Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, apsaugos jūsų širdis ir jūsų protus Kristuje Jėzuje – Flp. 4:7.
Ramybė, apie kurią čia kalbama, tai nėra mūsų asmeninė ramybė. Tai yra Dievo ramybė – ramybė, kurią gauname, kai aiškiai suprantame apie Dievo galią, gerumą, kad Dievas pasiruošęs mus vesti Savo dešine ranka kaip Savo vaikus. Šio teksto mintis yra tokia, kad ši ramybė nuolatos apsaugo mus lyg koks vartininkas, nepraleisdamas kiekvienos mums priešiškos, nei kankinančios minties, ar baimės. Ši ramybė išsaugo krikščionio protą taip, kad jo širdyje viešpatauja ramybė, jaučiama vienybė ir dvasinis ryšys su Viešpačiu; taip pat ji saugo krikščionio protą ir jo sugebėjimą mąstyti, pamokindama ir skatindama jį pasitikėti Dievo jėga, išmintimi ir meile – Z’03, 8 (R 3128).
* * *
Dievo ramybė, t. y., tas širdies ir proto poilsis, kuris kyla iš žinojimo, jog esame harmonijoje su Dievu ir Dieviškais patvarkymais. Šios ramybės išsaugojimas mūsų širdyse ir jos buvimas mumyse perviršija visas žmogiško supratimo galimybes, kadangi gyvename laike, kai sąlygos žemiškam žmogui yra tikrai nepalankios. Būnant Kristaus tarnyboje ši ramybė apsaugo širdis ir protus nuo blogio ir skatina gėriui – P’34, 31.
Paralelinės citatos: Jn. 14:1,27; 16:33; Rom. 5:1; 8:6; Kol. 1:20; 3:15; Jobo 34:29; Ps. 4:8; 25:12,13; 29:11; 85:8; 119:165; 125:1,5; Pat. 3:17,24; Iz. 26:3; 28:12; 32:2,17,18; 53:5; 54:13; 57:1,2,19; Jer. 33:6; Lk. 1:79; 2:14; Apd. 10:36.
Giesmės: 108, 54, 106, 107, 109, 179, 244 / 257, 124, 313.
Poems of Dawn, 303; Wiersze brzasku, 299: Šviesa ir tamsa.
Tower Reading: Z’11,397; (R 4904).
Klausimai: Ar šią savaitę turėjau šią ramybę? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kaip išnaudojau šią ramybę? Kas iš to išėjo?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 20Tai darydami, jūs niekada nesuklupsite – 2 Pet. 1:10.
Čia nekeliama sąlyga, kad tai darytume
tobulai, be atsižvelgimo į Kristaus teisingumą, uždengiančio mūsų nuodėmes ir išlyginančio kasdienius mūsų trūkumus. Bet jeigu kartu su mūsų tikėjimu į Kristaus priskirtą teisingumą
pridėsime visas tas malones, tobulindami jas
iki mūsų galimybės ribų, tai nenupulsime. Net ir tada, kai padarysime viską, ką galėjome padaryti ir toliau esame tarnai nenaudingi, neišdrįstantys pasitikėti savo asmeniniu teisingumu, bet gautu rūbu, kuris tampa mūsų per tikėjimą į Kristų, kai „stengiamės” su baime ir drebėjimu daryti savo išgelbėjimą tikru, žinodami, kad Kristaus teisingumas yra priskiriamas tik tiems, kurie trokšta palikti nuodėmę ir siekia „šventumo”, be kurio nei vienas nematys Dievo – Z’97, 148 (R 2154).
* * *
Pasakymas ,,tai darydami”, reiškia tris skirtingas veiklas: pirma,
pridėkite – reiškia ugdymą ankščiau išvardytų malonių; antra, jei šios savybės
jumyse gyvuoja – reiškia tų malonių praktikavimą, jas jau išugdžius, ir trečia, jei šios savybės
tarpsta – reiškia tų malonių panaudojimą taip, kad tinkamai jos bendradarbiautų tarpusavyje, kontroliuodamos visas kitas malones, mūsų jausmus, mintis, žodžius ir darbus. Šios trys veiklos, jei jos ištikimai atliekamos, ugdo charakterio tobulumą į Kristaus panašumą. Šių trijų veiklos būdų ir charakterio ugdymo pagalba kiekvienas yra saugomas, kad neprarastų ypatingos Dievo malonės ir galiausiai, padedant mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui, kad pasirodytų daugiau nei nugalėtojais, sugebėtų pasiekti galutinę pergalę. Kuo ištikimiau pasinaudokime šia svarbiausia instrukcija, kuri susijusi su charakterio ugdymu – P’30, 183.
Paralelinės citatos: Iš. 19:5; 2 Pet. 3:18; Judo 24; Mal. 3:2; Mt.10:22; Mk. 13:13; 1 Kor. 15:2,58; Gal. 6:9; 2 Tim. 2:11; Apr. 2:10; 16:15; Jok. 1:22-25; Ps. 24:3,4.
Giesmės: 136, 197, 95, 267, 346, 145, 1 / 188, 442, 422.
Poems of Dawn, 130; Wiersze brzasku, 122: Nenustok, kovok! Tower Reading: Z’15, 133; (R 5677).
Klausimai: Ar šią savaitę „tai” dariau? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
