Todėl, susijuosę savo proto strėnas, būdami blaivūs, visiškai paremkite savo viltį malone, kuri bus jums teikiama Jėzaus Kristaus apsireiškimo metu – 1 Pet. 1:13.
„Susijuosę savo proto strėnas“, panaudodami ilgas, pastovias ir ryžtingas pastangas, „būkite blaivūs”. Neleiskite sau greitam užsidegimui, kad šio laikino užsidegimo įtakoje, per labai trumpą laiką, neišsektų mūsų dvasinis gyvybingumas, o tada vėl greitai neįpultume į atšalimą ir noro netekimą. Stenkimės elgtis apgalvotai ir rūpestingai, pasiruošę ilgai ir kantriai ištverti įvairias disciplinas, kantrybės ir tikėjimo mėginimus, reikalingus įrodymui, kas yra nugalėtojas ir vertas tų palaimų ir apdovanojimo, pažadėto „tiems, kurie nugali”. Bėgimas, kuris mūsų laukia, neturi pasižymėti priešokiais, neritmingumu, bet „ištvermingu darymu gera” – Z’03, 54 (R 3149).
* * *
Krikščionis visada turi pritaikyti savo žinias taip, kad būtų pasiruošęs tarnybai. Ne impulsyvumas, bet protingas, blaivus mąstymas turėtų apibūdinti jo protinius įpročius. Turint tokį nusistatymą, ši nuoširdi viltis norint gauti mums siūlomą garbingą apdovanojimą Viešpaties Antrojo Atėjimo metu, taps įkvėpimu veikti, tvirtai išstovėti ir iškęsti Viešpaties garbei – P’26,28.
Paralelinės citatos: Lk. 12:34,35; Rom. 13:13; Ef. 6:14; 1 Tes. 5:6,8; 1 Pet. 4:7; 5:8; 1 Kor. 1:7; Flp. 3:20; Tit. 2:13; Hbr. 6:18,19; 2 Pet. 3:12.
Giesmės: 21, 25, 32, 58, 92, 216, 320 / 66, 101, 346.
Poems of Dawn, 179; Wiersze brzasku, 168: Anapus šešėlių.
Tower Reading: Z’15,179; (R 5035).
Klausimai: Ar šią savaitę mąsčiau apgalvotai, buvau pasiruošęs tarnybai ir kupinas palaimintos vilties? Kaip mane tai paveikė?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 18Mylimieji, nesistebėkite ugningu išbandymu, pas jus vykstančiu jums išmėginti, lyg kas neįprasta jums atsitiktų. Verčiau džiaukitės, kiek dalyvaujate Kristaus kentėjimuose, kad ir Jo šlovės apsireiškimo metu galėtumėte džiaugtis krykštaudami – 1 Pet. 4:12,13.
Šiame nedraugiškame ir priešiškame pasaulyje galime tikėtis tik kaltinimų, kurie buvo išsakomi ir mūsų Mokytojui, nes tarnas nėra didesnis už savo Viešpatį. Pasaulis, kūnas ir velnias priešinasi mūsų bėgimui į priekį. Turime pastovią vidinę kovą ir išorinę baimę, nes daug ugningų strėlių yra taikoma į teisųjį. Taigi, kokia turėtų būti laikysena tos sielos, kuri yra varginama nelaimių ir skaudžių išbandymų? Ar ne tylėjimas Dievo akivaizdoje, laukimas ir budėjimas, kad galėtume suprasti Jo vedimą ir Jo valią kiekviename reikale, prieš išdrįsdami paliesti dalykus, kurie dažnai gali turėti didelės reikšmės? Todėl Psalmistas apie tai sako įkvėptais žodžiais: „Aš tylėjau ir buvau ramus net ir gerame reikale [net nedariau ir nekalbėjau to, kas, mano manymu, atrodytų geru dalyku]” – Z’96, 31 (R 1937).
* * *
Dievo vaikai neturėtų stebėtis, kai ateina išbandymai, kadangi jų pasišventimas reiškia kentėjimą kartu su Kristumi. Šie kentėjimai neturėtų mums atimti drąsą, bet veikiau tai turėtų būti priežastis džiaugsmui, nes gaudami privilegiją kentėti su Kristumi, vėliau turėsime ir garbę, kuri bus daug saldesnė. Kuo didesnius pakeliame kentėjimus, tuo didesnė bus apreikšta garbė. Tegul ši mintis padrąsina mus – P’35, 61.
Paralelinės citatos: Rom. 6:1-11; 8:10,17; 2 Kor. 1:5; 4:10; 1 Kor. 15:29-34; Mk. 10:35-39; Kol. 2:11,12; Gal. 2:20; 2 Tim. 2:10-12; Flp. 3:10; 1 Pet. 2:19-24; 3:14,17,18; 4:16,19; Hbr. 7:26,27; 13:10-16; 10:4-10,19; 9:13-23; 1 Pet. 2:5,9.
Giesmės: 299, 114, 134, 244, 326, 259, 325 / 123, 13, 365.
Poems of Dawn, 174; Wiersze brzasku, 162: Tobulumas per kentėjimus.
Tower Reading: Z’15, 297; (R 5778).
Klausimai: Ar šią savaitę kentėjau su Kristumi? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
