Raginkite vieni kitus kasdien – kol dar sakoma „šiandien“, – kad kurio iš jūsų neužkietintų nuodėmės klasta – Hbr. 3:13.
Jeigu mes aiškiai suprantame, kad mus, iš dalies, apima dvasinis letargas, nepastebimai atbukindamas mūsų dvasinius jausmus ir mąstymą, o Tiesa tam tikrame laipsnyje nebetenka savo atgaivinančios galios mumyse, tai pirmoji mūsų pareiga turėtų būti atsiduoti maldai ir bendravimui su Dievu ir su Jo Žodžiu, kad to Žodžio pašvenčianti ir apvalanti galia pradėtų veikti. Nes Karalystės dalyviais su Kristumi tampame tik tada, jeigu pasitikėjimą, kurį turėjome pradžioje, išlaikome tvirtą iki galo (Hbr. 3:14) – Z’03, 54 (R 3149).
* * *
Nuodėmė, turėdama daug įvairių priėjimo kelių, yra labai apgaulinga, o jos tik išoriškai atrodančios teisingos pastangos toms širdims, kurios lengvai pasiduoda nuodėmei, be abejo atlieka užkietinantį poveikį. Todėl Kristaus mokiniai per visą Evangelijos Amžių turi privilegiją kasdien priminti ir raginti vienas kitą, kad tokiu būdu galėtų išlikti be dėmės. Tuo labiau, ši pareiga ir privilegija gula ir ant mūsų šiandien, nes pastebime, kad greitai artinasi ta diena! – P’32, 30.
Paralelinės citatos: Apd. 13:15; 20:2; Rom. 12:8; 2 Kor. 9:5; 1 Tim. 6:2; Tit. 2:15; Hbr. 12:3,4; 13:22; Įst. 29:18; Ps. 9:15,16; Pat. 5:22; Iz. 57:20,21; Mk. 7:21-23; Gal. 6:7,8; 1 Pet. 4:3.
Giesmės: 145, 198, 34, 114, 196, 4, 130 / 379, 407, 415.
Poems of Dawn, 107; Wiersze brzasku, 97: Panaudok mane, Viešpatie!
Tower Reading: Z’03,53; (R 3149).
Klausimai: Ar šią savaitę stengiausi raginti brolius dalyvauti geroje tikėjimo kovoje? Kodėl? Kaip? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 15Turėkite tikėjimą Dievu – Mk. 11:22.
Nuo tada, kai tapome Viešpaties pasekėjais, mūsų kasdieniniai išbandymai yra valdomi ir sergimi nematoma jėga tam, kad mes, kaip mokiniai Kristaus mokykloje, būtume vis daugiau ir daugiau Jo mokomi ir ugdytume Dvasios malones, o ypatingai tikėjimą. Tikriausiai dabartiniu metu nesugebame pilnai įvertinti tai, koks svarbus yra tikėjimas. Atrodo, kad tikėjimas tai yra vienintelis dalykas, ko Viešpats dabartiniu metu ypač ieško pas tuos, kurie pakviesti tapti Jo pasekėjais. Todėl, priklausomai nuo mūsų tikėjimo, galėsime džiaugtis net ir varguose. Negalime džiaugtis iš vargų, bet galime džiaugtis ta mintimi, kurią duoda tikėjimas, o būtent, kad tas „mūsų trumpalaikis, lengvas sielvartas ruošia mums visa pranokstančią amžiną šlovę” – Z’04, 59 (R 3324).
* * *
Tikėjimas, tai kokio nors asmens ar daikto įvertinimas protu ir pasitikėjimas juo visa širdimi. Krikščioniškas tikėjimas – tai Dievo ir Kristaus įvertinimas protu ir pasitikėjimas Jais. Jie tiki Dievu ir Kristumi ir pasitiki Jais pasiremdami tuo, kas pateikta Šventajame Rašte: apie Dievo ir Kristaus asmenis, Jų charakterius, žodžius ir apie Jų darbus. Dievas ir Kristus įrodė, kad visais šiais atžvilgiais Jais galime pilnai pasikliauti, todėl Jie verti mūsų pasitikėjimo. Mūsų patirtis daugybėje atvejų parodė, kad tai yra tiesa. Todėl Jėzus pilnai gali, nepadarydamas jokios, net ir mažiausios žalos mums, kviesti bei raginti mus pasitikėti Tėvu ir Juo – P’36, 110-111.
Paralelinės citatos: Joz. 1:9; 2 Kron. 15:7; 20:20; 32:7,8; Neh. 4:14; Jobo 35:14; Ps. 4:5; 27:14; 31:19,24; 37:3,5,7,39,40; 55:23; 115:9,11; Pat. 3:5, 6; Mt. 17:20.
Giesmės: 56, 93, 87, 176, 12, 104, 106 / 450, 345, 342.
Poems of Dawn, 103; Wiersze brzasku, 92: Pasišventusių malda. Tower Reading: Z’14, 282; (R 5539).
Klausimai: Ar šią savaitę parodžiau tikėjimą? Kaip? Kokie buvo rezultatai?
