Taigi visi, kurie esame tobuli, būkime taip nusistatę, ir jei apie ką kitaip galvojate, Dievas ir tai jums apreikš. Tik laikykitės to, ką esame pasiekę – Flp. 3:15,16.
Yra būtina, kad tie, kurie pasiekė tobulos meilės lygį, būtų aktyviai užsiėmę Viešpaties tarnyboje, guldydami savo gyvybes už brolius. Tokie privalo laikyti save netiktai Dievo ir teisingumo principų atstovais, bet ir atstovais galingų Viešpatyje ir Jo galios jėgoje bei tikėjime Jo Žodžiu – pasiruošę, norintys ir sugebantys padrąsinti kitus, kurie bėga šiose lenktynėse, kad ir jie galėtų pasiekti tą „pažymėtą ribą” – Z’01, 10 (R 2753).
* * *
Ankstesni pasiekimai, susiję su charakteriu, sudaro pagrindą dabartiniam charakterio ugdymui ir pažadą būsimam charakterio ugdymui. Ištikimas pasinaudojimas tuo, ką jau pasiekėme, padės tolimesniam augimui. Tokie yra širdžių jausmai visų tų, kurių širdys yra visiškai sustiprintos Dievuje. Ir neatsižvelgiant į jų trūkumus tarnybos, pažinimo ar malonės srityje, Dievas pripažins tokį jų charakterį kaip tinkamą tolimesniam palaiminimui augant tarnyboje, žiniose ir malonėje, kuo tinkamu laiku Jis juos apdovanos – P ’30, 30.
Paralelinės citatos: Jobo 1:1; Ps. 37:37; Mt. 5:48; 19:21; 1 Kor. 2:6; 14:20; 2 Kor. 13:11; Ef. 4:11-13; Kol. 4:12; Hbr. 5:14; 1 Pet. 5:10; Gal. 5:10; Rom. 12:16; 15:5; Flp. 2:2; 4:2; Gal. 6:16.
Giesmės: 267, 1, 20, 23, 95, 170, 315 / 135, 321, 251.
Poems of Dawn, 306; Wiersze brzasku, 304: Ankstyvasis lavinimas.
Tower Reading: Z’08,183; (R 4188).
Klausimai: Ar šią savaitę aš stengiausi elgtis pagal šį tekstą? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 18Mylimieji, nesistebėkite ugningu išbandymu, pas jus vykstančiu jums išmėginti, lyg kas neįprasta jums atsitiktų. Verčiau džiaukitės, kiek dalyvaujate Kristaus kentėjimuose, kad ir Jo šlovės apsireiškimo metu galėtumėte džiaugtis krykštaudami – 1 Pet. 4:12,13.
Šiame nedraugiškame ir priešiškame pasaulyje galime tikėtis tik kaltinimų, kurie buvo išsakomi ir mūsų Mokytojui, nes tarnas nėra didesnis už savo Viešpatį. Pasaulis, kūnas ir velnias priešinasi mūsų bėgimui į priekį. Turime pastovią vidinę kovą ir išorinę baimę, nes daug ugningų strėlių yra taikoma į teisųjį. Taigi, kokia turėtų būti laikysena tos sielos, kuri yra varginama nelaimių ir skaudžių išbandymų? Ar ne tylėjimas Dievo akivaizdoje, laukimas ir budėjimas, kad galėtume suprasti Jo vedimą ir Jo valią kiekviename reikale, prieš išdrįsdami paliesti dalykus, kurie dažnai gali turėti didelės reikšmės? Todėl Psalmistas apie tai sako įkvėptais žodžiais: „Aš tylėjau ir buvau ramus net ir gerame reikale [net nedariau ir nekalbėjau to, kas, mano manymu, atrodytų geru dalyku]” – Z’96, 31 (R 1937).
* * *
Dievo vaikai neturėtų stebėtis, kai ateina išbandymai, kadangi jų pasišventimas reiškia kentėjimą kartu su Kristumi. Šie kentėjimai neturėtų mums atimti drąsą, bet veikiau tai turėtų būti priežastis džiaugsmui, nes gaudami privilegiją kentėti su Kristumi, vėliau turėsime ir garbę, kuri bus daug saldesnė. Kuo didesnius pakeliame kentėjimus, tuo didesnė bus apreikšta garbė. Tegul ši mintis padrąsina mus – P’35, 61.
Paralelinės citatos: Rom. 6:1-11; 8:10,17; 2 Kor. 1:5; 4:10; 1 Kor. 15:29-34; Mk. 10:35-39; Kol. 2:11,12; Gal. 2:20; 2 Tim. 2:10-12; Flp. 3:10; 1 Pet. 2:19-24; 3:14,17,18; 4:16,19; Hbr. 7:26,27; 13:10-16; 10:4-10,19; 9:13-23; 1 Pet. 2:5,9.
Giesmės: 299, 114, 134, 244, 326, 259, 325 / 123, 13, 365.
Poems of Dawn, 174; Wiersze brzasku, 162: Tobulumas per kentėjimus.
Tower Reading: Z’15, 297; (R 5778).
Klausimai: Ar šią savaitę kentėjau su Kristumi? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
