Todėl ir mes, tokio didelio liudytojų debesies apsupti, nusimesdami viską, kas apsunkina, ir lengvai į pinkles įviliojančią nuodėmę, ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse – Hbr. 12:1.
Jūs, kurie pastebite Jehovos apdovanojimą, skirtą pakviestiesiems, ir kurie stengiatės bėgti į tikslą, „apsijuoskite savo proto strėnas tiesa”, sustiprinkite savo pastangas ir tikslus, atnaujinkite nutarimus, padvigubinkite budrumą, atmeskite nuo savęs nereikalingus laikinus rūpesčius, padidinkite uolumą ir, kaip Apaštalas pataria, bėkite kantriai jums paskirtose lenktynėse. Bėkite ne kaip tas, kuris vien tik judina orą, bet kaip tas, kuris turi prieš save tikslą ir yra karštai pasiryžęs padaryti tikru savo pašaukimą ir išrinkimą – Z’03, 54 (R 3149).
* * *
Kilnūs Senųjų Vertųjų pavyzdžiai, kurie mus apsupa iš visų pusių, panašiai kaip tipą apsupa iš visų pusių antitipas, liudija apie Dievo ištikimybę tiems, kurie Jam ištikimi ir primena mums atmesti mus supančias nuodėmes ir klaidas bei savanaudiškumo ir pasaulietiškumo sunkumus, kurie mums trukdo bėgant ir siekiant apdovanojimo. Taip nusimetę sunkumus, galime lengviau ištverti bėgdami šiose lenktynėse, norėdami pasiekti ir išlaikyti Kristaus panašumą – P’26, 28.
Paralelinės citatos: Hbr. 11:2-40; Jok. 5:10,11; Ps. 19:12,13; 2 Kor. 7:1; Kol. 3:8; 1 Pet. 2:1; Flp. 3:13,14; 1 Kor. 9:24,26; Hbr. 6:1; Lk. 21:19; Hbr. 10:36; Jok. 1:4; 5:7.
Giesmės: 20, 200, 136, 95, 221, 78, 145 / 262, 108, 351.
Poems of Dawn, 41; Wiersze brzasku, 32: Dieviškasis pašaukimas.
Tower Reading: Z’13,291; (R 5318).
Klausimai: Ką šią savaitę dariau su savo „sunkumais”, ar atmečiau slegiančias mane nuodėmes ir kaip bėgau prie apdovanojimo? Kokių motyvų skatinamas tai dariau, kokią turėjau pagalbą, kokias kliūtis ir pasekmes?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 20Ypatinga tauta, stropi geriems darbams – Tit. 2:14.
„Ypatinga tauta” – nėra ypatinga savo apranga, papročiais, kalba, nei kokia nors neprotinga, ar paika laikysena, įpročiais, bet ji ypatinga tame, kad atsiskiria nuo pasaulio ir šio pasaulio dvasios. Šie žmonės turi Kristaus dvasią – dvasią visiško pasišventimo Viešpačiui, yra atsiskyrę nuo pasaulio ir jo savanaudiškų tikslų. Jie yra ypatingi tuo, kad priima Viešpaties Žodį, kaip savo vienintelį įstatymą. Yra ypatingi tuo, kad atmeta pasaulio išmintį, kai ji nesutinka ir yra priešinga Dievo apreiškimui. Yra ypatingi tuo, kad būdami šiame pasaulyje, nėra iš šio pasaulio. Yra ypatingi tuo, kad turi aiškų tikėjimą ir elgiasi uoliai pagal šį tikėjimą. Yra ypatingi tuo, kad aukodami save nepripažįsta kitos valios, išskyrus savo Karaliaus. Taip pat, ypatingi tuo, jog žino Tiesą ir gali paaiškinti apie viltį, kurią turi, kai tuo tarpu kiti vien tik spekuliuoja, stebisi ir abejoja – Z’97, 95 (R 2127).
* * *
Dievo žmonių ypatingumas glūdi tame, kad jie atsiskiria nuo savanaudiškumo, pasaulietiškumo, nuodėmės ir klaidos, bei pasišvenčia Viešpačiui ir Jo tarnybai. Dievo žmonės yra ypatingi dėl Viešpaties todėl, kad Jis juos laiko Savo nuosavybe, yra Jam atsidavę ir pasiruošę tarnauti skelbiant Tiesą ir teisingumą. Jie, kiek leidžia galimybės, yra entuziastiškai aktyvūs teisingame poelgyje, tarnauja darydami gera visiems žmonėms, o ypatingai tikėjimo namiškiams. – P’26, 61.
Paralelinės citatos: Įst. 7:6; 14:2; 26:18; Ps. 69:9; 1 Pet. 2:9; Ef. 2:10; Tit. 3:8; Gal. 6:7-10; 1 Kor. 15:58; 2 Tes. 3:13; 1 Tes. 5:15; 1 Tim. 6:18; Hbr. 13:16.
Giesmės: 275, 267, 20, 200, 78, 125, 116 / 422, 314, 203.
Poems of Dawn, 169; Wiersze brzasku, 159: Eik, dirbk.
Tower Reading: Z’14, 151; (R 5555).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau stropus geriems darbams, kaip tas, kuris priklauso Viešpačiui? Kokiose aplinkybėse? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
