Raginkite vieni kitus kasdien – kol dar sakoma „šiandien“, – kad kurio iš jūsų neužkietintų nuodėmės klasta – Hbr. 3:13.
Jeigu mes aiškiai suprantame, kad mus, iš dalies, apima dvasinis letargas, nepastebimai atbukindamas mūsų dvasinius jausmus ir mąstymą, o Tiesa tam tikrame laipsnyje nebetenka savo atgaivinančios galios mumyse, tai pirmoji mūsų pareiga turėtų būti atsiduoti maldai ir bendravimui su Dievu ir su Jo Žodžiu, kad to Žodžio pašvenčianti ir apvalanti galia pradėtų veikti. Nes Karalystės dalyviais su Kristumi tampame tik tada, jeigu pasitikėjimą, kurį turėjome pradžioje, išlaikome tvirtą iki galo (Hbr. 3:14) – Z’03, 54 (R 3149).
* * *
Nuodėmė, turėdama daug įvairių priėjimo kelių, yra labai apgaulinga, o jos tik išoriškai atrodančios teisingos pastangos toms širdims, kurios lengvai pasiduoda nuodėmei, be abejo atlieka užkietinantį poveikį. Todėl Kristaus mokiniai per visą Evangelijos Amžių turi privilegiją kasdien priminti ir raginti vienas kitą, kad tokiu būdu galėtų išlikti be dėmės. Tuo labiau, ši pareiga ir privilegija gula ir ant mūsų šiandien, nes pastebime, kad greitai artinasi ta diena! – P’32, 30.
Paralelinės citatos: Apd. 13:15; 20:2; Rom. 12:8; 2 Kor. 9:5; 1 Tim. 6:2; Tit. 2:15; Hbr. 12:3,4; 13:22; Įst. 29:18; Ps. 9:15,16; Pat. 5:22; Iz. 57:20,21; Mk. 7:21-23; Gal. 6:7,8; 1 Pet. 4:3.
Giesmės: 145, 198, 34, 114, 196, 4, 130 / 379, 407, 415.
Poems of Dawn, 107; Wiersze brzasku, 97: Panaudok mane, Viešpatie!
Tower Reading: Z’03,53; (R 3149).
Klausimai: Ar šią savaitę stengiausi raginti brolius dalyvauti geroje tikėjimo kovoje? Kodėl? Kaip? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 6Tau nieko pikta neatsitiks – Ps. 91:10.
Niekas ir jokiu būdu negali mums pakenkti. Viskas gali susipriešinti su mūsų kūniškais reikalais, patogumais ar gyvenimo eiga, bet jei atsimename tai, kad negyvename pagal kūną, bet pagal dvasią ir kad naujai širdžiai, protui ir valiai Viešpats pažadėjo Karalystę Savo numatytu laiku, tada galime suprasti, kad jokia išorinė įtaka negali sutrukdyti mūsų tikriems dvasiniams interesams, nei sulaikyti mūsų nuo siekimo Karalystės garbės, kurią Viešpats pažadėjo Savo ištikimiems. Tik pasitikėjimo Viešpačiu praradimas ir neištikimybė Jam gali mus atskirti nuo Jo meilės ir Jo pažadų – Z’03, 331 (R 3231).
* * *
Bendras Biblijos mokinimas pasišventimo tema, bei Jėzaus, Pauliaus, Timotiejaus, Epafrodito ir kiekvieno kito Dievo vaiko išbandymai parodo, kad ši eilutė nekalba apie žemišką blogį. Taigi, akivaizdu, kad ši eilutė kalba apie blogį dvasinėje prasmėje, nuo kurio Dievas apsaugo tuos, kurie Jam priklauso. Visi dalykai išeina į gera ištikimiems jų dvasiniame gyvenime. Dievo pažadai ir mūsų išbandymai užtektinai tai patvirtina. O kuris iš šventųjų daugelį kartų nepatyrė džiaugsmo dėl šios priežasties? Ištikimųjų apsauga yra Šventojo Rašto paguodžianti doktrina, paremta patirtimi ir išbandymais, kuri gali mus padaryti drąsiais ir džiaugsmingais kiekviename palankiame ir nepalankiame išbandyme – P’34, 128.
Paralelinės citatos: Jobo 17:9; Ps. 37:24; 138:8; Mt. 24:13; Mk. 4:3-8; Lk. 10:42; 22:31,32; Jn. 6:39; 10:28,29; 15:4,7,9; Rom. 8:33-39; 1 Kor. 1:8,9; Ef. 6:13; Kol. 1:22,23; 2 Tim. 4:18; Hbr. 12:11-13.
Giesmės: 120, 99, 63, 110, 293, 294, 328 / 368, 433, 376.
Poems of Dawn, 218; Wiersze brzasku, 210: Jaunojo Mylimoji. Tower Reading: Z’11, 58; (R 4767).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo pacituotu tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?