Raginkite vieni kitus kasdien – kol dar sakoma „šiandien“, – kad kurio iš jūsų neužkietintų nuodėmės klasta – Hbr. 3:13.
Jeigu mes aiškiai suprantame, kad mus, iš dalies, apima dvasinis letargas, nepastebimai atbukindamas mūsų dvasinius jausmus ir mąstymą, o Tiesa tam tikrame laipsnyje nebetenka savo atgaivinančios galios mumyse, tai pirmoji mūsų pareiga turėtų būti atsiduoti maldai ir bendravimui su Dievu ir su Jo Žodžiu, kad to Žodžio pašvenčianti ir apvalanti galia pradėtų veikti. Nes Karalystės dalyviais su Kristumi tampame tik tada, jeigu pasitikėjimą, kurį turėjome pradžioje, išlaikome tvirtą iki galo (Hbr. 3:14) – Z’03, 54 (R 3149).
* * *
Nuodėmė, turėdama daug įvairių priėjimo kelių, yra labai apgaulinga, o jos tik išoriškai atrodančios teisingos pastangos toms širdims, kurios lengvai pasiduoda nuodėmei, be abejo atlieka užkietinantį poveikį. Todėl Kristaus mokiniai per visą Evangelijos Amžių turi privilegiją kasdien priminti ir raginti vienas kitą, kad tokiu būdu galėtų išlikti be dėmės. Tuo labiau, ši pareiga ir privilegija gula ir ant mūsų šiandien, nes pastebime, kad greitai artinasi ta diena! – P’32, 30.
Paralelinės citatos: Apd. 13:15; 20:2; Rom. 12:8; 2 Kor. 9:5; 1 Tim. 6:2; Tit. 2:15; Hbr. 12:3,4; 13:22; Įst. 29:18; Ps. 9:15,16; Pat. 5:22; Iz. 57:20,21; Mk. 7:21-23; Gal. 6:7,8; 1 Pet. 4:3.
Giesmės: 145, 198, 34, 114, 196, 4, 130 / 379, 407, 415.
Poems of Dawn, 107; Wiersze brzasku, 97: Panaudok mane, Viešpatie!
Tower Reading: Z’03,53; (R 3149).
Klausimai: Ar šią savaitę stengiausi raginti brolius dalyvauti geroje tikėjimo kovoje? Kodėl? Kaip? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 12Nebūk netikintis, bet tikintis – Jn. 20:27.
Jokiu kitu būdu negalime priartėti prie Viešpaties, bet tik tada, kai ugdome tikėjimą ir pasitikėjimą Juo, Jo gerumu, Jo galia, Jo išmintimi ir Jo meile. Tikėjimas yra dorybė, kurią reikia tobulinti, ugdyti. Tie patys Apaštalai, kurie šaukė iš baimės, kai kilo audra Galilėjos jūroje, palaipsniui kaskart vis labiau augo tikėjime, kol, kaip liudija raštai, sugebėjo pasitikėti Viešpačiu ir tikėjo Juo net ir tuomet, kai Jo nebuvo, net tuomet, kai negalėjo Jo suprasti. Tai turėtų būti pamoka ir mums kasdieniniame gyvenime, ugdant pasitikėjimą Viešpačiu ir galvojant apie mūsų buvusius išgyvenimus, bei visus mokinimus, esančius Jo Žodyje, kad tokiu būdu mūsų tikėjimas Juo įsišaknytų ir turėtų pamatą – Z’04, 89 (R3337).
* * *
Būti netikinčiu reiškia, kad savo protu neįvertiname Dievo ir Kristaus, nepasitikime Jais savo širdimi, Jais kaip asmenimis, Jų charakteriais, žodžiais ir darbais; o būti tikinčiu reiškia, kad įvertiname Dievą ir Kristų savo protu ir pasitikime Jais savo širdimi, Jais kaip asmenimis, Jų charakteriais, žodžiais ir darbais. Dievas ir Jėzus nenusipelno, kad Jais netikėtume, ir nei vienas Dievo vaikas neturėtų savo netikėjimu įžeisti Jų, kadangi netikėjimas, rodomas darbais, tarytum sako Dievui ir Kristui, kad jais pasitikėti negalime. Priešingai, turime būti labai uolūs Jų atžvilgiu, kad darbais įrodytume, jog be išlygų pasitikime Jais kaip asmenimis, Jų charakteriais, žodžiais ir darbais. Taip darydami, Jiems patiksime – P’36, 165, 166.
Paralelinės citatos: Iš. 4:1; Sk. 20:12; Ps. 78:19, 21, 22, 32; 95:8-11;106:7,24; Iz. 7:9; 53:1-3; Mt. 17:17,19,20; Mk. 6:2-6;9:24; 16:14,16; Lk. 8:12,18; 24:11,21,25,26; Jn. 16;8,9; Rom. 3:3; 10:6,7,14.
Giesmės: 174, 12, 56, 63, 93, 124, 251 / 102, 257, 15.
Poems of Dawn, 83; Wiersze brzasku, 74: Užtikrinimas. Tower Reading: Z’15, 40; (R 5624).
Klausimai: Kokie buvo išbandymai šią savaitę, susiję su šia citata? Kaip juos priėmiau? Kokie buvo rezultatai?