Kantrumas turi būti tobulas savo darbu, kad jūs būtumėte tobuli ir nepeiktini, be jokio trūkumo – Jok. 1:4.
Negalime žengti nei žingsnio į priekį, jei nepasinaudosime šia kantrumo malone. Jokia kita malonė gražiau nepapuošia krikščionio charakterio ir nesusilaukia tiek pasaulio sąžinės pritarimo, nei tiek negarbina visų malonių Dievo, kurio Tiesa yra jos įkvėpimu, nei ši malonė. Ji yra neskubotas romumas, uoliai besistengianti priešintis didėjančiai žmogiško netobulumo ir silpnumo bangai, ji su dideliu rūpestingumu siekia atgauti Dievišką panašumą. Kantrybė yra negreita pykčiui, o pilna gailestingumo. Ji greita laikytis tiesos ir teisingumo takų, bei neatidėliodama eina jais; ji gerai supranta ir atsižvelgia į savo asmeninius netobulumus ir užjaučia kitus jų netobulumuose ir ydose – Z’93, 295 (R 3090).
* * *
Kantrybė yra širdies ir proto malonė, pakelianti prieštaravimus džiaugsmingoje dvasioje ir stovi iki galo tame nusiteikime. Ši dorybė yra besąlygiškai būtina, norint pasiekti tobulą charakterį, esant tokioms sąlygoms, kai turime kliūtis, susijusias su krikščionišku gyvenimu. Ji prasiskverbs ir patobulins kitas dorybes, kurios reikalingos krikščioniui, todėl ji yra viena iš universalių malonių – P’36, 14.
Paralelinės citatos: Ps. 37:7-9; Pam. 7:8; Rd. 3:24-27; Lk. 8:15; 21:19; Rom. 2:7; 5:3; 8:25; 12:12; 15:4,5; 2 Kor. 12:12; Gal. 6:9; Kol. 1:10,11; 1 Tes. 1:3; Hbr. 6:12,15; 10:36; 12:1.
Giesmės: 1, 130, 11, 44, 125, 136, 183 / 353, 57, 116.
Poems of Dawn, 288; Wiersze brzasku, 278: Jis mus veda.
Tower Reading: Z’15,83; (R 5650).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su kantrybe? Kaip juos priėmiau? Kaip šie išbandymai įtakojo mano charakterį? Kokią gavau pagalbą per šiuos išbandymus?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 10Meilė ... nesidžiaugia neteisybe, bet džiaugiasi tiesa – 1 Kor. 13:4,6.
Ar gėrio ir blogio principai yra taip tvirtai nustatyti mano mintyse, ir ar aš taip pritariu gėriui ir neapkenčiu blogio, jog neparemsiu blogio, bet jį pasmerksiu net ir tada, kai galėčiau turėti tam tikrą naudą iš to? Ar aš taip pritariu gėriui ir tiesai, kad galėčiau džiaugtis Tiesa ir jos pasisekimu, net jei tai sugriautų mano ankščiau turėtas pažiūras, ar pakenktų kai kuriems mano žemiškiems reikalams? Meilė Dievui, apie kurią Apaštalas čia sako kaip apie Viešpaties žmonių dvasią, tai meilė daug aukštesnė už savanaudiškumą ir besiremianti nustatytais principais, kuriuos su kiekviena diena turime vis aiškiau pažinti ir tiksliau jų laikytis, nesvarbu, kiek tai mums kainuotų – Z’03, 57 (R 3150).
* * *
Neteisybė tai yra netiesa teorijoje ir praktikoje. Meilė paremta gėrio principų mylėjimu, negali džiaugtis netiesa. Nors ji užjaučia brolius ir užjaučia, gailisi pasaulio dėl jame esančio neteisingumo, kuris ją skaudina ir kelia liūdesį, tačiau, tuo pačiu metu, meilė tokiame laipsnyje bjaurisi netiesa, kokiame džiaugiasi Tiesa teorijoje ir praktikoje. Meilė gali tik džiaugtis Dievo Planu ir Dvasia, nes tai yra įkūnijimas kiekvieno gero principo tikėjime ir elgesyje. Meilė džiaugiasi Tiesos principais, siekiais, konfliktais, kūryba, pasisekimais, triumfu ir Tiesos dvasia, ir tai dėl to, jog jai malonu matyti gerus principus ir dalykus – P’32, 167.
Paralelinės citatos: Ps. 10:3; Rom. 1:32; 2 Jn. 4; Neh. 8:10-12; Ps. 9:2; 13:5; 19:8; 40:16; 46:4; 89:15; 97:11,12; 119:1,16,55,111,165; Iz. 12; Jer. 15:16; Hbr. 10:34; 1 Pet. 1:8; Apd. 11:18,22,23.
Giesmės: 95, 130, 136, 165, 149, 179, 204 / 53a, 203, 380.
Poems of Dawn, 120; Wiersze brzasku, 114: Mokytojau, kalbėk! Tower Reading: Z’02, 197; (R 3033).
Klausimai: Ar šią savaitę džiaugiausi netiesa ar Tiesa? Kodėl? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
