Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, apsaugos jūsų širdis ir jūsų protus Kristuje Jėzuje – Flp. 4:7.
Ramybė, apie kurią čia kalbama, tai nėra mūsų asmeninė ramybė. Tai yra Dievo ramybė – ramybė, kurią gauname, kai aiškiai suprantame apie Dievo galią, gerumą, kad Dievas pasiruošęs mus vesti Savo dešine ranka kaip Savo vaikus. Šio teksto mintis yra tokia, kad ši ramybė nuolatos apsaugo mus lyg koks vartininkas, nepraleisdamas kiekvienos mums priešiškos, nei kankinančios minties, ar baimės. Ši ramybė išsaugo krikščionio protą taip, kad jo širdyje viešpatauja ramybė, jaučiama vienybė ir dvasinis ryšys su Viešpačiu; taip pat ji saugo krikščionio protą ir jo sugebėjimą mąstyti, pamokindama ir skatindama jį pasitikėti Dievo jėga, išmintimi ir meile – Z’03, 8 (R 3128).
* * *
Dievo ramybė, t. y., tas širdies ir proto poilsis, kuris kyla iš žinojimo, jog esame harmonijoje su Dievu ir Dieviškais patvarkymais. Šios ramybės išsaugojimas mūsų širdyse ir jos buvimas mumyse perviršija visas žmogiško supratimo galimybes, kadangi gyvename laike, kai sąlygos žemiškam žmogui yra tikrai nepalankios. Būnant Kristaus tarnyboje ši ramybė apsaugo širdis ir protus nuo blogio ir skatina gėriui – P’34, 31.
Paralelinės citatos: Jn. 14:1,27; 16:33; Rom. 5:1; 8:6; Kol. 1:20; 3:15; Jobo 34:29; Ps. 4:8; 25:12,13; 29:11; 85:8; 119:165; 125:1,5; Pat. 3:17,24; Iz. 26:3; 28:12; 32:2,17,18; 53:5; 54:13; 57:1,2,19; Jer. 33:6; Lk. 1:79; 2:14; Apd. 10:36.
Giesmės: 108, 54, 106, 107, 109, 179, 244 / 257, 124, 313.
Poems of Dawn, 303; Wiersze brzasku, 299: Šviesa ir tamsa.
Tower Reading: Z’11,397; (R 4904).
Klausimai: Ar šią savaitę turėjau šią ramybę? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kaip išnaudojau šią ramybę? Kas iš to išėjo?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 19Juk burna kalba iš to, ko pertekus širdis. Geras žmogus iš gero lobyno iškelia gera, o piktas žmogus iš pikto lobyno iškelia pikta – Mt. 12:34,35.
Pirmiausia mes turėtume susirūpinti savo širdimi, kad Dievo malonė pilnai kontroliuotų jos jausmus ir polinkius, kad tiesos ir teisingumo principai apsigyventų mūsų širdyje. O toliau, kad teisingumas, gailestingumas, geranoriškumas, broliškas nuoširdumas, atvirumas, meilė, tikėjimas, švelnumas, santūrumas, susivaldymas, aukščiausia pagarba Dievui ir Kristui, bei uoli meilė visoms šventoms dorybėms būtų tvirtai įsišaknijusi širdyje ir valdytų visus mūsų gyvenimo poelgius. Jeigu šie principai bus nepajudinami ir įtvirtinti mūsų širdyse, tada mes, pasisemdami iš gerojo širdies lobyno, kalbėsime teisingus, santūrius, išmintingus ir malonius žodžius – Z’96, 30 (R 1937).
* * *
Širdis – tai mūsų žodžių ir darbų versmė; todėl, kokie yra žmogaus žodžiai ir darbai, tai tokia yra ir širdis. Gera širdis yra perpildyta gerais žodžiais ir darbais, tačiau bloga širdis pilna piktų žodžių ir darbų. Taigi yra būtina išsaugoti širdį švarioje, skaisčioje būsenoje! Šis įspėjimas ir priminimas ypatingai skirtas visiems Viešpaties pasekėjams: „Saugok su visu stropumu savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo versmė” (Pat. 4:23) – P’34, 47.
Paralelinės citatos: Lk. 6:45; Ps. 37:30; Pat. 10:20; 12:6,17-19; 15:4,23; Įst. 5:29; 6:5,6; 1 Sam. 16:7; 1 Kron. 28:9; 2 Kron. 12:14; Ps. 51:10; Jer. 17:9,10; Mt. 5:8; 12:33,36,37; 15:18-20; 23:26; Hbr. 3:8.
Giesmės: 116, 44, 130, 125, 136, 49, 154 / 132, 415, 347a.
Poems of Dawn, 146; Wiersze brzasku, 139: Negailėk gerų žodžių.
Tower Reading: Z’06, 92; (R 3746).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Ar šios savaitės išbandymų metu šis tekstas virto tikrove? Kokios buvo pasekmės?
