Jei mes patys save teistume, nebūtume teisiami. Bet kai Viešpats mus teisia, tai ir sudraudžia, kad nebūtume pasmerkti kartu su pasauliu – 1 Kor. 11:31,32.
Mums, krikščionims, savo laimėjimų ir pralaimėjimų pasitikrinimas bei peržiūrėjimas, kada, kaip ir kur tai atsitiko, pastoviai bekovojant su pasauliu, kūnu ir šėtonu, iš tikrųjų bus naudingas visiems, kurie nuoširdžiai ištiria save, kad patiktų Viešpačiui. Dvasiniai Izraelitai kiekvieną dieną ir kiekvieną valandą turi gyventi arti savo Vyriausiojo Kunigo. Norėdami apsivalyti net nuo mažiausios dėmės mūsų sąžinėje, turime nuolatos prašyti apvalymo pasiremiant brangiu mūsų Atpirkėjo krauju, kad tokiu būdu brangaus Atpirkėjo mums duotas priskirto teisingumo rūbas liktų nesuteptas, kad net mažiausia dėmė būtų nuvalyta ir mes jį turėtume be „dėmės ar raukšlės, ar ko nors panašaus” – Z’03, 3,4 (R 3125).
* * *
Savęs teisimas, tai yra tokia savo elgesio kritika, toks savęs kontroliavimas ir savo elgesio valdymas, kuris padeda išlikti Dievo meilėje. Tie, kurie taip daro, yra ištikimi krikščionys ir jų nereikia pastoviai auklėti baudžiant botagu. Tačiau, jeigu esame apsileidę savęs teisime, tai Viešpats, norėdamas pakeisti mūsų elgesį, stveriasi baudimo rykštės, kad galėtų apsaugoti mus nuo pasmerkimo ir užtikrintų mūsų reformavimą – P’34, 31.
Paralelinės citatos: Jobo 13:23; Ps. 4:4; 19:12; 26:2; 77:6; 119:59; 139:23,24; Jer. 17:9; Rd. 3:40; Ag. 1:7; Mt. 26:22; 1 Kor. 5:7,8; 11:27- 29; 2 Kor. 13:5; Gal. 6:3; Ps. 32:5; 94:12; Hbr. 12:5-13; 1 Pet. 2:20; Apr. 2:5,16; 3:2,3,19.
Giesmės: 130, 78, 13, 82, 1, 105, 154 / 474, 295, 392.
Poems of Dawn, 174; Wiersze brzasku, 162: Tobulumas per kančią.
Tower Reading: Z’14,247; (R 5519).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau bandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos pakėliau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 18Mylimieji, nesistebėkite ugningu išbandymu, pas jus vykstančiu jums išmėginti, lyg kas neįprasta jums atsitiktų. Verčiau džiaukitės, kiek dalyvaujate Kristaus kentėjimuose, kad ir Jo šlovės apsireiškimo metu galėtumėte džiaugtis krykštaudami – 1 Pet. 4:12,13.
Šiame nedraugiškame ir priešiškame pasaulyje galime tikėtis tik kaltinimų, kurie buvo išsakomi ir mūsų Mokytojui, nes tarnas nėra didesnis už savo Viešpatį. Pasaulis, kūnas ir velnias priešinasi mūsų bėgimui į priekį. Turime pastovią vidinę kovą ir išorinę baimę, nes daug ugningų strėlių yra taikoma į teisųjį. Taigi, kokia turėtų būti laikysena tos sielos, kuri yra varginama nelaimių ir skaudžių išbandymų? Ar ne tylėjimas Dievo akivaizdoje, laukimas ir budėjimas, kad galėtume suprasti Jo vedimą ir Jo valią kiekviename reikale, prieš išdrįsdami paliesti dalykus, kurie dažnai gali turėti didelės reikšmės? Todėl Psalmistas apie tai sako įkvėptais žodžiais: „Aš tylėjau ir buvau ramus net ir gerame reikale [net nedariau ir nekalbėjau to, kas, mano manymu, atrodytų geru dalyku]” – Z’96, 31 (R 1937).
* * *
Dievo vaikai neturėtų stebėtis, kai ateina išbandymai, kadangi jų pasišventimas reiškia kentėjimą kartu su Kristumi. Šie kentėjimai neturėtų mums atimti drąsą, bet veikiau tai turėtų būti priežastis džiaugsmui, nes gaudami privilegiją kentėti su Kristumi, vėliau turėsime ir garbę, kuri bus daug saldesnė. Kuo didesnius pakeliame kentėjimus, tuo didesnė bus apreikšta garbė. Tegul ši mintis padrąsina mus – P’35, 61.
Paralelinės citatos: Rom. 6:1-11; 8:10,17; 2 Kor. 1:5; 4:10; 1 Kor. 15:29-34; Mk. 10:35-39; Kol. 2:11,12; Gal. 2:20; 2 Tim. 2:10-12; Flp. 3:10; 1 Pet. 2:19-24; 3:14,17,18; 4:16,19; Hbr. 7:26,27; 13:10-16; 10:4-10,19; 9:13-23; 1 Pet. 2:5,9.
Giesmės: 299, 114, 134, 244, 326, 259, 325 / 123, 13, 365.
Poems of Dawn, 174; Wiersze brzasku, 162: Tobulumas per kentėjimus.
Tower Reading: Z’15, 297; (R 5778).
Klausimai: Ar šią savaitę kentėjau su Kristumi? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
