tai yra jo stabas. Taip žiūrėdami matome, kad kai kurie pasidaro stabus iš savo išpažinimų, denominacijų, sektų, iš savęs pačių, savo ambicijų, išvaizdos, drabužių, patogumų, išsilavinimo, užimamų pareigų, populiarumo, saugumo, opinijos, teisių, apetito, namų, nuosavybės, šeimos, titulų, draugų, krašto, vadų, priešingos lyties ir t. t. Būtent šie stabai vilioja ir žavi mus, kurie sulaiko nuo tarnavimo paprastiems pagoniškiems stabams. Apaštalas ypač mums primena laikytis toliau nuo šių stabų. Mėgautis ir pataikauti jiems, atsiduoti tokiai stabmeldystei, reiškia grįžti atgal mūsų pasišventime – kuriame davėme įžadą būti mirusiais sau ir pasauliui, o gyvais Dievui – reiškia, kad tampame tarnais nuodėmės, klaidos, savanaudiškumo ir pasaulietiškumo šėtonui paliepus – P’34,175. Paralelinės citatos: 1 Kor. 10:7-14; Iš. 32:23-26; 2 Kor. 6:17; Iš. 20:3-6; 1 Sam. 15:23; Ps. 16:4; 44:20; Joz. 24:23; Jonos 2:9,10; 1 Kor. 6:9; Apr. 9:20; 21:8. Giesmės: 4, 197, 172, 192, 312, 224, 47 / 456, 462, 238. Poems of Dawn, 95; Wiersze brzasku, 84: Mano himnas. Tower Reading: Z’13,253; (R 5297). Klausimai: Ar šią savaitę saugojausi stabų? Kaip? Kokiose sąlygose? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
• GRUODŽIO 26
  

  Taigi, būk stiprus ir labai drąsus – Joz. 1:7. „Tik būk stiprus ir labai drąsus”. Yra įvairių drąsos rūšių. Viena drąsos rūšis kyla iš egotizmo (perdėto savęs vertinimo, siekimo atkreipti į save dėmesį, vert. past.) ir pasitikėjimo savimi, kita iš lengvabūdiškumo, neįvertinančio sunkumų. Tačiau drąsa, apie kurią Viešpats kalba ir kurią turi stengtis turėti visi dvasiniai Izraelitai, yra drąsa, kuri ramiai įvertina sutiktus išbandymus, sunkumus ir nusižeminusioje dvasioje pripažįsta savo trūkumus. Ši drąsa pasiremia tikėjimu į Viešpatį, pasitikėjimu Dieviškais pažadais, kurių dėka dvasiniai Izraelitai gali būti stiprūs Viešpatyje ir tvirti Jo galybės jėgoje – Z’02, 285 (R 3079).

  *    *    *

  Ryžtinga drąsa nereiškia vien tik fizinę jėgą ir narsą, neatsižvelgiant į pavojus, bet taip pat ir protinę, moralinę ir religinę jėgą bei drąsą, kuri kyla iš tikėjimo Dievu, iš pergalės vilties, iš džiaugsmo Dievo taisyklėmis ir principais bei paklusnumo jiems. Todėl ji susideda iš savikontrolės, kantrybės ir drąsos. Ji yra reikalinga, nes gyvename nepalankiuose laikuose, kai kyla ginčai ir problemos, susijusios su Dievu, Kristumi, Tiesa, Bažnyčia ir Pasauliu. Ryžtinga drąsa yra reikalinga, nes turime priešų, kurie mums priešinasi, tokių kaip: šėtoną, mus pačius ir pasaulį. Drąsa reikalinga, nes turime principus, kurie turi savyje klaidą, nuodėmę, savanaudiškumą ir pasaulietiškumą; nes turime darbą, kurį reikia atlikti, pirmiausia kiekvienas savo labui, po to Bažnyčiai ir pasauliui. Drąsa yra reikalinga, nes turime laimėti daug kovų ir turime pasiekti daug galutinių apdovanojimų. Tokios ryžtingos drąsos ir narsumo negalime išsiugdyti, jei dykinėsime ir būsime neveiklūs, nes neužtenka norėti būti drąsiu. Drąsą galime išsiugdyti vien tik ištikimai pasinaudojant Viešpaties Dvasia, Žodžiu ir apvaizda visuose mūsų kasdieniniuose išbandymuose, konfliktuose, kaip mažuose, taip ir dideliuose – P’35, 172. Paralelinės citatos: Joz. 1:5-9; Įst. 5:32,33; 31:7,8; Iz. 35:4; 41:10-14; Rom. 8:31,37; 1 Kor. 16:13; Ef. 6:10-16; Ps. 27:1; 46:1,7; 119:42; Pat. 2:7; Teis. 6:14. Giesmės: 272, 13, 44, 71, 183, 184, 266 / 171, 318, 124. Poems of Dawn, 196; Wiersze brzasku, 188: Kada nors mes suprasime. Tower Reading: Z’15,179; (R 5705). Klausimai: Ar šią savaitę buvau stiprus ir drąsus? Kodėl? Kur? Kas man padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
• GRUODŽIO 25
  

  Nebijokite! Štai skelbiu jums didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Viešpats Kristus – Lk. 2:10,11. Nors negalime sutikti su tuo, kad ši diena yra tikroji mūsų brangaus Atpirkėjo gimimo diena, mes tvirtiname, jog Jis gimė apie Spalio 1 dieną (žiūr. Šventojo Rašto studijų II Tomą, 54 psl.), tačiau nerasdami Viešpaties nurodymo, kad turėtume minėti Jo gimimo dieną, galvojame, kad nėra taip svarbu, kokią dieną šis visiems svarbus įvykis yra pagerbtas. Todėl šią, visuotinai ir iškilmingai minimą dieną, galime prisijungti prie tų visų, kurių širdys dega meile ir dėkingumu Dievui ir Gelbėtojui. O paprotys duoti vieni kitiems mažas dovanėles šioje dienoje, atrodo yra tikrai geras. Dievas yra Davėjas visų gerų ir tobulų dovanų. Dievas nuolatos duoda, o mes pastoviai gauname iš Jo; bet pati didžiausia ir svarbiausia iš visų Jo dovanų yra dovanojimas Savo Sūnaus, kad taptų mūsų Atpirkėju – Z’03, 457 (R 3289).

  *    *    *

  Geroji naujiena apie didelį džiaugsmą visiems žmonėms pranašiškai nurodo į tokius palaiminimus kaip: nuodėmių atleidimą, pažadinant visus iš mirties; išsamų Tiesos pažinimą; žmonijos giminės atvedimą į tokias sąlygas, kurios bus nepalankios nuodėmei ir klaidai, o palankios tiesai ir teisingumui; naudingą, palankią įtaką, kuri veiks į visus traukdama prie Kristaus; Jo valdžios pripažinimą, suklumpant kiekvienam keliui ir pripažįstant kiekvienai burnai, kad Jis yra Viešpats; suteikimą visiems Šventosios Dvasios ir privilegijos eiti Šventumo keliu. Tai palaiminimai, kuriuos, Sandora, patvirtinta su Priesaika, užtikrina „sėklai“, ir tai palaiminimai, kuriuos ji suteiks žmonijai. Išpirkos kaina – tobulas žmogus, turėjo jau būti, kad jį būtų galima paaukoti, nes tai yra visų šių palaimų pagrindas. Todėl turėjo gimti žmogiškoje prigimtyje Tas, kuris turėjo tapti Viešpačiu ir Kristumi. O kai Jis gimė, Angelas galėjo paskelbti tai kaip pranašaujamą didelį džiaugsmą, kaip embrioninį įvykį, kuris turėjo palaimingą pradžią gimus Kūdikiui Betliejuje, ir turės savo vaisius žmogaus restitucijos metu – P’30, 184. Paralelinės citatos: Pr. 12:3; Ps. 22:27-29; Iz. 9:6; 29:18,24; 35:5,6,10; Lk. 2:30-32,34; Jn. 1:9; 12:32; Rom. 14:9; Flp. 2:9-11. Giesmės: 342, 345, 347, 246, 144, 16, 15 / 101, 452, 108. Poems of Dawn, 259; Wiersze brzasku, 241: Ateis Geresnė Diena. Tower Reading: Z’15,376; (R 3700). Klausimai: Ar šią savaitę Evangelija man buvo geroji naujiena? Kodėl? Kokiu būdu? Kaip tai paveikė mano elgesį?
• GRUODŽIO 24
  

  Tu Jį praminsi Jėzumi, nes Jis išgelbės savo žmones iš jų nuodėmių – Mt. 1:21. Viešpaties žmonės pastebėdami net ir mažiausius įvykius, kuriuos paruošė Dievo apvaizda, susijusius su mūsų Gelbėtojo gimimu ir Evangelijos paskelbimu, sustiprina savo tikėjimą. Supratimas, kad Dievas rūpestingai prižiūrėjo net ir mažiausius dalykus praeityje, suteikia pagrindą pasitikėti Dievo išmintimi ir užtikrinimu tų Jo Plano sričių, kurios priklauso dar tik ateičiai – išsipildyme visų nepaprastų, didelių ir brangių pažadų, sukoncentruotų Tame, kuris gimė Betliejuje. Taigi, suprasdami Dievo apvaizdą didesniuose Dievo Plano dalykuose, sustipriname tikėjimą Viešpaties apvaizda net ir asmeniniuose bei privačiuose Jo žmonių reikaluose – Z’00, 8 (R 2555).

  *    *    *

  Vardai, duoti biblijiniams veikėjams, turi reikšmę ir susiję su jų charakteriais, darbais, pareigomis, išbandymais ir turi tipinę reikšmę su asmenimis arba su jais susijusiais dalykais. Taip galime išaiškinti vardą, kurį Dievas išrinko Mesijui. Jėzus yra lotyniškas atitikmuo hebrajiško žodžio Joshua arba Jeshua (Jehova yra išgelbėjimas) ir reiškia mūsų Viešpaties tarnybos pareigas. Jo žmonės, tai visi tie, kurie šiame ir ateinančiame Amžiuje artės prie Dievo per Jį. Žmonijos giminė yra slegiama pasmerkimo, nuodėmės valdžios ir nuodėmės pasekmių. Mūsų Viešpaties nuopelnai, dabartiniu metu priskirti pasišventusiems, išlaisvina juos nuo nuodėmės pasmerkimo. Viešpaties Dvasios, Žodžio ir Jo Apvaizdos pagalba, Jis palaipsniui išlaisvina juos iš nuodėmės galios ir valdžios, o prisikėlime galutinai išlaisvins iš visų nuodėmės pasekmių. Po to, panaudodamas Savo nuopelną, mūsų Viešpats išlaisvins pasaulį iš nuodėmės pasmerkimo, o panaudodamas Savo pareigas – Kunigo, Tarpininko, Karaliaus, Įstatymų leidėjo, Teisėjo, Pranašo ir Tėvo – išlaisvins iš nuodėmės galios ir jos pasekmių visus tuos, kurie paklusdami taps Jo žmonėmis. Aleliuja, kokį turime Gelbėtoją! Jis turi galią išgelbėti! – P’36, 167. Paralelinės citatos: Pr. 49:18; Jobo 33:23,24; Ps. 72:4,12-14,17; 80:17; 89:19; Iz. 28:16; 40:10,11; 42:6,7; 53:10-12; 62:11; Zach. 9:9; Mt. 15:24; 18:11-13; Lk. 1:68-77; 2:11,30-34; Apd. 16:31; Rom. 3:24-26. Giesmės: 132, 260, 144, 345, 342, 116, 347 / 407, 370, 15. Poems of Dawn, 23; Wiersze brzasku, 11: Mūsų Mokytojas. Tower Reading: Z’09,375; (R 4534). Klausimai: Ką man reiškia Jėzaus vardas? Kodėl? Kaip? Kokią jis daro man įtaką?
• GRUODŽIO 23
  

  Koks geras žodis, pasakytas savo laiku! Laiku pasakytas tinkamas žodis yra kaip aukso obuolys sidabro įdėkle – Pat. 15:23; 25:11. Kai kalbame su žmonėmis, kurie turi „ausis klausymui” ir jie klausinėja, norėdami pažinti kelią, vedantį pas Viešpatį, atsiminkime, kad žmogaus gyvenime būna didelės krizės, įsimintinos progos, kur vienas žodis gali būti brangesnis, labiau įtikinantis, nei šimtas ar tūkstantis žodžių kitu laiku ir kitose aplinkybėse. Būkime visada pasiruošę Viešpaties tarnybai, nesvarbu, ar mums šis laikas bus patogus ar ne, su malonumu guldykime savo gyvybę už brolius. Tačiau mes turime atskirti tarp to, kas yra patogu mums, ir to, kas patogu kitiems; ir noriai tarnauti kitiems kiekviename laike, net jei jis būtų nepatogus mums, bet tinkamas laikas kitiems. Nesiūlykime, neprimeskime niekam Evangelijos ne laiku, nors tai būtų patogi proga mums – Z’02, 381, 382 (R 3122).

  *    *    *

  Yra laikas tylėti ir laikas kalbėti. Yra dalykų, kuriuos reikia pasakyti ir dalykų, apie kuriuos geriau nutylėti. Tas, kuris kalba, kada turi tylėti, kuris sako tai, ko nereikėtų sakyti, kas susilaiko ir nesako to, ką reikėtų pasakyti – yra neprotingas ir daro žalą. Bet tas, kuris tyli, kada reikia tylėti, kas susilaiko ir nesako netinkamų ir žalingų pastabų, komentarų, kas tinkamu būdu ir tinkamoje dvasioje pasako apie dalykus, kuriems atėjo laikas, tinkamoje vietoje, tinkama proga ir tinkamam asmeniui – yra protingas ir gali padėti kitiems. Sugebėjimas pasakyti tinkamus dalykus, tinkamoje dvasioje ir tinkamu būdu, atėjus tinkamai progai, tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje, tinkamam asmeniui, yra malonė, retai kada pasiekiama, brangi ir vaisinga. Atidžiai mokykimės, būkime rūpestingi, kad sugebėtume atrinkti tuos dalykus, apie kuriuos kalbame, kalbėjimo dvasią ir kalbėjimo būdą, tinkamą laiką, progą ir vietą, kur kalbėsime, ir asmenis, kuriems kalbėsime. O tada mūsų žodžiai bus kaskart vis geresni, nes bus sakomi tinkamu laiku – P’26, 173. Paralelinės citatos: Ps. 37:30; 39:1; 119:13,46,172; 141:3; Pat. 12:18- 20; 15:1,2,4,7; 16:21,23,24; 31:26; Pam. 12:9-11; Ef. 4:25,29; Kol. 4:6; 1 Pet. 3:15,16; Apr. 14:5 Giesmės: 260, 116, 272, 275, 22, 49, 16 / 422, 24, 381. Poems of Dawn, 106; Wiersze brzasku, 96: Kokį draugą mes turime Jėzuje. Tower Reading: Z’14,245; (R 5517). Klausimai: Kaip šią savaitę naudojau savo liežuvį? Kokios buvo pasekmės?
• GRUODŽIO 22
  

  Taigi, jei kas apsivalys ... bus indas garbingam vartojimui, pašventintas, naudingas Viešpačiui, paruoštas visokiam geram darbui – 2 Tim. 2:21. Jeigu žmogus trokšta, kad Dievas jį pagerbtų, tegul tai stengiasi daryti Dievo nustatytu būdu – nusižeminimo ir nuolankumo keliu, kadangi Viešpats teikia Savo malonę nusižeminusiems ir nuolankiems. Jei nori, kad Mokytojas tave panaudotų kaip naudingą ir garbingą indą, nusižemink po galinga Dievo ranka, o Jis, atėjus laikui, tave išaukštins. Neskubėk, bet „ką tik tavo ranka randa darytina, tai daryk kiek gali”, pradėdamas nuo savo žemiško indo valymo, ir taip nuolat daryk, kad Mokytojas tave galėtų panaudoti – Z’02, 319 (R 3096).

  *    *    *

  Dalykai, nuo kurių turime apsivalyti, tai kūno ir dvasios dėmės. Tai reiškia, kad turime išsilaisvinti nuo blogio, kuris įsišaknijo ne tik mūsų kūnuose, kaip pavyzdžiui: asmeninis begėdiškumas, nešvarumas, įprotis tabakui, alkoholiniams gėrimams ir narkotikams, apsirijimas, geidulingumas ir t. t., bet taip pat įsišaknijo ir mūsų protuose bei širdyse, kaip pavyzdžiui: klaida, netikėjimas, neviltis, nepastovumas, nekantrumas, nedievobaimingumas, broliškų jausmų trūkumas, savanaudiškumas, išdidumas, tuštybė, bailumas, tingumas, ginčai, neapykanta, nenuoširdumas, godumas ir t. t. Mūsų krikščioniškos kovos svarbiausia dalis yra kova su nuodėme, klaida, savanaudiškumu ir pasaulietiškumu. Šios kovos dėka mes įveikiame blogį ir apsivalome. Toks apvalymas atliekamas Šventosios Dvasios veikimu ir stiprina šią Dvasią. Ji paruošia mus garbingiems dalykams pas Dievą, atskiria mus Jam, pritaiko mus Jo tarnybai ir paruošia mus kiekvienam geram žodžiui ir darbui. Mums visiems, o ypač piligrimams ir vyresniesiems duotas įpareigojimas „apsivalykite, jūs, kurie nešate Viešpaties indus” – P’32, 197. Paralelinės citatos: Kun. 21:6; Iz. 6:5-8; 52:11; Jer. 15:19; Mt. 20:25-28; Rom. 2:21-23; 1 Kor. 5:1-8; 6:9-20; 11:28-32; 2 Kor. 6:3-7, 16-7:1; 13:5; Gal. 5:19-21; Ef. 5:3,4; 1 Tim. 3:1-15; 6:11; Jok. 3:10. Giesmės: 105, 44, 20, 125, 130, 229, 267 / 262, 104, 415. Poems of Dawn, 181; Wiersze brzasku, 170: Mokytojo prisilietimas. Tower Reading: Z’02,318; (R 3096). Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai buvo susiję su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?