Nuolatos statydavau VIEŠPATĮ prieš save. Kadangi Jis mano dešinėje, aš nesvyruosiu – Ps. 16:8.
Tas, kuris pilnai palaidojo savo valią Viešpaties valioje, niekad nebus apviltas, bet savo tikėjimu visuose gyvenimo reikaluose mato Dievo vadovavimą ir Jo apvaizdą bei girdi Dievo Žodį, užtikrinantį jį, kad „visi daiktai veikia gėriui tiems, kurie pagal Dievo nutarimą yra pakviesti”. Jei sugebame kantriai priimti didžiojo priešininko, pasaulio ir savo kūno opoziciją be priekaištų, be murmėjimo ir linksmai, kaip dalį mus lavinančio išbandymo, paskirto nuo visa žinančio ir visa mylinčio Viešpaties, tai turime liudijimą, kad mūsų širdis pasiekė jau kitą tobulėjimo etapą – Z’99, 6 (R 2411).
* * *
Dievo žmonės visuose gyvenimo reikaluose Dievą stato pirmoje vietoje. Kada jų reikalai nesutinka su Viešpaties, tai savo reikalus jie pašvenčia Viešpaties naudai. Taigi, Viešpats jiems yra visų pastangų tikslas. Jis yra pagrindinis jų mylimasis. Todėl Viešpats myli juos labiau nei visus kitus. Stovi jų pusėje, ir jokiu būdu neleis jiems parkristi jų tvirtume ir pareigose Viešpaties akivaizdoje – P’30, 78.
Paralelinės citatos: Iš. 15:2; Įst. 10:12; 13:3; Ps. 37:4; 45:10;
66:8,9; 73:25,26; 91:14; Iz. 12:2; 33:22; Dan. 3:17; Mk. 12:29-33;Rom. 8:35-39; Judo 24.
Giesmės:176, 177, 165, 339, 114, 307, 228 / 13, 102, 135.
Poems of Dawn, 297; Wiersze brzasku, 297: Mūsų Tėvas prie šturvalo.
Tower Reading: Z’07, 281; (R 4060).
Klausimai: Kaip šios savaitės išbandymuose pirmenybę teikiau Dievui? Kaip tai padėjo man išsilaikyti?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 5Turėdami vyriausią kunigą Dievo namams, ateikime su tyra širdimi ir giliu tikėjimu – Hbr. 10:21,22.
Atsiminkime, kad Dievas, kuris pradėjo gerą darbą nesikeičia. Ir jeigu mūsų širdis tebėra iki šiol harmonijoje su Juo, o mūsų tikėjimas didžiuoju išpirkimu, sutaikinimu ir toliau yra aiškus ir pastovus, jei mūsų pasišventimas ir toliau yra pilnas ir visiškas, o visuose mūsų reikaluose nesistengiame vykdyti savo valios, bet pildome Jo valią – tada iš tikrųjų galime turėti pilną tikėjimą. Žinodami, kad Dievas nesikeičia ir, kad mes vis dar esame taikoje su Jo pažadais ir patvarkymais, suprantame, kad visa Jo maloninga apvaizda veikia iki šiol mūsų naudai. Tai yra visiškas tikėjimo pilnumas – pilnas pasitikėjimas Viešpačiu – Z’00, 170 (R 2642).
* * *
Būdami Dievo vaikais, turime Kristų kaip mūsų Vyriausiąjį Kunigą. Tai mums garantuoja, kad visos mūsų nežinomos ir daromos nenoromis silpnybės ir ydos yra pridengtos, o viso to dėka galime likti Viešpaties malonėje. Tuo pasiremiant kunigai galėjo priartėti prie auksinės žvakidės ir matyti jos puikią šviesą; prie stalo su padėtinėmis duonomis ir valgyti stiprinantį maistą; prie aukuro, kad galėtų aukoti kvepiančius smilkalus; priartėti prie antros uždangos, kurią jie praėjo mirdami, taip tiesiogiai atsistodami Dievo akivaizdoje su ištikima ir švaria širdimi, pilnai pasitikėdami Viešpačiu ir Jo aprūpinimu. Taigi priartėkime arčiau! – P’36, 165.
Paralelinės citatos: Hbr. 3:1,6; 4:14,16; 7:27; 1 Tim. 3:15; Ps. 51:6; 1 Jn. 3:21; Jn. 1:47; Apd. 8:37; Hbr. 11:1-39; Ps. 118:8,9; 125:1; Pat. 3:5; Iz. 26:3; 30:15; Mk. 9:23,24; Lk. 17:5; Rom. 4:18-21; 15:13; Kol. 1:23; Hbr. 13:5,6; Jok. 1:6; 1 Pet. 1:5,7,9,21; 1 Jn. 5:4.
Giesmės: 137, 99, 110, 120, 174, 197, 293 / 175, 336, 132.
Poems of Dawn, 34; Wiersze brzasku, 22: Jėzus. Tower Reading: Z’14, 88; (R 5424).
Klausimai: Kokia turėjo reikšmę man ši citata? Kaip ją pritaikiau praktiškai? Kokios buvo pasekmės?
