Romiųjų mintis kreipia į tiesą, savo kelių moko nuolankiuosius – Ps. 25:9.
Toks paminėtas charakterio būdas yra būtinas tiems, kurie norėtų gauti išminties iš aukšto. Jie turi nuolankiai įvertinti savo asmeninius silpnumus ir išminties trūkumą, nes, priešingu atveju, negalėtų noriai ir nuoširdžiai priimti tos išminties, kurios Dievui patiko duoti tik tiems dabartiniu metu, kurie turi tinkamai paruoštą širdį. Galime taip pat pastebėti, kad toks proto nuolankumas yra būtinas kaip pagrindas sveiko proto dvasios, nes kas galėtų galvoti teisingai, išmintingai, nešališkai, jeigu visų pirmiausia neturėtų nuolankaus charakterio būdo? Taigi turime sutikti, kad nuolankumas yra pagrindinis Kristaus proto ir charakterio būdo elementas – Z’00, 68 (R 2585).
* * *
Kad būtum mokomas, turi būti nuolankus. Nuolankumas yra būtinas, jeigu norime, kad Dievas mus mokintų. Tik tie, kurie save ištuština, gali būti pripildyti Dievo dvasia. Nes tik taip save ištuštinę jie paruošiami gauti žinių, kurios viršija aukščiausias žmogiškos išminties viršūnes, nes Pats Dievas bus jų didžiuoju Mokytoju, o Jo išmintis apima visus dalykus – P’34, 189.
Paralelinės citatos: Ps. 22:26; 37:11; 76:8,9; 147:6; 149:4; Pam. 10:4; Iz. 11:4; 29:19; Sof. 2:3; Mt. 5:5, 38-42; 11:29; 1 Kor. 6:7; 2 Kor. 10:1; Gal. 6:1; Ef. 4:1,2; Kol. 3:12,13; 2 Tim. 2:24,25; 1 Pet. 3:4.
Giesmės: 71, 136, 145, 315, 128, 160, 154 / 439, 188, 102.
Poems of Dawn, 69, Wiersze brzasku, 58: Kaip stipri ir miela mano Tėvo priežiūra!
Tower Reading: Z’13,381; (R 5370).
Klausimai: Kokie šią savaitę buvo išbandymai, susiję su šio teksto mintimi? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 2Tai VIEŠPATS! Tedaro, kas gera Jo akyse – 1 Sam. 3:18.
Mes nežinome, kas geriau tinka mūsų aukščiausiai gerovei. Kartais tie daiktai ir dalykai, kurių prašome ir kurių trokštame, galvodami, kad jie yra geri, tikrumoje gali būti mums nenaudingi. Palaiminti, kurie tikėjimu gali prasiskverbti pro kiekvieno išbandymo tamsą, sunkumus, supratimo trūkumą ir tvirtinti, kad „
Viešpats pažįsta tuos, kurie yra Jo” ir, kad Jis pakreipia ir tvarko taip, jog visi daiktai išvien kartu veikia jų pačių gerovei. Turime kantriai laukti Viešpaties ir ištvermingai priimti kiekvieną Jo apvaizdos siųstą išbandymą, visai neabejodami išmintimi, meile ir galia To, kuriam tarnaujame – Z’01, 147, 317 (R 2806, 2887).
* * *
Visuose savo reikaluose krikščionis turi pripažinti Viešpaties apvaizdą, ar tai būtų pageidaujami ar nepageidaujami atsitikimai, apdovanojimai ar bausmės. Kiekvienu atveju nuoširdžiai turime priimti Viešpaties valią. Nors tai bus sunku, esant nepageidaujamiems išbandymams, ypač kai tai būna bausmės, tačiau tada tuo labiau reikalingas paklusnumas, kadangi paklusnumo trūkumas atveda iki visiškos savivalės, kuri nuveda mus iki visiško pralaimėjimo ir didelės nelaimės. Todėl mums yra geriau, taip kaip ir Samueliui, kuris simbolizuoja Mažąjį Būrelį, kuriam užteko vien pažvelgimo į jį, negu kaip Heliui, kuris simbolizuoja Didžiąją Minią, kuriam buvo reikalinga bausmė už didelę savivalės dalį – P’33, 162.
Paralelinės citatos: Mt. 26:39,42; Jn. 5:30; 6:38; Flp. 2:8; Apd. 21:10-14; 1 Pet. 2:23; 4:19; Ps. 31:5; 39:9; Lk. 23:46; Jobo 1:21; Iz. 39:8.
Giesmės: 67, 38, 43, 57, 228, 222, 305 / 402, 439, 374.
Poems of Dawn, 184; Wiersze brzasku, 174: Tebūnie Jo valia, ne mano. Tower Reading: Z’13, 251; (R 5296).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas man padėjo juos priimti ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
