Jei mylime vieni kitus, Dievas mumyse pasilieka, ir Jo meilė mumyse tampa tobula – 1 Jn. 4:12.
Ar aš Dievo akyse esu ko nors vertas, veikiau priklauso nuo mano meilės didumo Jam, Jo broliams, Jo reikalui ir visam pasauliui bendrai, net mano priešams, o ne nuo mano žinojimo, populiarumo ar iškalbingumo. Taigi, įvertindami charakterį, pirmoje vietoje turime tikrinti meilę, atkreipdami į ją dėmesį, kaip į pagrindinį kriterijų mūsų artumo su Viešpačiu ir kurios dėka Jis gali mus priimti. Tie, kurie gavo Šventosios Dvasios, turėtų būti malonaus charakterio būdo. Jokiu kitu būdu geriau neparodysime, kad garbiname Tą, kuris pašaukė mus iš tamsos į Savo nuostabią šviesą, kaip rodydami meilės dvasią kasdieniniuose gyvenimo reikaluose – Z’03, 56,57 (R 3150).
* * *
Šventajame Rašte skelbiama, kad Dievas yra meilė ir gyvena Savo žmonių protuose ir širdyse ne asmeniškai, bet savo Dvasia, Savo charakterio bruožais. Todėl kiekviename, kuris turi šią meilės dorybę, apsigyvena Dievas, o tas, kuris šią meilę parodo įvairiuose gyvenimo išbandymuose, galės džiaugtis, matydamas savyje ištobulintą Dievo meilę – P’35, 31.
Paralelinės citatos: Jn. 3:16; 6:54-56; 13:34; 14:21-23; 15:7- 12; 17:21; 1 Kor. 3:16; 6:19; 2 Kor. 6:16; 1 Jn. 3:16-18, 22-24; 4:7,13,15-19; Rom. 8:8-17; Gal. 4:5,6.
Giesmės: 165, 166, 23, 47, 74, 114, 105 / 422, 393, 188a.
Poems of Dawn, 97; Wiersze brzasku, 86: Mano vardu.
Tower Reading: Z’11,205; (R 4849).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas man tame padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 27Mes nerasime jokios priežasties apkaltinti Danielių, nebent kuo nors iš jo Dievo įstatymo – Dan. 6:5.
Ne visi yra tokie įžymūs asmenys, kokiu buvo Danielius ir ne visiems yra duoti regėjimai, apreiškimai ir supratimas, koks buvo duotas jam; tačiau visi gali turėti tokią pačią atsidavimo teisybės principams dvasią, kuri Dievo apvaizdos bus pastoviai tikrinama šiame siaurame kelyje, priklausomai nuo to, kaip stengsimės sekti Tą, kuris yra mūsų pavyzdys – mūsų Danielius, mūsų Vadas, mūsų Viešpats Jėzus. Taigi visi, kurie taria ir vartoja Kristaus vardą, tepalieka neteisybę, būna ištikimi ir tegul „turi drąsos būti Danieliumi” – Z’99, 167 (R 2492).
* * *
Danielio charakterį mes galime imti kaip pavyzdį. Taip kaip ir Danielius, turėtume stengtis būti tokie atsargūs kūnišku, protiniu, moraliniu ir religiniu požiūriu, kad joks žmogus negalėtų teisingai kaltinti mūsų jokiu pažeidimu. Tačiau žmonėms ir taip užklius mūsų religinė veikla, jeigu ji bus taikoje su Tiesa. Tiesos priešai su malonumu norėtų apkaltinti mus nusižengimais kitose gyvenimo srityse. Turime nesuteikti jiems tos progos ir priežasties, kaip tai darė Danielius – P’33, 80.
Paralelinės citatos: Pr. 49:23; Jobo 12:4; Ps. 11:2; 38:20; 44:15-18,22; Iz. 29:20,21; Mt. 5:10-12,44; 10:16-18, 21-23,28; 24:9,10; Lk.6:22,23; 21:12-19; Jn. 15:18,19; 16:1,2; 17:14; Apd. 4:16-20; 5:40-42; Rom. 8:17,35-37; 2 Kor. 11:23-27; Hbr. 12:3,4.
Giesmės: 200, 13, 134, 259, 307, 299, 325 / 58, 402, 135.
Poems of Dawn, 186; Wiersze brzasku, 178: Tegul tas dalykas nebūna jums keistas.
Tower Reading: Z’11, 347; (R 4874).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau persekiojamas dėl teisingumo? Kaip aš tai ištvėriau? Su kokiais rezultatais?