Raginkite vieni kitus kasdien – kol dar sakoma „šiandien“, – kad kurio iš jūsų neužkietintų nuodėmės klasta – Hbr. 3:13.
Jeigu mes aiškiai suprantame, kad mus, iš dalies, apima dvasinis letargas, nepastebimai atbukindamas mūsų dvasinius jausmus ir mąstymą, o Tiesa tam tikrame laipsnyje nebetenka savo atgaivinančios galios mumyse, tai pirmoji mūsų pareiga turėtų būti atsiduoti maldai ir bendravimui su Dievu ir su Jo Žodžiu, kad to Žodžio pašvenčianti ir apvalanti galia pradėtų veikti. Nes Karalystės dalyviais su Kristumi tampame tik tada, jeigu pasitikėjimą, kurį turėjome pradžioje, išlaikome tvirtą iki galo (Hbr. 3:14) – Z’03, 54 (R 3149).
* * *
Nuodėmė, turėdama daug įvairių priėjimo kelių, yra labai apgaulinga, o jos tik išoriškai atrodančios teisingos pastangos toms širdims, kurios lengvai pasiduoda nuodėmei, be abejo atlieka užkietinantį poveikį. Todėl Kristaus mokiniai per visą Evangelijos Amžių turi privilegiją kasdien priminti ir raginti vienas kitą, kad tokiu būdu galėtų išlikti be dėmės. Tuo labiau, ši pareiga ir privilegija gula ir ant mūsų šiandien, nes pastebime, kad greitai artinasi ta diena! – P’32, 30.
Paralelinės citatos: Apd. 13:15; 20:2; Rom. 12:8; 2 Kor. 9:5; 1 Tim. 6:2; Tit. 2:15; Hbr. 12:3,4; 13:22; Įst. 29:18; Ps. 9:15,16; Pat. 5:22; Iz. 57:20,21; Mk. 7:21-23; Gal. 6:7,8; 1 Pet. 4:3.
Giesmės: 145, 198, 34, 114, 196, 4, 130 / 379, 407, 415.
Poems of Dawn, 107; Wiersze brzasku, 97: Panaudok mane, Viešpatie!
Tower Reading: Z’03,53; (R 3149).
Klausimai: Ar šią savaitę stengiausi raginti brolius dalyvauti geroje tikėjimo kovoje? Kodėl? Kaip? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 27Būkite tarp savęs tokio nusistatymo, koks buvo ir Kristuje Jėzuje – Flp. 2:5.
Turėti Kristaus nusistatymą mūsų prote, tai teisingas mūsų siekimas. Toks charakterio būdas ir nusistatymas nuolankiai ir ištikimai pasiduoda Dievo valiai, parodytai Jo didžiajame Amžių Plane. Toks nusistatymas prote pašvenčia visą energiją pildant Jo valią, nes išmintingai įvertina tikslus, į kuriuos Dievas atkreipia dėmesį. Jeigu esame pripildyti tos pačios dvasios, kuri buvo Jėzuje Kristuje, tada mes, panašiai kaip ir Jis, trokšime išsilaisvinti tiek, kiek tai yra įmanoma, nuo įsivėlimo į žemiškus reikalus, o tą atgautą laiką atiduosime Viešpaties tarnybai, ir tuomet visą energiją, sugebėjimus ir pastangas pašvęsime tai tarnybai – Z’02, 265 (R 3069).
* * *
Nusistatymas, koks buvo Jėzuje Kristuje, paskatino Jį laisvanoriškai atsisakyti Savo priešžmogiškos prigimties ir paruošė pasiaukojimui net iki negarbingos mirties ant kryžiaus, kad tokiu būdu galėtų pagarbinti Dievą. Toks elgesio būdas tikrai yra tinkama laikysena kiekvieno, kuris myli Dievą aukščiausiame laipsnyje. Kaip didžiausia meilė sau atveda iki savęs išaukštinimo, taip ir didžiausia meilė Dievui atveda iki savęs pažeminimo, kad Dievas būtų išaukštintas. Taigi, jei kas ištikimai nusižemina po galinga Dievo ranka, tai tikrai Viešpats išaukštins Jį tinkamu laiku – P’33, 64.
Paralelinės citatos: Iz. 53; Mt. 11:29; 20:26,27; 23:12; Jn. 13:14,15; Rom. 15:3; 2 Kor. 8:9; Flp. 2:7,8; 1 Pet. 2:21; Flp. 3:7-9; Hbr. 13:13; Pat. 3:34; 15:33; 25:6,7; Iz. 57:15; 66:2; Jer. 45:5; Lk. 22:24-27; Jok. 4:6,10; 1 Pet. 5:3,5,6.
Giesmės: 322, 167, 168, 144, 4, 134, 229 / 321, 474, 15.
Poems of Dawn, 82; Wiersze brzasku, 73: Tiesiog leisk Tėvui daryti tai, ką nori.
Tower Reading: Z’11, 440; (R 4928).
Klausimai: Ar šią savaitę nusižeminau dėl Viešpaties reikalo? Kaip? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
