Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas. Kiekvieną šakelę manyje, neduodančią vaisiaus, Jis išpjauna, o kiekvieną šakelę, nešančią vaisių, apvalo, kad ji duotų daugiau vaisiaus – Jn. 15:1,2.
Taip kaip net ir geriausios vynmedžio šakos, kurios neša vaisių, turi būti apgenėjamos, taip net ir kilniausiems ir uoliausiems iš Dievo žmonių reikalinga Viešpaties apvaizda, rūpestis ir disciplina. Nes priešingu atveju jie greitai pradėtų augti tik kaip šakos ir nebevestų gausingo vaisiaus. Tikrasis Dievo vaikas, kurio valia tapo pilnai panardinta Viešpaties valioje, niekada nepasipiktins ir nepraras noro, matydamas šiuos apgenėjimus. Jis išmoko kai ko iš savo neišmintingumo ir pasitiki didžiojo Vynininko išmintimi. Ir todėl, kai Dievo apvaizda riboja jo pastangas tam tikromis kryptimis, tai jis, matydamas savo asmeninių planų sugriuvimą, linksmai priima Dievo apvaizdą, nes įsitikina, kad Viešpaties valia ir Viešpaties kelias yra geriausi ir turintys tikslą suteikti palaimą – Z’99, 109 (R 2464).
* * *
Pati gamta suteikė Viešpačiui puikią iliustraciją, kad galėtų pamokinti Savo mokinius. Mūsų tekste atkreipiamas dėmesys į Vynmedį – Kristų, iš kurio kaip šakelės išauga Jo nariai. Tėvui prižiūrint kiekviena iš tų šakelių duoda vaisių, t. y., Kristaus panašumo vaisių. Šios šakelės pastoviai turi būti apgenėjamos ir Vynininko apvalomos, kol galiausiai tai duos gausius dvasinius vaisius – P’33, 80.
Paralelinės citatos: Jn. 15:3-8; Hbr. 12:2-17; 13:20; Ef. 5:23; Lk.1:69; Jn. 14:6; Hbr. 6:7,8; Jn. 13:10; 17:17; Ef. 5:26; 1 Pet. 1:22; Hbr. 12:4-14; 2 Pet. 1:2-10; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 67, 95, 109, 130, 136, 198, 267 / 462, 407, 342.
Poems of Dawn, 173; Wiersze brzasku, 161: Nusivylimas. Tower Reading: Z’05, 121; (R 3544).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su apgenėjimu ir apvalymu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGPJŪČIO 27Todėl nuo šiol mes nė vieno nebepažįstame pagal kūną – 2 Kor. 5:16.
Apaštalas nenorėjo pasakyti, kad turime nekreipti dėmesio į savo ir kitų Kristaus mokinių silpnas kūno puses. Su visomis kūniškomis silpnybėmis privalome kovoti ir net dažnai, naujos širdies, proto ir valios naudai, elgtis su jomis griežtai ir negailestingai. Tačiau turime aiškiai atskirti juos nuo jų silpno, mirtingo kūno. Turime rodyti meilę ir palankumą broliui ar seseriai, net ir tuomet, kai jų naudai, taip pat ir Bažnyčios naudai, turime pabarti juos, priminti arba kitaip pataisyti jų blogą elgesį. Apaštalas duoda apibrėžimą, kaip atskirti tas dvi skirtingas klases. Štai jis: neatgimusi valia užsiima kūno reikalais, o atgimusi valia užsiima Dvasios reikalais – Z’03, 170 (R 3200).
* * *
Pažinti kitus kūno požiūriu reiškia galvoti ir vertinti juos atsižvelgiant į jų žmogišką prigimtį. Tas žino kitus pagal kūną, kuris traktuoja ir įvertina kitus pagal tai, kas susiję su jų žemiška prigimtimi, kaip pavyzdžiui, grožis, lytis, turtai, jėga, pareigos, reputacija, giminystė ir t. t. Jeigu sakome, kad tam tikrų brolių ar seserų atžvilgiu esame labiau palankūs dėl šios ar kitokios naudos, nei tuomet, kai tos naudos neturėtume, tai reiškia, kad žinome juos kūno požiūriu. Mūsų įvertinimas kitų turėtų būti paremtas jų požiūriu į mūsų Viešpatį ir Jo Tiesą. Kuo daugiau juose matome Kristaus panašumo, tuo labiau turime juos vertinti; kuo mažiau matome Kristaus panašumo, tuo mažiau turime juos vertinti, tokiu būdu pažindami juos pagal Dvasią – P’36, 95.
Paralelinės citatos: Įst. 33:9; 1 Sam. 2:29; 1 Tim. 5:21; 2 Kor. 11:22; Gal. 2:11-14; Mt. 10:37; 12:48-50; Jn. 2:4; 6:63; 15:14; Gal. 2:5,6; 5:6.
Giesmės: 170, 230, 6, 105, 78, 23, 21 / 108, 251, 351.
Poems of Dawn, 307; Wiersze brzasku, 305: Tikrai, dar nesijaučiu senas.
Tower Reading: Z’13, 300; (R 5325).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas tame man padėjo ar trukdė? Kokios buvo pasekmės?
