Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas. Kiekvieną šakelę manyje, neduodančią vaisiaus, Jis išpjauna, o kiekvieną šakelę, nešančią vaisių, apvalo, kad ji duotų daugiau vaisiaus – Jn. 15:1,2.
Taip kaip net ir geriausios vynmedžio šakos, kurios neša vaisių, turi būti apgenėjamos, taip net ir kilniausiems ir uoliausiems iš Dievo žmonių reikalinga Viešpaties apvaizda, rūpestis ir disciplina. Nes priešingu atveju jie greitai pradėtų augti tik kaip šakos ir nebevestų gausingo vaisiaus. Tikrasis Dievo vaikas, kurio valia tapo pilnai panardinta Viešpaties valioje, niekada nepasipiktins ir nepraras noro, matydamas šiuos apgenėjimus. Jis išmoko kai ko iš savo neišmintingumo ir pasitiki didžiojo Vynininko išmintimi. Ir todėl, kai Dievo apvaizda riboja jo pastangas tam tikromis kryptimis, tai jis, matydamas savo asmeninių planų sugriuvimą, linksmai priima Dievo apvaizdą, nes įsitikina, kad Viešpaties valia ir Viešpaties kelias yra geriausi ir turintys tikslą suteikti palaimą – Z’99, 109 (R 2464).
* * *
Pati gamta suteikė Viešpačiui puikią iliustraciją, kad galėtų pamokinti Savo mokinius. Mūsų tekste atkreipiamas dėmesys į Vynmedį – Kristų, iš kurio kaip šakelės išauga Jo nariai. Tėvui prižiūrint kiekviena iš tų šakelių duoda vaisių, t. y., Kristaus panašumo vaisių. Šios šakelės pastoviai turi būti apgenėjamos ir Vynininko apvalomos, kol galiausiai tai duos gausius dvasinius vaisius – P’33, 80.
Paralelinės citatos: Jn. 15:3-8; Hbr. 12:2-17; 13:20; Ef. 5:23; Lk.1:69; Jn. 14:6; Hbr. 6:7,8; Jn. 13:10; 17:17; Ef. 5:26; 1 Pet. 1:22; Hbr. 12:4-14; 2 Pet. 1:2-10; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 67, 95, 109, 130, 136, 198, 267 / 462, 407, 342.
Poems of Dawn, 173; Wiersze brzasku, 161: Nusivylimas. Tower Reading: Z’05, 121; (R 3544).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su apgenėjimu ir apvalymu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 10Nes nusivilkote senąjį žmogų su jo darbais ir apsivilkote naujuoju, kuris atnaujinamas pagal savo Kūrėjo atvaizdą, kol pasieks tobulą pažinimą – Kol. 3:9,10.
Tik mūsų protuose ir mūsų valiose seni daiktai praėjo ir visa tapo nauja. O iš tikrųjų tas pasikeitimas įvyks tada, kai tas, kas mirtinga apsivilks nemirtingumu, o tas kas gendama, bus prikeltas negendančiu – prikeltas garbėje, galioje, kaip dvasinės būtybės. Tačiau šiuo metu, kad galėtume būti pripažinti vertais dalyvauti teisingųjų prisikėlime, iš mūsų reikalaujama parodyti savo proto pasiryžimą, nuoširdų troškimą būti tuo, kuo Viešpats nori, kad būtume. Geriausias būdas, kaip tai galime parodyti Viešpačiui ir sau, tai kruopščiai kontroliuoti savo širdis ir mintis, kas tikrai bus mums naudinga – Z’04, 25 (R 3304).
* * *
Dievo žmonės „nusivilko” senąjį žmogų toje prasmėje, jog atsisakė žmogiškos valios, savo ir pasaulio atžvilgiu. O „apsivilko” naujuoju žmogumi toje prasmėje, kad priėmė Dievo valią vietoj savo valios ne tik žemiškuose reikaluose, bet ir dvasiniuose. Tokiu būdu kasdien juose yra atnaujinamas Dievo paveikslas, kai būna permainomi nuo garbės, turinčios mažesnį panašumą, iki garbės turinčios didesnį panašumą, kol Dievo paveikslas, charakteris, bus ištobulintas juose. Priemonė, kurios pagalba atliekamas šis permainymas, yra Dievo Žodis, kurį geros ir kilnios širdys priima su supratimu ištikimai praktikuodamos tarp įvairių gyvenimo išbandymų – P’35, 131.
Paralelinės citatos: Ef. 2:10; 4:22,24,25; Rom. 6:4,6,13,14; 12:2; Ezek. 36:26; 2 Kor. 3:18; 4:6; 5:17; Ps. 51:10; 1 Pet. 1:15,16; Gal.6:15; Tit. 2:11,12; Pr. 1:27.
Giesmės: 105, 78, 198, 114, 196, 74, 4 / 104, 379, 470.
Poems of Dawn, 170; Wiersze brzasku, 160: Pasikeitęs kryžius. Tower Reading: Z’15, 147; (R 5685).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su senu ir nauju žmogumi? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
