Įsakymo tikslas yra meilė iš tyros širdies, geros sąžinės ir nuoširdaus tikėjimo – 1 Tim. 1:5.
Turime gerai atsiminti, kad galutinis tikslas visų Dievo veiksmų mūsų atžvilgiu ir dėl mūsų, ir visų mums duotų Dievo pažadų svarbiausias tikslas yra meilės ugdymas, kuri yra panašumas į Dievą, nes Dievas yra meilė. Norint išsiugdyti šią meilę mumyse tokioje prasmėje ir tokiame laipsnyje, kokiame nori Viešpats, būtina, kad ši meilė eitų iš tyros širdies, būtų pilnoje taikoje su Viešpačiu ir Jo meilės įstatymu ir būtų visiškai priešiška priešininko atžvilgiu ir jo savanaudiškumo įstatymui – Z’00, 360 (R 2733).
* * *
Subrendusio krikščioniško charakterio puikūs bruožai, panašiai kaip ir Dieviško charakterio bruožai, yra išmintis, teisingumas, meilė ir jėga. Nors šie visi charakterio bruožai vienas kitą palaiko, tačiau vienas iš šių bruožų, kuris šviečia ryškiausiai, yra meilė. Likusių trijų bruožų tikslas – ugdyti meilę, o galutinis tikslas charakterio išugdyme – Dieviškos meilės aukščiausioji valdžia, kuri būtų darnoje su išmintimi, teisingumu ir jėga, kuri būtų palaikoma šių charakterio bruožų ir iš jų kiltų – P’36, 31.
Paralelinės citatos: Mt. 7:12; Rom. 13:8-10; Jn. 13:35; Ef. 1:4; Gal. 5:14; Kol. 3:14; 1 Kor. 13; Jok. 2:8; 1 Jn. 3:18,19; 1 Pt. 1:22; 3:8; 4:8; Hbr. 9:14; Apd. 15:8,9; 1 Kor. 6:11; Tit. 3:5; Flp. 2:13.
Giesmės: 201, 165, 105, 125, 154, 130, 1 / 57, 37, 275.
Poems of Dawn, 79; Wiersze brzasku, 69: Meilės alchemija.
Tower Reading: Z’15,261; (R 5755).
Klausimai: Kokį darbą šis tekstas atliko mano labui? Kaip? Kas padėjo, kas trukdė? Kokios buvo aplinkybės? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 18Mylimieji, nesistebėkite ugningu išbandymu, pas jus vykstančiu jums išmėginti, lyg kas neįprasta jums atsitiktų. Verčiau džiaukitės, kiek dalyvaujate Kristaus kentėjimuose, kad ir Jo šlovės apsireiškimo metu galėtumėte džiaugtis krykštaudami – 1 Pet. 4:12,13.
Šiame nedraugiškame ir priešiškame pasaulyje galime tikėtis tik kaltinimų, kurie buvo išsakomi ir mūsų Mokytojui, nes tarnas nėra didesnis už savo Viešpatį. Pasaulis, kūnas ir velnias priešinasi mūsų bėgimui į priekį. Turime pastovią vidinę kovą ir išorinę baimę, nes daug ugningų strėlių yra taikoma į teisųjį. Taigi, kokia turėtų būti laikysena tos sielos, kuri yra varginama nelaimių ir skaudžių išbandymų? Ar ne tylėjimas Dievo akivaizdoje, laukimas ir budėjimas, kad galėtume suprasti Jo vedimą ir Jo valią kiekviename reikale, prieš išdrįsdami paliesti dalykus, kurie dažnai gali turėti didelės reikšmės? Todėl Psalmistas apie tai sako įkvėptais žodžiais: „Aš tylėjau ir buvau ramus net ir gerame reikale [net nedariau ir nekalbėjau to, kas, mano manymu, atrodytų geru dalyku]” – Z’96, 31 (R 1937).
* * *
Dievo vaikai neturėtų stebėtis, kai ateina išbandymai, kadangi jų pasišventimas reiškia kentėjimą kartu su Kristumi. Šie kentėjimai neturėtų mums atimti drąsą, bet veikiau tai turėtų būti priežastis džiaugsmui, nes gaudami privilegiją kentėti su Kristumi, vėliau turėsime ir garbę, kuri bus daug saldesnė. Kuo didesnius pakeliame kentėjimus, tuo didesnė bus apreikšta garbė. Tegul ši mintis padrąsina mus – P’35, 61.
Paralelinės citatos: Rom. 6:1-11; 8:10,17; 2 Kor. 1:5; 4:10; 1 Kor. 15:29-34; Mk. 10:35-39; Kol. 2:11,12; Gal. 2:20; 2 Tim. 2:10-12; Flp. 3:10; 1 Pet. 2:19-24; 3:14,17,18; 4:16,19; Hbr. 7:26,27; 13:10-16; 10:4-10,19; 9:13-23; 1 Pet. 2:5,9.
Giesmės: 299, 114, 134, 244, 326, 259, 325 / 123, 13, 365.
Poems of Dawn, 174; Wiersze brzasku, 162: Tobulumas per kentėjimus.
Tower Reading: Z’15, 297; (R 5778).
Klausimai: Ar šią savaitę kentėjau su Kristumi? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
