Niekad Aš tavęs nepaliksiu ir nepamiršiu – Hbr. 13:5.
Taigi, kodėl gi mes turėtume bijotis to, ką žmogus gali mums padaryti, arba sielvartauti dėl Viešpaties darbo, lyg kad šėtonas arba kokia nors kita pikta jėga galėtų imti viršų ir nugalėti? Tuo labiau parodykime savo ištikimybę, atsidavimą ne vien tik uolumu, bet ir sumanumu, išmintingumu. Viešpaties tarnyboje turime elgtis taip, lyg kad visa atsakomybė gultų ant mūsų, bet širdyse pripažinkime, kad visa našta ir atsakomybė guli ant Viešpaties. Jau seniai yra kažkas pasakęs: „Esu nemirtingas tol, kol mano darbas nebus užbaigtas”. O mes galime pasitikėti, kad šis pasakymas dalinai yra teisingas, jei kalbėsime apie visus, įsitraukusius į Viešpaties tarnybą, nes „brangi yra Dievo akyse Jo šventųjų mirtis” – Z’03, 41 (R 3144).
* * *
Patirdamas nuostolių visuose žemiškuose reikaluose, ištikimasis Kristaus pasekėjas suranda kompensuojančias palaimas, kurios pilnai viršija jo nuostolius. Suprasdamas Viešpaties buvimą šalia, pasireiškiantį per užjautimą, įvertinimą ir bendrą veikimą (ko pasaulis nežino, nei gali duoti, ar atimti), jis gauna padrąsinimą tamsiausioje gyvenimo valandoje, o jo nuliūdimus pakeičia į džiaugsmus, nes jis žino, kad Dievas yra su juo, kad jo nepaliks, nenuvils ir neužmirš – P’32, 30.
Paralelinės citatos: Pr. 28:15; Iš. 33:14; Sk. 6:24-26; Įst. 31:6,8; Joz. 1:5,7,9; 1 Kron. 28:20; Ps. 37:25; Iz. 41:10,13; 49:13-16; Mt. 28:20; Jn. 14:1-3,16-18,26; 16:7,13; 2 Kor. 13:14.
Giesmės: 293, 333, 63, 110, 120, 328, 67 / 462, 5, 402.
Poems of Dawn, 77; Wiersze brzasku, 66: Nematau, bet tikiu.
Tower Reading: Z’14,295; (R 5547).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai parodė Viešpaties pagalbą? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 18Mylimieji, nesistebėkite ugningu išbandymu, pas jus vykstančiu jums išmėginti, lyg kas neįprasta jums atsitiktų. Verčiau džiaukitės, kiek dalyvaujate Kristaus kentėjimuose, kad ir Jo šlovės apsireiškimo metu galėtumėte džiaugtis krykštaudami – 1 Pet. 4:12,13.
Šiame nedraugiškame ir priešiškame pasaulyje galime tikėtis tik kaltinimų, kurie buvo išsakomi ir mūsų Mokytojui, nes tarnas nėra didesnis už savo Viešpatį. Pasaulis, kūnas ir velnias priešinasi mūsų bėgimui į priekį. Turime pastovią vidinę kovą ir išorinę baimę, nes daug ugningų strėlių yra taikoma į teisųjį. Taigi, kokia turėtų būti laikysena tos sielos, kuri yra varginama nelaimių ir skaudžių išbandymų? Ar ne tylėjimas Dievo akivaizdoje, laukimas ir budėjimas, kad galėtume suprasti Jo vedimą ir Jo valią kiekviename reikale, prieš išdrįsdami paliesti dalykus, kurie dažnai gali turėti didelės reikšmės? Todėl Psalmistas apie tai sako įkvėptais žodžiais: „Aš tylėjau ir buvau ramus net ir gerame reikale [net nedariau ir nekalbėjau to, kas, mano manymu, atrodytų geru dalyku]” – Z’96, 31 (R 1937).
* * *
Dievo vaikai neturėtų stebėtis, kai ateina išbandymai, kadangi jų pasišventimas reiškia kentėjimą kartu su Kristumi. Šie kentėjimai neturėtų mums atimti drąsą, bet veikiau tai turėtų būti priežastis džiaugsmui, nes gaudami privilegiją kentėti su Kristumi, vėliau turėsime ir garbę, kuri bus daug saldesnė. Kuo didesnius pakeliame kentėjimus, tuo didesnė bus apreikšta garbė. Tegul ši mintis padrąsina mus – P’35, 61.
Paralelinės citatos: Rom. 6:1-11; 8:10,17; 2 Kor. 1:5; 4:10; 1 Kor. 15:29-34; Mk. 10:35-39; Kol. 2:11,12; Gal. 2:20; 2 Tim. 2:10-12; Flp. 3:10; 1 Pet. 2:19-24; 3:14,17,18; 4:16,19; Hbr. 7:26,27; 13:10-16; 10:4-10,19; 9:13-23; 1 Pet. 2:5,9.
Giesmės: 299, 114, 134, 244, 326, 259, 325 / 123, 13, 365.
Poems of Dawn, 174; Wiersze brzasku, 162: Tobulumas per kentėjimus.
Tower Reading: Z’15, 297; (R 5778).
Klausimai: Ar šią savaitę kentėjau su Kristumi? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
