Kantrumas turi būti tobulas savo darbu, kad jūs būtumėte tobuli ir nepeiktini, be jokio trūkumo – Jok. 1:4.
Negalime žengti nei žingsnio į priekį, jei nepasinaudosime šia kantrumo malone. Jokia kita malonė gražiau nepapuošia krikščionio charakterio ir nesusilaukia tiek pasaulio sąžinės pritarimo, nei tiek negarbina visų malonių Dievo, kurio Tiesa yra jos įkvėpimu, nei ši malonė. Ji yra neskubotas romumas, uoliai besistengianti priešintis didėjančiai žmogiško netobulumo ir silpnumo bangai, ji su dideliu rūpestingumu siekia atgauti Dievišką panašumą. Kantrybė yra negreita pykčiui, o pilna gailestingumo. Ji greita laikytis tiesos ir teisingumo takų, bei neatidėliodama eina jais; ji gerai supranta ir atsižvelgia į savo asmeninius netobulumus ir užjaučia kitus jų netobulumuose ir ydose – Z’93, 295 (R 3090).
* * *
Kantrybė yra širdies ir proto malonė, pakelianti prieštaravimus džiaugsmingoje dvasioje ir stovi iki galo tame nusiteikime. Ši dorybė yra besąlygiškai būtina, norint pasiekti tobulą charakterį, esant tokioms sąlygoms, kai turime kliūtis, susijusias su krikščionišku gyvenimu. Ji prasiskverbs ir patobulins kitas dorybes, kurios reikalingos krikščioniui, todėl ji yra viena iš universalių malonių – P’36, 14.
Paralelinės citatos: Ps. 37:7-9; Pam. 7:8; Rd. 3:24-27; Lk. 8:15; 21:19; Rom. 2:7; 5:3; 8:25; 12:12; 15:4,5; 2 Kor. 12:12; Gal. 6:9; Kol. 1:10,11; 1 Tes. 1:3; Hbr. 6:12,15; 10:36; 12:1.
Giesmės: 1, 130, 11, 44, 125, 136, 183 / 353, 57, 116.
Poems of Dawn, 288; Wiersze brzasku, 278: Jis mus veda.
Tower Reading: Z’15,83; (R 5650).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su kantrybe? Kaip juos priėmiau? Kaip šie išbandymai įtakojo mano charakterį? Kokią gavau pagalbą per šiuos išbandymus?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
KOVO 27Meldžiu už tuos ... kad jie visi būtų viena ... kad jie pasiektų tobulą vienybę ir pasaulis pažintų, jog Tu ... Pamilai juos taip, kaip myli mane – Jn. 17:20-23.
Su nusistebėjimu mes klausiame, kaip tai gali būti? Mūsų Viešpats Jėzus visuomet buvo tobuloje vienybėje su savo Tėvu – buvo Sūnumi, kuris garbingai atspindėjo Tėvo panašumą. Tačiau su mumis buvo kitaip. Mes buvome nusidėjėliais ir neturėjome nieko, verto Jo meilės. Taip, bet buvome nuplauti ir apvalyti; nežiūrint to, kiek netobuli vis dar gali būti mūsų žemiški indai, tačiau širdys yra tobulos akyse To, kuris gali jas skaityti. O kada Jis pastebi mumyse tobulas širdis, t. y. tobulus ketinimus ir tikslus, kurių pagalba stengiamės nugalėti silpnybes ir mūsų netobulo kūno negalias, kai stengiamės su skausmu, tačiau ryžtingomis pastangomis vykdyti Jo valią, nuolankiai pasitikėdami Jo užtikrinimu ir parūpinimu, kurį atliko mūsų atpirkimui iš nuopuolio, būtent tada, Dievas priima mūsų šias pastangas kaip vertas Jo meilės – Z’03, 79 (R 3160).
* * *
Kokios palaimintos mintys! Dievo žmonės džiaugiasi Kristaus užtarimu, kuris prašo Tėvo, kad tobulintų kiekvieną žiniose ir tikėjime į Dievo Sūnų, kaip Jėzaus Kristaus mokinius. Tegul tai mūsų nestebina, nes ištikimųjų pilna ir visiška vienybė turi įvykti ankščiau, nei pasaulis per juos bus atvestas prie tikėjimo, kada per tikėjimą jis pripažins, kad Tėvas myli Savo tikrus žmones ta pačia meile, kuria mylėjo Jėzų – P’30, 30.
Paralelinės citatos: 2 Sam. 1:26; Ps. 133; Jn. 17:11; Rom. 12:5; 1 Kor. 1:10; Gal. 3:28; Ef. 4:3-6; Jn. 14:11,20; 1 Jn. 1:3; 3:24; Kol. 2:2; 3:14; Hbr. 13:23; Jn. 12:26; 15:9; 16:27; Ef. 2:4; 1 Jn. 3:1,2.
Giesmės: 45, 63, 67, 68, 165, 176, 333 / 373, 470, 75.
Poems of Dawn, 50; Wiersze brzasku, 41: Dievas žino.
Tower Reading: Z’03,59; (R 5358).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai parodė, kad taip yra iš tikrųjų? Kokios buvo pasekmės?
