Kantrumas turi būti tobulas savo darbu, kad jūs būtumėte tobuli ir nepeiktini, be jokio trūkumo – Jok. 1:4.
Negalime žengti nei žingsnio į priekį, jei nepasinaudosime šia kantrumo malone. Jokia kita malonė gražiau nepapuošia krikščionio charakterio ir nesusilaukia tiek pasaulio sąžinės pritarimo, nei tiek negarbina visų malonių Dievo, kurio Tiesa yra jos įkvėpimu, nei ši malonė. Ji yra neskubotas romumas, uoliai besistengianti priešintis didėjančiai žmogiško netobulumo ir silpnumo bangai, ji su dideliu rūpestingumu siekia atgauti Dievišką panašumą. Kantrybė yra negreita pykčiui, o pilna gailestingumo. Ji greita laikytis tiesos ir teisingumo takų, bei neatidėliodama eina jais; ji gerai supranta ir atsižvelgia į savo asmeninius netobulumus ir užjaučia kitus jų netobulumuose ir ydose – Z’93, 295 (R 3090).
* * *
Kantrybė yra širdies ir proto malonė, pakelianti prieštaravimus džiaugsmingoje dvasioje ir stovi iki galo tame nusiteikime. Ši dorybė yra besąlygiškai būtina, norint pasiekti tobulą charakterį, esant tokioms sąlygoms, kai turime kliūtis, susijusias su krikščionišku gyvenimu. Ji prasiskverbs ir patobulins kitas dorybes, kurios reikalingos krikščioniui, todėl ji yra viena iš universalių malonių – P’36, 14.
Paralelinės citatos: Ps. 37:7-9; Pam. 7:8; Rd. 3:24-27; Lk. 8:15; 21:19; Rom. 2:7; 5:3; 8:25; 12:12; 15:4,5; 2 Kor. 12:12; Gal. 6:9; Kol. 1:10,11; 1 Tes. 1:3; Hbr. 6:12,15; 10:36; 12:1.
Giesmės: 1, 130, 11, 44, 125, 136, 183 / 353, 57, 116.
Poems of Dawn, 288; Wiersze brzasku, 278: Jis mus veda.
Tower Reading: Z’15,83; (R 5650).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su kantrybe? Kaip juos priėmiau? Kaip šie išbandymai įtakojo mano charakterį? Kokią gavau pagalbą per šiuos išbandymus?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 13Pats šėtonas apsimeta šviesos angelu. Taigi nieko ypatinga, jei ir jo tarnai apsimeta teisumo tarnais. Jų galas bus toks, kokie jų darbai – 2 Kor. 11:14,15.
Jeigu kas paklaustų, kaip tai gali būti, kad šėtonas suinteresuotas daryti gerus darbus? Mes atsakome, jog priešininkas, priimdamas geradario ir šviesos angelo rūbą, nedaro tai tam, kad atvestų pasaulį prie Šviesos, prie Kristaus kryžiaus ir Biblijos, bet priešingai – kad nuvestų į šalį nuo šių dalykų, o atvestų prie kitos išgelbėjimo vilties, prie kito mokytojo, kad suvedžioti ir apgauti, jeigu būtų įmanoma, net ir išrinktuosius. Ir atsiminkime, kad mūsų Viešpaties žodis nurodo, jog tuo metu, kai taip vyks, ir kai šėtonas išvarys šėtoną bei gydys ligas, bus tai akivaizdus įrodymas, kad jo sostas svyruoja ir artėja į pabaigą, griūna – kad, kitais žodžiais sakant, tai paskutinės šėtono pastangos suvedžioti ir apgauti žmones – Z’99, 62 (R 2667).
* * *
Šėtone mes turime priešą, kuris išbando mūsų širdis. Kai turime konfliktą su juo, tai patys be Dievo pagalbos, būtume kaip nykštukai milžino rankose, nes jis yra labai klastingas. Jis yra tiek klastingas, kad gali blogį parodyti kaip gėrį, o gėrį kaip blogį, ir realizuodamas savo savanaudiškus tikslus padaro taip, kad jo tarnai atrodytų kaip teisingumo tarnai, ir kad galėtų, jei būtų įmanoma, suvedžioti net išrinktuosius. Todėl turime būti labai budrūs ir atidūs jo ir jo tarnų intrigų atžvilgiu, kurios visada yra apgaulingos – P’33, 80.
Paralelinės citatos: Pr. 3:1-5,13-15; Jn. 8:44; 2 Kor. 11:3,4,13; 2 Tes. 2:9; Apr. 12:9; 20:1-3, 7-9; Apd. 20:29-31; Rom. 16:17; Gal. 1:8; Flp. 3:18,19; 2 Tim. 3:1-9; 2 Pet. 2; 1 Jn. 4:1-6; 2 Jn. 7-10; Judo 4-19; Apr. 2:2, 13-15,20-24.
Giesmės: 49, 22, 296, 311, 315, 332, 343 / 171, 450, 345.
Poems of Dawn, 109; Wiersze brzasku, 99: Mano malda. Tower Reading: Z’15, 341; (R 5799).
Klausimai: Ar šėtonas ir jo tarnai šią savaitę siekė mane apgauti? Kaip? Ar aš pasidaviau, ar nugalėjau? Kaip? Kokie buvo rezultatai?
