Įsakymo tikslas yra meilė iš tyros širdies, geros sąžinės ir nuoširdaus tikėjimo – 1 Tim. 1:5.
Turime gerai atsiminti, kad galutinis tikslas visų Dievo veiksmų mūsų atžvilgiu ir dėl mūsų, ir visų mums duotų Dievo pažadų svarbiausias tikslas yra meilės ugdymas, kuri yra panašumas į Dievą, nes Dievas yra meilė. Norint išsiugdyti šią meilę mumyse tokioje prasmėje ir tokiame laipsnyje, kokiame nori Viešpats, būtina, kad ši meilė eitų iš tyros širdies, būtų pilnoje taikoje su Viešpačiu ir Jo meilės įstatymu ir būtų visiškai priešiška priešininko atžvilgiu ir jo savanaudiškumo įstatymui – Z’00, 360 (R 2733).
* * *
Subrendusio krikščioniško charakterio puikūs bruožai, panašiai kaip ir Dieviško charakterio bruožai, yra išmintis, teisingumas, meilė ir jėga. Nors šie visi charakterio bruožai vienas kitą palaiko, tačiau vienas iš šių bruožų, kuris šviečia ryškiausiai, yra meilė. Likusių trijų bruožų tikslas – ugdyti meilę, o galutinis tikslas charakterio išugdyme – Dieviškos meilės aukščiausioji valdžia, kuri būtų darnoje su išmintimi, teisingumu ir jėga, kuri būtų palaikoma šių charakterio bruožų ir iš jų kiltų – P’36, 31.
Paralelinės citatos: Mt. 7:12; Rom. 13:8-10; Jn. 13:35; Ef. 1:4; Gal. 5:14; Kol. 3:14; 1 Kor. 13; Jok. 2:8; 1 Jn. 3:18,19; 1 Pt. 1:22; 3:8; 4:8; Hbr. 9:14; Apd. 15:8,9; 1 Kor. 6:11; Tit. 3:5; Flp. 2:13.
Giesmės: 201, 165, 105, 125, 154, 130, 1 / 57, 37, 275.
Poems of Dawn, 79; Wiersze brzasku, 69: Meilės alchemija.
Tower Reading: Z’15,261; (R 5755).
Klausimai: Kokį darbą šis tekstas atliko mano labui? Kaip? Kas padėjo, kas trukdė? Kokios buvo aplinkybės? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 19Tenesigiria žmogus, kuris dar tik juosiasi kalaviją, kaip tas, kuris nusijuosia – 1 Kar. 20:11.
Ištvermingumo išbandymas, be abejo, yra vienas iš sunkiausių ištikimybės išmėginimų, ką išrinktoji Bažnyčia patyrė. Tai toks išmėginimas, kuris išmatuoja ir parodo stiprumą kiekvienos kitos dorybės ir malonės. Ir joks kryžiaus kareivis nebus apdovanojamas pergalės laurais, jei neišlaikys to išbandymo. … Šių dienų kovose, kaip ir visose kitose, priešininkas stengiasi netikėtai užklupti, staiga užpulti ir sunaikinti Dievo žmones. Todėl vienintelis pasiruošimas, kurį galime atlikti esant tokiai situacijai, tai pastovus budrumas, malda ir užsidėjimas ant savęs visų Dievo šarvų – Tiesos ir Tiesos Dvasios – Z’94, 155 (R 1656).
* * *
Nors Dievo žmonės gali ir giriasi Viešpatyje, tačiau netinkama būtų didžiuotis, nes mažų mažiausiai tai būtų perdėtas savęs gyrimas. Kartais galime pateisinti tam tikrus kuklius pasakymus apie savo buvusius pasiekimus, bet niekada pagyrūniškai. Dar mažiau reikėtų girtis būsimais darbais, kurių atlikimas yra neaiškus. Toks pasigyrimas aukština save, paprastai menkina kitus ir užgaulioja Dievą. Pagyrūnui ne tik dažniausiai nepasiseka, bet ir sulaukia nelaimės. Nėra vietos pasigirti savimi. Ką turime ir ko nesame gavę? Ar elgeta turėtų girtis gauta išmalda? Ar gėris, kurį gavome, neateina iš Viešpaties malonės? Todėl būkime uolūs, atiduodami Jam garbę už mūsų vietą bei pasiekimus, o apie save galvokime kaip apie Jo neužsitarnauto gerumo ir meilės objektus – P’35, 172.
Paralelinės citatos: Pat. 27:1; Iz. 10:15; Ps. 49:6-9; 52:1; 94:4; Rom. 3:27; 11:17-21; 1 Kor. 1:17-31; 4:6,7; 2 Kor. 10:12-17; Ef. 2:8-10.
Giesmės: 184, 13, 15, 63, 123, 135, 291 / 417, 379, 380.
Poems of Dawn, 236; Wiersze brzasku, 222: Darbai, o ne žodžiai. Tower Reading: Z’94,115; (R 1656).
Klausimai: Ar aš gyriausi šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
