Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, apsaugos jūsų širdis ir jūsų protus Kristuje Jėzuje – Flp. 4:7.
Ramybė, apie kurią čia kalbama, tai nėra mūsų asmeninė ramybė. Tai yra Dievo ramybė – ramybė, kurią gauname, kai aiškiai suprantame apie Dievo galią, gerumą, kad Dievas pasiruošęs mus vesti Savo dešine ranka kaip Savo vaikus. Šio teksto mintis yra tokia, kad ši ramybė nuolatos apsaugo mus lyg koks vartininkas, nepraleisdamas kiekvienos mums priešiškos, nei kankinančios minties, ar baimės. Ši ramybė išsaugo krikščionio protą taip, kad jo širdyje viešpatauja ramybė, jaučiama vienybė ir dvasinis ryšys su Viešpačiu; taip pat ji saugo krikščionio protą ir jo sugebėjimą mąstyti, pamokindama ir skatindama jį pasitikėti Dievo jėga, išmintimi ir meile – Z’03, 8 (R 3128).
* * *
Dievo ramybė, t. y., tas širdies ir proto poilsis, kuris kyla iš žinojimo, jog esame harmonijoje su Dievu ir Dieviškais patvarkymais. Šios ramybės išsaugojimas mūsų širdyse ir jos buvimas mumyse perviršija visas žmogiško supratimo galimybes, kadangi gyvename laike, kai sąlygos žemiškam žmogui yra tikrai nepalankios. Būnant Kristaus tarnyboje ši ramybė apsaugo širdis ir protus nuo blogio ir skatina gėriui – P’34, 31.
Paralelinės citatos: Jn. 14:1,27; 16:33; Rom. 5:1; 8:6; Kol. 1:20; 3:15; Jobo 34:29; Ps. 4:8; 25:12,13; 29:11; 85:8; 119:165; 125:1,5; Pat. 3:17,24; Iz. 26:3; 28:12; 32:2,17,18; 53:5; 54:13; 57:1,2,19; Jer. 33:6; Lk. 1:79; 2:14; Apd. 10:36.
Giesmės: 108, 54, 106, 107, 109, 179, 244 / 257, 124, 313.
Poems of Dawn, 303; Wiersze brzasku, 299: Šviesa ir tamsa.
Tower Reading: Z’11,397; (R 4904).
Klausimai: Ar šią savaitę turėjau šią ramybę? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kaip išnaudojau šią ramybę? Kas iš to išėjo?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 21Juk mes turime ne tokį vyriausiąjį Kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, bet, kaip ir mes, visaip gundytą, tačiau nenusidėjusį. Todėl drąsiai artinkimės prie malonės sosto, kad gautume gailestingumą ir rastume malonę pagalbai reikiamu metu – Hbr. 4:15,16.
Pagundos valandoje mūsų širdis turi pakilti arčiau didžiojo Mokytojo su pilnu pasitikėjimu ir tikėjimu, pripažįstant Jo meilę, išmintį ir tai, jog gali suteikti mums pagalbą ir yra pasiruošęs tvarkyti visus mūsų reikalus taip, kad jie būtų gėriu tiems, kurie myli Jį. Prašydami pagalbos tokio būtinumo valandoje tikrai gausime Viešpaties patarimą, pagalbą bei jėgą, kad galėtume elgtis santaikoje su teisingumu, tiesa, skaistumu ir meile. Taip galėsime tapti nugalėtojais nuo vienos valandos iki kitos, nuo vienos dienos iki kitos dienos, ir galiausiai, kol tapsime jais tikrai – Z’98, 23 (R 2248).
* * *
Nėra tokio išbandymo ateinančio nuo kūno, pasaulio ir šėtono, ką lemta patirti Viešpaties žmonėms, kurio iš esmės nebūtų patyręs Viešpats. Nors Jo pagundos nebuvo susijusios su nuodėme, bet su pasaulietiškumu ir natūraliu, įgimtu savanaudiškumu, tačiau jos buvo sunkios, ir ištobulino Jame užuojautą mums, esantiems panašiuose išbandymuose. Tai turėtų pripildyti mus pasitikėjimu, artėjant prie Dievo per Viešpatį ir Viešpatyje, prašant pagalbos kiekvieno būtinumo metu – P’27, 55.
Paralelinės citatos: Hbr. 2:17,18; 3:1; 5:1-5; 7:11-28; 8:12; 9:23; Lk. 23:34; Jn. 14:6, 13-16; 16:23-26; 17:20-22; Rom. 8:34; 1 Kor. 10:13; Ef. 3:12; Hbr. 10:19-21.
Giesmės: 96, 139, 167, 168, 299, 35, 239 / 380, 109, 313.
Poems of Dawn, 35; Wiersze brzasku, 23: Yra tik vienas.
Tower Reading: Z’14, 358; (R 5585).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai buvo susiję su šiuo tekstu? Kaip šie išbandymai mane paveikė?