Jei mylime vieni kitus, Dievas mumyse pasilieka, ir Jo meilė mumyse tampa tobula – 1 Jn. 4:12.
Ar aš Dievo akyse esu ko nors vertas, veikiau priklauso nuo mano meilės didumo Jam, Jo broliams, Jo reikalui ir visam pasauliui bendrai, net mano priešams, o ne nuo mano žinojimo, populiarumo ar iškalbingumo. Taigi, įvertindami charakterį, pirmoje vietoje turime tikrinti meilę, atkreipdami į ją dėmesį, kaip į pagrindinį kriterijų mūsų artumo su Viešpačiu ir kurios dėka Jis gali mus priimti. Tie, kurie gavo Šventosios Dvasios, turėtų būti malonaus charakterio būdo. Jokiu kitu būdu geriau neparodysime, kad garbiname Tą, kuris pašaukė mus iš tamsos į Savo nuostabią šviesą, kaip rodydami meilės dvasią kasdieniniuose gyvenimo reikaluose – Z’03, 56,57 (R 3150).
* * *
Šventajame Rašte skelbiama, kad Dievas yra meilė ir gyvena Savo žmonių protuose ir širdyse ne asmeniškai, bet savo Dvasia, Savo charakterio bruožais. Todėl kiekviename, kuris turi šią meilės dorybę, apsigyvena Dievas, o tas, kuris šią meilę parodo įvairiuose gyvenimo išbandymuose, galės džiaugtis, matydamas savyje ištobulintą Dievo meilę – P’35, 31.
Paralelinės citatos: Jn. 3:16; 6:54-56; 13:34; 14:21-23; 15:7- 12; 17:21; 1 Kor. 3:16; 6:19; 2 Kor. 6:16; 1 Jn. 3:16-18, 22-24; 4:7,13,15-19; Rom. 8:8-17; Gal. 4:5,6.
Giesmės: 165, 166, 23, 47, 74, 114, 105 / 422, 393, 188a.
Poems of Dawn, 97; Wiersze brzasku, 86: Mano vardu.
Tower Reading: Z’11,205; (R 4849).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas man tame padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 26Tuomet Viešpats paklausė jį: „Ką laikai rankoje?” – Iš. 4:2.
Jeigu kuris nors nori, kad būtų kuo naudingiau panaudotas Viešpaties Jo palaimintoje tarnyboje, tai pirmiausiai tegul stengiasi kuo geriau jai pasiruošti. Tegul seka numylėtąjį ir pagarbos vertą tarną Mozę, jo nuolankume, energijoje, nepailstančiame uolume ir pasiaukojančioje tarnyboje Viešpačiui. Išmintingas prievaizdas visada stengsis tobulinti įgimtus sugebėjimus ir nelauks stebuklo iš Viešpaties savęs tobulinimo srityje – neeikvos brangaus laiko, bandydamas ugdyti tai, ko iš prigimties neturi. Taigi, stenkimės būti nuolankūs, uolūs, pilni meilės Viešpačiui ir Jo reikalui, tikintys Jo galia ir būkime tokioje širdies ir proto būsenoje, kuri padėtų mums pasiruošti ir būti naudingais, panaudotais kiekviename Dievo tarnybos darbe, kur tik Viešpačiui patiktų mus pakviesti – Z’94, 143; 01, 348 (R 1651, 2902).
* * *
Šventojo Rašto simbolikoje ranka reiškia galią. Todėl laikymas ko nors rankoje bendrai reiškia turėjimą savo galioje dalykų, priklausančių mūsų naujai širdžiai, protui ir valiai bei mūsų žmogiškai prigimčiai. Smulkiau tai reikštų, kad turime savo galioje: žinias, malonę, charakterį, pareigas, laiką, talentus, įtaką, lėšas, draugus, gimines, pilietybę, sveikatą, gyvybę ir t. t. Viešpats trokšta, kad tarnautume atsižvelgiant į tai, kuo esame, ką turime, o ne tuo, kuo nesame ir ko neturime. Todėl, šioje citatoje, Viešpats klausdamas nori, kad mes atkreiptume dėmesį į tai, kuo esame ir ką turime. Šis klausimas užduotas ne tam, kad gauti informacijos, bet norint priversti mus galvoti ir priminti mums, kad atkreiptume dėmesį į savo prievaizdavimą, kad galėtume tinkamiau atlikti savo, kaip prievaizdo, pareigas Viešpaties garbei ir kitų bei savo charakterio naudai – P’36, 166.
Paralelinės citatos: Ps. 34:10; 68:35; 84:11; Pam. 2:26; Iz. 42:5; Dan. 2:21-23; Mt. 25:14,15; Rom. 12:6-8; 1 Kor. 1:5-7; 7:7; Ef. 4:7; 1 Tim. 6:17; Jok. 1:17; 1 Pet. 4:10; Lk. 12:47,48; 19:12,13.
Giesmės: 134, 14, 160, 8, 191, 208, 277 / 24, 370a, 475.
Poems of Dawn, 168; Wiersze brzasku, 157: Mano vienintelis talentas. Tower Reading: Z’14, 78 (R 5418).
Klausimai: Kaip šią savaitę panaudojau savo talentus ir galimybes? Kodėl? Kaip? Kokie buvo rezultatai?
