Kantrumas turi būti tobulas savo darbu, kad jūs būtumėte tobuli ir nepeiktini, be jokio trūkumo – Jok. 1:4.
Negalime žengti nei žingsnio į priekį, jei nepasinaudosime šia kantrumo malone. Jokia kita malonė gražiau nepapuošia krikščionio charakterio ir nesusilaukia tiek pasaulio sąžinės pritarimo, nei tiek negarbina visų malonių Dievo, kurio Tiesa yra jos įkvėpimu, nei ši malonė. Ji yra neskubotas romumas, uoliai besistengianti priešintis didėjančiai žmogiško netobulumo ir silpnumo bangai, ji su dideliu rūpestingumu siekia atgauti Dievišką panašumą. Kantrybė yra negreita pykčiui, o pilna gailestingumo. Ji greita laikytis tiesos ir teisingumo takų, bei neatidėliodama eina jais; ji gerai supranta ir atsižvelgia į savo asmeninius netobulumus ir užjaučia kitus jų netobulumuose ir ydose – Z’93, 295 (R 3090).
* * *
Kantrybė yra širdies ir proto malonė, pakelianti prieštaravimus džiaugsmingoje dvasioje ir stovi iki galo tame nusiteikime. Ši dorybė yra besąlygiškai būtina, norint pasiekti tobulą charakterį, esant tokioms sąlygoms, kai turime kliūtis, susijusias su krikščionišku gyvenimu. Ji prasiskverbs ir patobulins kitas dorybes, kurios reikalingos krikščioniui, todėl ji yra viena iš universalių malonių – P’36, 14.
Paralelinės citatos: Ps. 37:7-9; Pam. 7:8; Rd. 3:24-27; Lk. 8:15; 21:19; Rom. 2:7; 5:3; 8:25; 12:12; 15:4,5; 2 Kor. 12:12; Gal. 6:9; Kol. 1:10,11; 1 Tes. 1:3; Hbr. 6:12,15; 10:36; 12:1.
Giesmės: 1, 130, 11, 44, 125, 136, 183 / 353, 57, 116.
Poems of Dawn, 288; Wiersze brzasku, 278: Jis mus veda.
Tower Reading: Z’15,83; (R 5650).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su kantrybe? Kaip juos priėmiau? Kaip šie išbandymai įtakojo mano charakterį? Kokią gavau pagalbą per šiuos išbandymus?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 12Tad jei Sūnus jus išlaisvins, jūs tikrai būsite laisvi – Jn. 8:36.
Tikrieji mokiniai, kurie atkreipia dėmesį į Didžiojo Mokytojo mokinimus ir visuose reikaluose stengiasi būti Jo mokiniais, yra išlaisvinti ne tik nuo prietarų ir tamsumo, bet ir nuo tarnavimo nuodėmei, o vietoj to gauna sugebėjimą teisingai įvertinti savo įgimtus silpnumus ir įgytas ydas, bei sugebėjimą įvertinti Dievo mintis – Tiesą. Todėl jų laisvė yra ta, kuri juos laimina, o ne žaloja, kuri vietoj išdidumo ir pasididžiavimo suteikia nuolankumo. Tai laisvė, kuri išugdo kantrybę vietoje pykčio, skatina didžiadvasiškumą ir palankumą vietoj pasipiktinimo ir savanaudiškumo; tai laisvė, kuri teikia džiaugsmą ir ramybę vietoj nepasitenkinimo ir nemalonios, karčios dvasios. Iš tiesų, vien tik Sūnus gali mus padaryti visiškai laisvus – Z’99, 57 (R 2438).
* * *
Dievo Sūnus yra didysis Išlaisvintojas. Jis išlaisvina labiausiai vertus pasigailėjimo belaisvius iš labiausiai slegiančios nelaisvės (šėtono) ir iš pačių žiauriausių bei negailestingiausių viršininkų ir engėjų (nuodėmės, klaidos, savanaudiškumo, pasaulietiškumo, mirties ir simbolinio pragaro) rankos. Šiuos išlaisvintuosius Sūnus apdovanoja pačia aukščiausia, garbingiausia laisve, kuri trokšta vykdyti Dievo valią; kuri kyla iš pačių švariausių, geriausių motyvų – iš tikėjimo, vilties, meilės ir paklusnumo – ir veda į amžinąjį gyvenimą. Visa tai yra Jo meilės dovana, kuri buvo galima tik Jo ypatingos aukos ir patarnavimo dėka, kas yra užrašyta pasaulio istorijos metraščiuose – P’34, 95.
Paralelinės citatos: Iz. 49:24-26; 61:1-3; 63:4; Lk. 4:18; Jn. 8:31-35; Rom. 7:22,23; 8:2; 2 Kor. 3:17; Gal. 3:28; 5:1; Kol. 3:11; 1 Jn. 1:7-9; Apr.1:5; 5:9.
Giesmės: 246, 54, 15, 132, 194, 255, 95 / 393, 87, 347a.
Poems of Dawn, 98; Wiersze brzasku, 87: Trumpas pokalbis su Jėzumi.
Tower Reading: Z’45, 227; (R 5506).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su mano krikščioniška laisve? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
