Jei mylime vieni kitus, Dievas mumyse pasilieka, ir Jo meilė mumyse tampa tobula – 1 Jn. 4:12.
Ar aš Dievo akyse esu ko nors vertas, veikiau priklauso nuo mano meilės didumo Jam, Jo broliams, Jo reikalui ir visam pasauliui bendrai, net mano priešams, o ne nuo mano žinojimo, populiarumo ar iškalbingumo. Taigi, įvertindami charakterį, pirmoje vietoje turime tikrinti meilę, atkreipdami į ją dėmesį, kaip į pagrindinį kriterijų mūsų artumo su Viešpačiu ir kurios dėka Jis gali mus priimti. Tie, kurie gavo Šventosios Dvasios, turėtų būti malonaus charakterio būdo. Jokiu kitu būdu geriau neparodysime, kad garbiname Tą, kuris pašaukė mus iš tamsos į Savo nuostabią šviesą, kaip rodydami meilės dvasią kasdieniniuose gyvenimo reikaluose – Z’03, 56,57 (R 3150).
* * *
Šventajame Rašte skelbiama, kad Dievas yra meilė ir gyvena Savo žmonių protuose ir širdyse ne asmeniškai, bet savo Dvasia, Savo charakterio bruožais. Todėl kiekviename, kuris turi šią meilės dorybę, apsigyvena Dievas, o tas, kuris šią meilę parodo įvairiuose gyvenimo išbandymuose, galės džiaugtis, matydamas savyje ištobulintą Dievo meilę – P’35, 31.
Paralelinės citatos: Jn. 3:16; 6:54-56; 13:34; 14:21-23; 15:7- 12; 17:21; 1 Kor. 3:16; 6:19; 2 Kor. 6:16; 1 Jn. 3:16-18, 22-24; 4:7,13,15-19; Rom. 8:8-17; Gal. 4:5,6.
Giesmės: 165, 166, 23, 47, 74, 114, 105 / 422, 393, 188a.
Poems of Dawn, 97; Wiersze brzasku, 86: Mano vardu.
Tower Reading: Z’11,205; (R 4849).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas man tame padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 25O be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui. Kas artinasi prie Dievo, tam būtina tikėti, kad Jis yra ir kad uoliai Jo ieškantiems atsilygina – Hbr. 11:6.
„Teįvyksta pagal tavo tikėjimą”, atrodo, kad Viešpats taip elgiasi su visais, kurie yra Jo mokiniai, ir taip daro nuo pradžios iki pat jų krikščioniško gyvenimo ir išbandymų pabaigos. Mes tikime, kai mums atrodo, jog Viešpats mūsų nepastebi. Tikime, kai atrodo, kad viskas gerai sekasi kaip dvasiškuose, taip ir kūniškuose reikaluose, taip pat stipriai tikime, kai atrodo, kad įvykių eiga ir visos veikiančios jėgos yra prieš mus. Tai, kas nugali pasaulį, yra tikėjimas, kuris visose aplinkybėse gali žiūrėti į Viešpatį ir pilnai pasitikėti Jo gerumu ir ištikimybe, nes pagal Jo pažadą, galiausiai, visi dalykai ir viskas pasitarnaus mūsų gėriui, kadangi esame Jo žmonėmis – Z’00, 139 (R 2625).
* * *
Išskyrus meilę, nėra nieko, kas labiau patiktų Dievui kaip tik tikėjimas. Todėl Tėvas yra patenkintas tais, kurie ugdo pasitikėjimą Jo charakteriu. Nepatenkintas yra tais, kurie nepasitiki Jo charakteriu, todėl abejoja Tėvo išmintimi, teisingumu, meile ir jėga. Jie Tėvui nepatinka, todėl negali Jis jų priimti, kadangi „be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui”. Todėl turėkime tikėjimą Dievu – P’35, 62.
Paralelinės citatos: Hbr. 11; Apd. 14:15; Rom. 4:11,12,16, 18,19; 1 Tes. 1:9; 1 Tim. 4:10; 1 Jn. 5:4; Jn. 3:15-18,36; Pr. 15:1; Mt. 5:12; 6:1,2,5,16; 10:41,42; 6:33; Jer. 29:13; 2 Pet. 1:5,10; 3:14.
Giesmės: 174, 198, 125, 21, 58, 32, 92 / 53a, 442, 351.
Poems of Dawn, 90; Wiersze brzasku, 79: Ar tai dėl manęs?
Tower Reading: Z’15, 197; (R 5716).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
