Jei mes patys save teistume, nebūtume teisiami. Bet kai Viešpats mus teisia, tai ir sudraudžia, kad nebūtume pasmerkti kartu su pasauliu – 1 Kor. 11:31,32.
Mums, krikščionims, savo laimėjimų ir pralaimėjimų pasitikrinimas bei peržiūrėjimas, kada, kaip ir kur tai atsitiko, pastoviai bekovojant su pasauliu, kūnu ir šėtonu, iš tikrųjų bus naudingas visiems, kurie nuoširdžiai ištiria save, kad patiktų Viešpačiui. Dvasiniai Izraelitai kiekvieną dieną ir kiekvieną valandą turi gyventi arti savo Vyriausiojo Kunigo. Norėdami apsivalyti net nuo mažiausios dėmės mūsų sąžinėje, turime nuolatos prašyti apvalymo pasiremiant brangiu mūsų Atpirkėjo krauju, kad tokiu būdu brangaus Atpirkėjo mums duotas priskirto teisingumo rūbas liktų nesuteptas, kad net mažiausia dėmė būtų nuvalyta ir mes jį turėtume be „dėmės ar raukšlės, ar ko nors panašaus” – Z’03, 3,4 (R 3125).
* * *
Savęs teisimas, tai yra tokia savo elgesio kritika, toks savęs kontroliavimas ir savo elgesio valdymas, kuris padeda išlikti Dievo meilėje. Tie, kurie taip daro, yra ištikimi krikščionys ir jų nereikia pastoviai auklėti baudžiant botagu. Tačiau, jeigu esame apsileidę savęs teisime, tai Viešpats, norėdamas pakeisti mūsų elgesį, stveriasi baudimo rykštės, kad galėtų apsaugoti mus nuo pasmerkimo ir užtikrintų mūsų reformavimą – P’34, 31.
Paralelinės citatos: Jobo 13:23; Ps. 4:4; 19:12; 26:2; 77:6; 119:59; 139:23,24; Jer. 17:9; Rd. 3:40; Ag. 1:7; Mt. 26:22; 1 Kor. 5:7,8; 11:27- 29; 2 Kor. 13:5; Gal. 6:3; Ps. 32:5; 94:12; Hbr. 12:5-13; 1 Pet. 2:20; Apr. 2:5,16; 3:2,3,19.
Giesmės: 130, 78, 13, 82, 1, 105, 154 / 474, 295, 392.
Poems of Dawn, 174; Wiersze brzasku, 162: Tobulumas per kančią.
Tower Reading: Z’14,247; (R 5519).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau bandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos pakėliau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 17Kristus jumyse – šlovės viltis – Kol. 1:27.
Kiekvienas tikrasis Dievo vaikas turi turėti tikrą, individualų krikščionišką charakterį, kuris nebūtų priklausomas savo egzistencija nuo kokio nors kito krikščionio dvasinio gyvenimo. Tas gyvenimo taisykles jis turi paimti iš Tiesos Žodžio, skelbto ir parodyto kitų krikščionių elgesyje, tuomet šios taisyklės duos jam tvirtą charakterį, jo asmeninį dvasinį individualumą. Kiekvieno dvasinis individualumas turi būti toks pastovus ir apibrėžtas, kad jeigu net mūsų mylimas brolis ar sesuo, kurių dvasinis gyvenimas iš pradžių stiprino mūsų dvasinį gyvenimą, ir kurie padėjo mums tobulinti charakterį, atpultų (apie ką Apaštalas sako, kad taip gali atsitikti, Hbr. 6:4-6; Gal. 1:8), tai mes ir toliau turime likti gyvi ir sugebantys priimti Tiesos Dvasią – Z’03, 375 (R 3250).
* * *
„Kristus jumyse”, tai naujas kūrinys, kuris pagal pažadą turėjo būti Evangelijos Amžiuje pradėtų iš Dvasios asmenų širdyse ir protuose, suteikdamas širdžiai ir protui naujų sugebėjimų dvasinėje srityje. Tai turėjo būti šventas patepimas, paruošiantis žemiškoms ir dangiškoms pareigoms. Tai yra Dievo paslaptis, paslaptis didesnė už visas kitas paslaptis, kad Kristus turėjo susidaryti iš daugelio narių: Jėzaus – Galvos ir iš Bažnyčios – Kūno narių. Kilnus, garbingas, šventas ir dangiškas turėjo būti tas „Kristus jumyse”. Turėjimas Jo, turėjo būti šlovės vilties pagrindas, paveldėjimo rankpinigiais – Dieviška širdimi ir protu, dalimi to paveldėjimo, pažadėto šventiesiems – P’36, 110.
Paralelinės citatos: Mt. 3:16; Apd. 10:38; 2:1-4; 10:45-47; 2 Kor.1:21; 1 Jn. 2:20,27; 1 Kor. 12:12,13; 15:23; Gal. 3:16,29; Ef. 4:13,23,24;Kol. 1:23; 1 Pet. 4:13; Hbr. 3:14; Rom. 8:10; Jn. 14:19; 17:23,24; Gal.2:20; Flp. 1:21; 2 Kor. 4:16; Ef. 3:16; Jn. 15:2-7; Rom. 12:4,5; 1 Kor.1:30; Rom. 6:3; 13:14; Gal. 3:26,27; 2 Kor. 5:17; Kol. 3:10; Rom. 8:4,5.
Giesmės: 58, 21, 23, 27, 170, 72, 310 / 450, 66, 37.
Poems of Dawn, 43; Wiersze brzasku, 35: Pasikeitimas. Tower Reading: Z’13, 131; (R 5227).
Klausimai: Ką šis tekstas reiškė man šią savaitę? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
