Jei mylime vieni kitus, Dievas mumyse pasilieka, ir Jo meilė mumyse tampa tobula – 1 Jn. 4:12.
Ar aš Dievo akyse esu ko nors vertas, veikiau priklauso nuo mano meilės didumo Jam, Jo broliams, Jo reikalui ir visam pasauliui bendrai, net mano priešams, o ne nuo mano žinojimo, populiarumo ar iškalbingumo. Taigi, įvertindami charakterį, pirmoje vietoje turime tikrinti meilę, atkreipdami į ją dėmesį, kaip į pagrindinį kriterijų mūsų artumo su Viešpačiu ir kurios dėka Jis gali mus priimti. Tie, kurie gavo Šventosios Dvasios, turėtų būti malonaus charakterio būdo. Jokiu kitu būdu geriau neparodysime, kad garbiname Tą, kuris pašaukė mus iš tamsos į Savo nuostabią šviesą, kaip rodydami meilės dvasią kasdieniniuose gyvenimo reikaluose – Z’03, 56,57 (R 3150).
* * *
Šventajame Rašte skelbiama, kad Dievas yra meilė ir gyvena Savo žmonių protuose ir širdyse ne asmeniškai, bet savo Dvasia, Savo charakterio bruožais. Todėl kiekviename, kuris turi šią meilės dorybę, apsigyvena Dievas, o tas, kuris šią meilę parodo įvairiuose gyvenimo išbandymuose, galės džiaugtis, matydamas savyje ištobulintą Dievo meilę – P’35, 31.
Paralelinės citatos: Jn. 3:16; 6:54-56; 13:34; 14:21-23; 15:7- 12; 17:21; 1 Kor. 3:16; 6:19; 2 Kor. 6:16; 1 Jn. 3:16-18, 22-24; 4:7,13,15-19; Rom. 8:8-17; Gal. 4:5,6.
Giesmės: 165, 166, 23, 47, 74, 114, 105 / 422, 393, 188a.
Poems of Dawn, 97; Wiersze brzasku, 86: Mano vardu.
Tower Reading: Z’11,205; (R 4849).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas man tame padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 27Būkite tarp savęs tokio nusistatymo, koks buvo ir Kristuje Jėzuje – Flp. 2:5.
Turėti Kristaus nusistatymą mūsų prote, tai teisingas mūsų siekimas. Toks charakterio būdas ir nusistatymas nuolankiai ir ištikimai pasiduoda Dievo valiai, parodytai Jo didžiajame Amžių Plane. Toks nusistatymas prote pašvenčia visą energiją pildant Jo valią, nes išmintingai įvertina tikslus, į kuriuos Dievas atkreipia dėmesį. Jeigu esame pripildyti tos pačios dvasios, kuri buvo Jėzuje Kristuje, tada mes, panašiai kaip ir Jis, trokšime išsilaisvinti tiek, kiek tai yra įmanoma, nuo įsivėlimo į žemiškus reikalus, o tą atgautą laiką atiduosime Viešpaties tarnybai, ir tuomet visą energiją, sugebėjimus ir pastangas pašvęsime tai tarnybai – Z’02, 265 (R 3069).
* * *
Nusistatymas, koks buvo Jėzuje Kristuje, paskatino Jį laisvanoriškai atsisakyti Savo priešžmogiškos prigimties ir paruošė pasiaukojimui net iki negarbingos mirties ant kryžiaus, kad tokiu būdu galėtų pagarbinti Dievą. Toks elgesio būdas tikrai yra tinkama laikysena kiekvieno, kuris myli Dievą aukščiausiame laipsnyje. Kaip didžiausia meilė sau atveda iki savęs išaukštinimo, taip ir didžiausia meilė Dievui atveda iki savęs pažeminimo, kad Dievas būtų išaukštintas. Taigi, jei kas ištikimai nusižemina po galinga Dievo ranka, tai tikrai Viešpats išaukštins Jį tinkamu laiku – P’33, 64.
Paralelinės citatos: Iz. 53; Mt. 11:29; 20:26,27; 23:12; Jn. 13:14,15; Rom. 15:3; 2 Kor. 8:9; Flp. 2:7,8; 1 Pet. 2:21; Flp. 3:7-9; Hbr. 13:13; Pat. 3:34; 15:33; 25:6,7; Iz. 57:15; 66:2; Jer. 45:5; Lk. 22:24-27; Jok. 4:6,10; 1 Pet. 5:3,5,6.
Giesmės: 322, 167, 168, 144, 4, 134, 229 / 321, 474, 15.
Poems of Dawn, 82; Wiersze brzasku, 73: Tiesiog leisk Tėvui daryti tai, ką nori.
Tower Reading: Z’11, 440; (R 4928).
Klausimai: Ar šią savaitę nusižeminau dėl Viešpaties reikalo? Kaip? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
