Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas. Kiekvieną šakelę manyje, neduodančią vaisiaus, Jis išpjauna, o kiekvieną šakelę, nešančią vaisių, apvalo, kad ji duotų daugiau vaisiaus – Jn. 15:1,2.
Taip kaip net ir geriausios vynmedžio šakos, kurios neša vaisių, turi būti apgenėjamos, taip net ir kilniausiems ir uoliausiems iš Dievo žmonių reikalinga Viešpaties apvaizda, rūpestis ir disciplina. Nes priešingu atveju jie greitai pradėtų augti tik kaip šakos ir nebevestų gausingo vaisiaus. Tikrasis Dievo vaikas, kurio valia tapo pilnai panardinta Viešpaties valioje, niekada nepasipiktins ir nepraras noro, matydamas šiuos apgenėjimus. Jis išmoko kai ko iš savo neišmintingumo ir pasitiki didžiojo Vynininko išmintimi. Ir todėl, kai Dievo apvaizda riboja jo pastangas tam tikromis kryptimis, tai jis, matydamas savo asmeninių planų sugriuvimą, linksmai priima Dievo apvaizdą, nes įsitikina, kad Viešpaties valia ir Viešpaties kelias yra geriausi ir turintys tikslą suteikti palaimą – Z’99, 109 (R 2464).
* * *
Pati gamta suteikė Viešpačiui puikią iliustraciją, kad galėtų pamokinti Savo mokinius. Mūsų tekste atkreipiamas dėmesys į Vynmedį – Kristų, iš kurio kaip šakelės išauga Jo nariai. Tėvui prižiūrint kiekviena iš tų šakelių duoda vaisių, t. y., Kristaus panašumo vaisių. Šios šakelės pastoviai turi būti apgenėjamos ir Vynininko apvalomos, kol galiausiai tai duos gausius dvasinius vaisius – P’33, 80.
Paralelinės citatos: Jn. 15:3-8; Hbr. 12:2-17; 13:20; Ef. 5:23; Lk.1:69; Jn. 14:6; Hbr. 6:7,8; Jn. 13:10; 17:17; Ef. 5:26; 1 Pet. 1:22; Hbr. 12:4-14; 2 Pet. 1:2-10; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 67, 95, 109, 130, 136, 198, 267 / 462, 407, 342.
Poems of Dawn, 173; Wiersze brzasku, 161: Nusivylimas. Tower Reading: Z’05, 121; (R 3544).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su apgenėjimu ir apvalymu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 24Vesdami Jį, jie sulaikė Kirėnės gyventoją Simoną ... Ir uždėjo jam ant pečių kryžių, kad neštų jį paskui Jėzų – Lk. 23:26.
Mes dažnai pagalvojame, kur buvo Petras, Jonas ir Jokūbas, kodėl jie nematė savo Viešpaties naštos ir nebėgo Jam padėti? Jeigu mes linkę pavydėti privilegijos, kurią turėjo Simonas, padėdamas Viešpačiui nešti kryžių, tai pagalvokime, kiek daug Viešpaties brolių kasdien neša simbolinius kryžius, todėl suteikimas jiems pagalbos yra mūsų privilegija. Prisiminkime, kad Viešpats sutiko pripažinti kiekvieną patarnavimą, atliktą Jo ištikimiems pasekėjams, lyg tai būtų padaryta Jam. Taip kaip medinis kryžius nebuvo sunkiausia našta mūsų Viešpačiui, taip ir Jo pasekėjai turi kryžius, kurių pasaulis nemato, bet broliai turėtų tai suprasti. „Nešiokite vieni kitų naštas, ir taip išpildysite Kristaus įstatymą” – Z’04, 155 (R 3369).
* * *
Dėl nusilpimo kryžius išsekino Jėzaus jėgas iki ištvermingumo ribų, ir tuo metu Dievas numatė reikiamą pagalbą, nors Simonas padėjo nenoriai. Šis tekstas leidžia suprasti, kad Jėzus nešė tą dalį kryžiaus, kur susijungia skersinis, todėl nešė jo sunkesnę dalį. Be abejonės, Jėzus nešė sunkesnį kryžių nei mūsų. O kai nešame savo kryžių, galime paliudyti, kad Jėzus neša jo sunkesniąją dalį. Jis žino, kokia mūsų prigimtis, žino mūsų silpnumą, todėl eina mūsų priekyje, nešdamas mūsų naštos sunkesniąją dalį. Ir taip, Savo malonės dėka, padeda mums ištverti iki galo, nors yra įvairių kliūčių – P’35, 131-132.
Paralelinės citatos: Pr. 49:24,25; 50:20; 1 Sam. 2:6-9; Ezr. 6:22; Neh. 6:16; Est. 7:10; Ps. 17:13; 76:10; Pat. 16:7; 21:1.
Giesmės: 121, 63, 99, 124, 129, 149, 252 / 123, 135, 351.
Poems of Dawn, 215; Wiersze brzasku, 208: Paslėptasis kryžius. Tower Reading: Z’13, 120; (R 5221).
Klausimai: Ar šią savaitę gavau pagalbos apvaizdos dėka? Kokia buvo apvaizda? Kokios buvo pasekmės?
