Raginkite vieni kitus kasdien – kol dar sakoma „šiandien“, – kad kurio iš jūsų neužkietintų nuodėmės klasta – Hbr. 3:13.
Jeigu mes aiškiai suprantame, kad mus, iš dalies, apima dvasinis letargas, nepastebimai atbukindamas mūsų dvasinius jausmus ir mąstymą, o Tiesa tam tikrame laipsnyje nebetenka savo atgaivinančios galios mumyse, tai pirmoji mūsų pareiga turėtų būti atsiduoti maldai ir bendravimui su Dievu ir su Jo Žodžiu, kad to Žodžio pašvenčianti ir apvalanti galia pradėtų veikti. Nes Karalystės dalyviais su Kristumi tampame tik tada, jeigu pasitikėjimą, kurį turėjome pradžioje, išlaikome tvirtą iki galo (Hbr. 3:14) – Z’03, 54 (R 3149).
* * *
Nuodėmė, turėdama daug įvairių priėjimo kelių, yra labai apgaulinga, o jos tik išoriškai atrodančios teisingos pastangos toms širdims, kurios lengvai pasiduoda nuodėmei, be abejo atlieka užkietinantį poveikį. Todėl Kristaus mokiniai per visą Evangelijos Amžių turi privilegiją kasdien priminti ir raginti vienas kitą, kad tokiu būdu galėtų išlikti be dėmės. Tuo labiau, ši pareiga ir privilegija gula ir ant mūsų šiandien, nes pastebime, kad greitai artinasi ta diena! – P’32, 30.
Paralelinės citatos: Apd. 13:15; 20:2; Rom. 12:8; 2 Kor. 9:5; 1 Tim. 6:2; Tit. 2:15; Hbr. 12:3,4; 13:22; Įst. 29:18; Ps. 9:15,16; Pat. 5:22; Iz. 57:20,21; Mk. 7:21-23; Gal. 6:7,8; 1 Pet. 4:3.
Giesmės: 145, 198, 34, 114, 196, 4, 130 / 379, 407, 415.
Poems of Dawn, 107; Wiersze brzasku, 97: Panaudok mane, Viešpatie!
Tower Reading: Z’03,53; (R 3149).
Klausimai: Ar šią savaitę stengiausi raginti brolius dalyvauti geroje tikėjimo kovoje? Kodėl? Kaip? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 21Juk mes turime ne tokį vyriausiąjį Kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, bet, kaip ir mes, visaip gundytą, tačiau nenusidėjusį. Todėl drąsiai artinkimės prie malonės sosto, kad gautume gailestingumą ir rastume malonę pagalbai reikiamu metu – Hbr. 4:15,16.
Pagundos valandoje mūsų širdis turi pakilti arčiau didžiojo Mokytojo su pilnu pasitikėjimu ir tikėjimu, pripažįstant Jo meilę, išmintį ir tai, jog gali suteikti mums pagalbą ir yra pasiruošęs tvarkyti visus mūsų reikalus taip, kad jie būtų gėriu tiems, kurie myli Jį. Prašydami pagalbos tokio būtinumo valandoje tikrai gausime Viešpaties patarimą, pagalbą bei jėgą, kad galėtume elgtis santaikoje su teisingumu, tiesa, skaistumu ir meile. Taip galėsime tapti nugalėtojais nuo vienos valandos iki kitos, nuo vienos dienos iki kitos dienos, ir galiausiai, kol tapsime jais tikrai – Z’98, 23 (R 2248).
* * *
Nėra tokio išbandymo ateinančio nuo kūno, pasaulio ir šėtono, ką lemta patirti Viešpaties žmonėms, kurio iš esmės nebūtų patyręs Viešpats. Nors Jo pagundos nebuvo susijusios su nuodėme, bet su pasaulietiškumu ir natūraliu, įgimtu savanaudiškumu, tačiau jos buvo sunkios, ir ištobulino Jame užuojautą mums, esantiems panašiuose išbandymuose. Tai turėtų pripildyti mus pasitikėjimu, artėjant prie Dievo per Viešpatį ir Viešpatyje, prašant pagalbos kiekvieno būtinumo metu – P’27, 55.
Paralelinės citatos: Hbr. 2:17,18; 3:1; 5:1-5; 7:11-28; 8:12; 9:23; Lk. 23:34; Jn. 14:6, 13-16; 16:23-26; 17:20-22; Rom. 8:34; 1 Kor. 10:13; Ef. 3:12; Hbr. 10:19-21.
Giesmės: 96, 139, 167, 168, 299, 35, 239 / 380, 109, 313.
Poems of Dawn, 35; Wiersze brzasku, 23: Yra tik vienas.
Tower Reading: Z’14, 358; (R 5585).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai buvo susiję su šiuo tekstu? Kaip šie išbandymai mane paveikė?