Jei mylime vieni kitus, Dievas mumyse pasilieka, ir Jo meilė mumyse tampa tobula – 1 Jn. 4:12.
Ar aš Dievo akyse esu ko nors vertas, veikiau priklauso nuo mano meilės didumo Jam, Jo broliams, Jo reikalui ir visam pasauliui bendrai, net mano priešams, o ne nuo mano žinojimo, populiarumo ar iškalbingumo. Taigi, įvertindami charakterį, pirmoje vietoje turime tikrinti meilę, atkreipdami į ją dėmesį, kaip į pagrindinį kriterijų mūsų artumo su Viešpačiu ir kurios dėka Jis gali mus priimti. Tie, kurie gavo Šventosios Dvasios, turėtų būti malonaus charakterio būdo. Jokiu kitu būdu geriau neparodysime, kad garbiname Tą, kuris pašaukė mus iš tamsos į Savo nuostabią šviesą, kaip rodydami meilės dvasią kasdieniniuose gyvenimo reikaluose – Z’03, 56,57 (R 3150).
* * *
Šventajame Rašte skelbiama, kad Dievas yra meilė ir gyvena Savo žmonių protuose ir širdyse ne asmeniškai, bet savo Dvasia, Savo charakterio bruožais. Todėl kiekviename, kuris turi šią meilės dorybę, apsigyvena Dievas, o tas, kuris šią meilę parodo įvairiuose gyvenimo išbandymuose, galės džiaugtis, matydamas savyje ištobulintą Dievo meilę – P’35, 31.
Paralelinės citatos: Jn. 3:16; 6:54-56; 13:34; 14:21-23; 15:7- 12; 17:21; 1 Kor. 3:16; 6:19; 2 Kor. 6:16; 1 Jn. 3:16-18, 22-24; 4:7,13,15-19; Rom. 8:8-17; Gal. 4:5,6.
Giesmės: 165, 166, 23, 47, 74, 114, 105 / 422, 393, 188a.
Poems of Dawn, 97; Wiersze brzasku, 86: Mano vardu.
Tower Reading: Z’11,205; (R 4849).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas man tame padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 22Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu? – Mt. 20:22.
Mes stebimės Viešpaties drąsa, kokią Jis parodė vaikščiodamas siauruoju keliu. Koks stiprus buvo Jo charakteris! Jis negalvojo grįžti atgal, bet pilnai pasiryžo pildyti Savo Tėvo valią ir paaukoti Patį Save kitų labui. Apaštalai prieš save turėjo kilnų pavyzdį – didingumo nuolankume ir nugalėjimo tarnaujant. Būtų gerai, jei tiksliai įsimintume, kad jei nedalyvaujame Jo taurėje, taip pat nedalyvausime ir Jo šlovės Karalystėje. Todėl visus kitus dalykus laikome nuostoliu ir atliekom, kad tik galėtume gauti tą reikalingą patyrimą. O kai mūsų gyvenime ateis išbandymas, nebijokime ir „nesistebėkite ugninguoju išbandymu, kuris įvyksta pas jus jums išmėginti, lyg kad kas keista jums atsitiktų”. Priešingai, tam tikslui tapome pašaukti, kad dabar kentėtume su Viešpačiu, o ateityje būtume su Juo Karalystėje – Z’04, 138, 139 (R 3362).
* * *
Taurė simbolizuoja džiaugsmo ir liūdesio išgyvenimus. Nors, bendrai paėmus, mūsų Viešpaties taurė susidarė iš Jo išbandymų nuo Jordano iki Kalvarijos, o galutinėje reikšmėje, taurė reiškia gėdą ir negarbę, kuri krito ant Jo, kaip prakeikto ir tokio, kuriam buvo atimtos teisės, kai buvo neteisingai nuteistas mirtimi už piktžodžiavimą ir maištą. Jeigu priklausome Jam, tai turime privilegiją iškęsti panašius išgyvenimus. Savo asmeninėmis jėgomis nepajėgtume jų pakelti, bet kai ištikimai pasinaudojame Dvasia, Žodžiu ir apvaizdomis, Dievas suteiks mums reikalingą tikėjimą, viltį, meilę ir paklusnumą, kas tinkamai paruoš mus, kad sugebėtume gerti Viešpaties taurę kartu su Viešpačiu – P’36, 111.
Paralelinės citatos: Jn. 4:6; 11:33,34; 12:27; Apd. 3:18; 17:3; 2 Kor. 1:5; Flp. 2:7,8; Hbr. 4:15; 5:7; 12:2,3; Rom. 6:1-11; 8:10,17; 1 Kor. 15:29-34; 2 Kor. 4:8-10; Flp. 3:10; Kol. 1:24; 2 Tim. 2:10-12; Hbr.13:10-13; 1 Pet. 2:21-23; 4:12-14.
Giesmės: 322, 5, 350, 134, 279, 299, 326 / 15, 295, 257.
Poems of Dawn, 282; Wiersze brzasku, 269: Ir pasidarė didelė tyla. Tower Reading: Z’14, 382; (R 5599).
Klausimai: Ar šią savaitę gėriau iš Viešpaties taurės? Kaip? Kodėl? Kas man padėjo, ar trukdė? Kokios buvo pasekmės?
