Kantrumas turi būti tobulas savo darbu, kad jūs būtumėte tobuli ir nepeiktini, be jokio trūkumo – Jok. 1:4.
Negalime žengti nei žingsnio į priekį, jei nepasinaudosime šia kantrumo malone. Jokia kita malonė gražiau nepapuošia krikščionio charakterio ir nesusilaukia tiek pasaulio sąžinės pritarimo, nei tiek negarbina visų malonių Dievo, kurio Tiesa yra jos įkvėpimu, nei ši malonė. Ji yra neskubotas romumas, uoliai besistengianti priešintis didėjančiai žmogiško netobulumo ir silpnumo bangai, ji su dideliu rūpestingumu siekia atgauti Dievišką panašumą. Kantrybė yra negreita pykčiui, o pilna gailestingumo. Ji greita laikytis tiesos ir teisingumo takų, bei neatidėliodama eina jais; ji gerai supranta ir atsižvelgia į savo asmeninius netobulumus ir užjaučia kitus jų netobulumuose ir ydose – Z’93, 295 (R 3090).
* * *
Kantrybė yra širdies ir proto malonė, pakelianti prieštaravimus džiaugsmingoje dvasioje ir stovi iki galo tame nusiteikime. Ši dorybė yra besąlygiškai būtina, norint pasiekti tobulą charakterį, esant tokioms sąlygoms, kai turime kliūtis, susijusias su krikščionišku gyvenimu. Ji prasiskverbs ir patobulins kitas dorybes, kurios reikalingos krikščioniui, todėl ji yra viena iš universalių malonių – P’36, 14.
Paralelinės citatos: Ps. 37:7-9; Pam. 7:8; Rd. 3:24-27; Lk. 8:15; 21:19; Rom. 2:7; 5:3; 8:25; 12:12; 15:4,5; 2 Kor. 12:12; Gal. 6:9; Kol. 1:10,11; 1 Tes. 1:3; Hbr. 6:12,15; 10:36; 12:1.
Giesmės: 1, 130, 11, 44, 125, 136, 183 / 353, 57, 116.
Poems of Dawn, 288; Wiersze brzasku, 278: Jis mus veda.
Tower Reading: Z’15,83; (R 5650).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su kantrybe? Kaip juos priėmiau? Kaip šie išbandymai įtakojo mano charakterį? Kokią gavau pagalbą per šiuos išbandymus?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 4Baimės nėra meilėje, bet tobuloji meilė išvaro baimę, nes baimė turi prieš save bausmę – 1 Jn. 4:18.
Labai stipri ir net siaubinga yra baimės įtaka. Išimtį, kurie nepasiduoda šiai įtakai, sudaro tie, kurie pažino Dievą per savo ankstesnius išbandymus ir išmoko pasitikėti Juo net tada, kai negali suprasti Jo kelio. Į tą baimės ir nevilties milžiną turime trenkti akmenėliu – „Parašyta”. Tikėjimo svaidyklė turi išmesti pažado žodžius su tokia jėga, kad užmuštų priešininką ir išlaisvintu mus iš jo valdžios. Taigi, tik apsiginklavę Dievo Žodžiu, pasitikėdami Viešpaties malone ir lazda, galime būti drąsūs ir imančiam viršų sektantizmui atsakyti lygiai kaip Dovydas Filistinui:
„Tu ateini pas mane su kalaviju, ietimi ir riestu kardu, bet aš ateinu pas tave su vardu kariuomenių Viešpaties, Izraelio eilių Dievo, iš kurio tyčiojais” – Z’03, 329 (R 3230).
* * *
Meilė gėrisi ir užjaučia kartu su Dievu. Ji supranta savo vienybę su Dievu ir jaučia sūnystės dvasią Jo atžvilgiu, einančią per jo savininko širdį. Tokia meilė remiasi nuoširdžia draugyste su Dievu per Jo Dvasią, Žodį ir apvaizdą. Savo dvasiniame artume su Dievu žino, kad Juo pilnai galima pasitikėti, turėti viltį, mylėti ir klausyti Jo, todėl nors Jį garbina kaip pilnai tobulą asmenyje, charakteryje, planuose ir darbuose, nejaučia prieš Jį baimės. Baimė prieš Dievą taip apribotų mūsų širdis bendraujant su Dievu, kad išstumtų iš mūsų širdžių meilę Jam. Ir atvirkščiai, meilė Dievui pašalina tokią baimę prieš Jį – P’30, 151.
Paralelinės citatos: Įst. 20:8; Ts. 7:3; Pat. 28:1; 29:25; Iz. 51:12,13; Mt. 8:26; 26:69-74; Rom. 8:15; 1 Kor. 13:4-7; 2 Tim. 1:7; 1 Jn. 4:16,17.
Giesmės: 95, 87, 12, 284, 288, 261, 307 / 368, 442, 456.
Poems of Dawn, 134; Wiersze brzasku, 126: Būk stiprus! Tower Reading: Z’11, 188; (R 4841).
Klausimai: Ar šią savaitę paklusau baimės dvasiai, ar nugalėjau ją?Kaip? Kodėl? Kokį darbą atliko meilė šiame išbandyme?
