Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, apsaugos jūsų širdis ir jūsų protus Kristuje Jėzuje – Flp. 4:7.
Ramybė, apie kurią čia kalbama, tai nėra mūsų asmeninė ramybė. Tai yra Dievo ramybė – ramybė, kurią gauname, kai aiškiai suprantame apie Dievo galią, gerumą, kad Dievas pasiruošęs mus vesti Savo dešine ranka kaip Savo vaikus. Šio teksto mintis yra tokia, kad ši ramybė nuolatos apsaugo mus lyg koks vartininkas, nepraleisdamas kiekvienos mums priešiškos, nei kankinančios minties, ar baimės. Ši ramybė išsaugo krikščionio protą taip, kad jo širdyje viešpatauja ramybė, jaučiama vienybė ir dvasinis ryšys su Viešpačiu; taip pat ji saugo krikščionio protą ir jo sugebėjimą mąstyti, pamokindama ir skatindama jį pasitikėti Dievo jėga, išmintimi ir meile – Z’03, 8 (R 3128).
* * *
Dievo ramybė, t. y., tas širdies ir proto poilsis, kuris kyla iš žinojimo, jog esame harmonijoje su Dievu ir Dieviškais patvarkymais. Šios ramybės išsaugojimas mūsų širdyse ir jos buvimas mumyse perviršija visas žmogiško supratimo galimybes, kadangi gyvename laike, kai sąlygos žemiškam žmogui yra tikrai nepalankios. Būnant Kristaus tarnyboje ši ramybė apsaugo širdis ir protus nuo blogio ir skatina gėriui – P’34, 31.
Paralelinės citatos: Jn. 14:1,27; 16:33; Rom. 5:1; 8:6; Kol. 1:20; 3:15; Jobo 34:29; Ps. 4:8; 25:12,13; 29:11; 85:8; 119:165; 125:1,5; Pat. 3:17,24; Iz. 26:3; 28:12; 32:2,17,18; 53:5; 54:13; 57:1,2,19; Jer. 33:6; Lk. 1:79; 2:14; Apd. 10:36.
Giesmės: 108, 54, 106, 107, 109, 179, 244 / 257, 124, 313.
Poems of Dawn, 303; Wiersze brzasku, 299: Šviesa ir tamsa.
Tower Reading: Z’11,397; (R 4904).
Klausimai: Ar šią savaitę turėjau šią ramybę? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kaip išnaudojau šią ramybę? Kas iš to išėjo?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SAUSIO 19O, kaip aš branginu Tavo įstatymą! Mąstau apie jį visą dieną – Ps. 119:97.
Viešpaties Žodžio studijavimas yra garbinga krikščionio privilegija, tačiau vis dėlto daugelis tų tyrinėjimų būna be tikslo ir be naudos. Jei neįgyvendiname praktiškai to ką studijuojame, yra blogiau, nei laiko švaistymas. Dievo žmonės turėtų išmintingai panaudoti kiekvieną galimybę, kad įgytų žinių apie Dievo Planą, net ir tada, jei tai pareikalautų kai ko išsižadėti. Dievo vaikas ypatingai turi rūpintis tuo, kad aukojama būtų jo paties asmeninė nauda ir patogumai, o ne priklausantys kitiems. Biblijos studijavimas, kuris atliekamas vien tik kitų sąskaita, veikiau parodo egoizmą ir savanaudiškumą, nei gausų Dievo meilės dvasios turėjimą – Z’99, 156 (R 2488).
* * *
Dievo Žodis krikščioniui yra pats vertingiausias paveldėjimas. Jo doktrinos, nurodymai, pažadai, pamokymai, pranašystės, istorijos ir tipai yra verti krikščionio meilės ir skatina meilei. Krikščionis neturi malonesnių ir įdomesnių temų apmąstymams kaip šios iš Biblijos. Jokios kitos temos neatneša didesnės palaimos tiems, kurie apmąstydami jas ir gyvena pagal tai, kaip šios Biblijos doktrinos moko, kadangi tai yra dvasia ir gyvenimas – P’32, 198.
Paralelinės citatos: Jobo 23:12; Ps. 1:2; 19:7-11; 40:8; 119:16, 20, 24, 35, 47, 48, 54, 70, 77, 92, 103, 111, 113, 119, 127, 131, 140, 143, 159, 162-167, 174; Jer. 15:16; Lk. 4:22; 11:28; Apd. 17:11; Rom. 15:14; Kol. 3:16; 2 Tim. 2:15; 3:15-17.
Giesmės: 22, 49, 79, 238, 296, 311, 315 / 475, 24, 203.
Poems of Dawn, 6; Wiersze brzasku, 2: Tiesos Žodis.
Tower Reading: Z’02,265; (R 3070).
Klausimai: Ar šią savaitę gėrėjausi Dievo Žodžiu, ar apie jį mąsčiau? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
