Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, apsaugos jūsų širdis ir jūsų protus Kristuje Jėzuje – Flp. 4:7.
Ramybė, apie kurią čia kalbama, tai nėra mūsų asmeninė ramybė. Tai yra Dievo ramybė – ramybė, kurią gauname, kai aiškiai suprantame apie Dievo galią, gerumą, kad Dievas pasiruošęs mus vesti Savo dešine ranka kaip Savo vaikus. Šio teksto mintis yra tokia, kad ši ramybė nuolatos apsaugo mus lyg koks vartininkas, nepraleisdamas kiekvienos mums priešiškos, nei kankinančios minties, ar baimės. Ši ramybė išsaugo krikščionio protą taip, kad jo širdyje viešpatauja ramybė, jaučiama vienybė ir dvasinis ryšys su Viešpačiu; taip pat ji saugo krikščionio protą ir jo sugebėjimą mąstyti, pamokindama ir skatindama jį pasitikėti Dievo jėga, išmintimi ir meile – Z’03, 8 (R 3128).
* * *
Dievo ramybė, t. y., tas širdies ir proto poilsis, kuris kyla iš žinojimo, jog esame harmonijoje su Dievu ir Dieviškais patvarkymais. Šios ramybės išsaugojimas mūsų širdyse ir jos buvimas mumyse perviršija visas žmogiško supratimo galimybes, kadangi gyvename laike, kai sąlygos žemiškam žmogui yra tikrai nepalankios. Būnant Kristaus tarnyboje ši ramybė apsaugo širdis ir protus nuo blogio ir skatina gėriui – P’34, 31.
Paralelinės citatos: Jn. 14:1,27; 16:33; Rom. 5:1; 8:6; Kol. 1:20; 3:15; Jobo 34:29; Ps. 4:8; 25:12,13; 29:11; 85:8; 119:165; 125:1,5; Pat. 3:17,24; Iz. 26:3; 28:12; 32:2,17,18; 53:5; 54:13; 57:1,2,19; Jer. 33:6; Lk. 1:79; 2:14; Apd. 10:36.
Giesmės: 108, 54, 106, 107, 109, 179, 244 / 257, 124, 313.
Poems of Dawn, 303; Wiersze brzasku, 299: Šviesa ir tamsa.
Tower Reading: Z’11,397; (R 4904).
Klausimai: Ar šią savaitę turėjau šią ramybę? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kaip išnaudojau šią ramybę? Kas iš to išėjo?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 13Aš tau darbais parodysiu savo tikėjimą – Jok. 2:18.
Nors Dievo žmonės šiame Amžiuje neturi būti teisiami pagal jų darbus, bet pagal jų tikėjimą, tačiau reikalingi yra ir darbai. Savo darbais parodome savo tikėjimą ir dėkojame Dievui, kad netobulais darbais galime įrodyti Jam mūsų tikslų, mūsų valios lojalumą, ištikimybę. Jeigu mūsų darbai parodo Viešpačiui mūsų tikėjimo nuoširdumą, tai toks tikėjimas bus Jam priimtinas, o mes būsime palaikyti tobulais ir būsime apdovanoti dalyvavimu Karalystėje bei visais brangiais ir dideliais dalykais, kuriuos Viešpats priruošė tiems, kurie Jį myli ne tik žodžiais, bet ir darbais – tiems, kurie gyvenimo darbais stengiasi parodyti, pademonstruoti savo meilę – Z’04, 45 (R 3317).
* * *
Tikėjimas nesusideda vien tik iš tikėjimo į suprantamus tvirtinimus, nors jis reikalauja tokio tikėjimo kaip pagrindo. Jis turi būti pilnai įsitikinęs dalykais, kuriais tiki. Tikėjimą turime padaryti savo nuosavybe ir elgtis pagal tikėjimą. Toks tikėjimas yra gyva jėga, duodanti impulsą mintims, motyvams, žodžiams ir poelgiams. Todėl tikras tikėjimas parodo save darbais, o jei šių darbų nėra, tai galime abejoti tikro tikėjimo buvimu. Todėl parodykime, kad atitinkamais darbais turime pašvenčiantį, išteisinantį, pasišvenčiantį ir išlaisvinantį tikėjimą, nes Jėzuje Kristuje vien tik meilės pagrindu veikiantis tikėjimas turi reikšmės – P’32, 150.
Paralelinės citatos: Mt. 5:16; 7:16-18,20; Jn. 13:38; 15:5,8; Gal. 5:6; Jok. 1:27; 2:17, 19-26; 3:13; Pr. 22:9,12; 15:6; Rom. 4:3; Gal. 3:6; 6:9,10; Flp. 2:12,13; Tit. 3:14; Hbr. 11; 1 Jn. 2:6; Apr. 2:19.
Giesmės: 196, 198, 34, 4, 114, 125, 78 / 475, 373, 37.
Poems of Dawn, 21; Wiersze brzasku, 9: Tai nėra mūsų poelgis. Tower Reading: Z’16, 139; (R 5892).
Klausimai: Ar šią savaitę darbais parodžiau savo tikėjimo tikrumą? Kaip? Kokie buvo rezultatai?
