Jei jūs gyvenate pagal kūną – mirsite – Rom. 8:13.
Ką reiškia gyventi pagal kūną? Atsakome: Tai reiškia gyventi tenkinant puolusios žmogiškos prigimties polinkius ir troškimus. Tai pats lengviausias elgesio būdas. Viskas, ką jums reikėtų daryti, tai abejingai pasiduoti savo senos prigimties polinkiams ir nustoti kovoti su ja. Kai tik taip pasielgsime, pradėsime plaukti pasroviui ir tuojau pat galėsime patvirtinti, kad srovė kas kart darosi vis greitesnė, o pasipriešinimas jai darosi kaskart vis sunkesnis – Z’95, 8 (R 1748).
* * *
Kūnas yra ir įgimti, ir įsigyti nuodėmingi polinkiai, o taip pat įgimti ir įsigyti savanaudiški potraukiai. Gyventi pagal šiuos polinkius reikštų elgesį pagal įgimtos ir įsigytos demoralizacijos principus ir taisykles, o taip pat pagal įgimtą ir įsigytą savanaudiškumą. Toks elgesys užmuš naują širdį, protą ir valią, o kadangi ši žmogiška prigimtis yra atiduota aukai, akivaizdu, kad tie asmenys, kurie vėl iš naujo patenka į nuodėmę ir gyvena pagal kūną, galiausiai turės mirti ir likti mirusiais visam laikui – P’33, 16.
Paralelinės citatos: Jobo 4:8; Pat. 14:12; Mt. 26:41; Rom. 6; 8:4-12; Gal. 6:7,8; Hbr. 6:4-8; 10:26-31; Jok. 1:15; 4:4; 2 Pet. 2:20-22; 1 Jn. 5:16; Judo 11-13; 2 Kor. 6:16; Ef. 4:22.
Giesmės: 192, 13, 48, 71, 78, 337, 145 / 108, 275, 203.
Poems of Dawn, 292; Wiersze brzasku, 284: Ar esi Galilėjos, ar Negyvoji Jūra?
Tower Reading: Z’11,136,169; (R 4809, 4830).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šia eilute? Kaip juos priėmiau? Kokią turėjau pagalbą, kokias kliūtis ir pasekmes?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
KOVO 7Jei mylime vieni kitus, Dievas mumyse pasilieka, ir Jo meilė mumyse tampa tobula – 1 Jn. 4:12.
Ar aš Dievo akyse esu ko nors vertas, veikiau priklauso nuo mano meilės didumo Jam, Jo broliams, Jo reikalui ir visam pasauliui bendrai, net mano priešams, o ne nuo mano žinojimo, populiarumo ar iškalbingumo. Taigi, įvertindami charakterį, pirmoje vietoje turime tikrinti meilę, atkreipdami į ją dėmesį, kaip į pagrindinį kriterijų mūsų artumo su Viešpačiu ir kurios dėka Jis gali mus priimti. Tie, kurie gavo Šventosios Dvasios, turėtų būti malonaus charakterio būdo. Jokiu kitu būdu geriau neparodysime, kad garbiname Tą, kuris pašaukė mus iš tamsos į Savo nuostabią šviesą, kaip rodydami meilės dvasią kasdieniniuose gyvenimo reikaluose – Z’03, 56,57 (R 3150).
* * *
Šventajame Rašte skelbiama, kad Dievas yra meilė ir gyvena Savo žmonių protuose ir širdyse ne asmeniškai, bet savo Dvasia, Savo charakterio bruožais. Todėl kiekviename, kuris turi šią meilės dorybę, apsigyvena Dievas, o tas, kuris šią meilę parodo įvairiuose gyvenimo išbandymuose, galės džiaugtis, matydamas savyje ištobulintą Dievo meilę – P’35, 31.
Paralelinės citatos: Jn. 3:16; 6:54-56; 13:34; 14:21-23; 15:7- 12; 17:21; 1 Kor. 3:16; 6:19; 2 Kor. 6:16; 1 Jn. 3:16-18, 22-24; 4:7,13,15-19; Rom. 8:8-17; Gal. 4:5,6.
Giesmės: 165, 166, 23, 47, 74, 114, 105 / 422, 393, 188a.
Poems of Dawn, 97; Wiersze brzasku, 86: Mano vardu.
Tower Reading: Z’11,205; (R 4849).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas man tame padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
