Romiųjų mintis kreipia į tiesą, savo kelių moko nuolankiuosius – Ps. 25:9.
Toks paminėtas charakterio būdas yra būtinas tiems, kurie norėtų gauti išminties iš aukšto. Jie turi nuolankiai įvertinti savo asmeninius silpnumus ir išminties trūkumą, nes, priešingu atveju, negalėtų noriai ir nuoširdžiai priimti tos išminties, kurios Dievui patiko duoti tik tiems dabartiniu metu, kurie turi tinkamai paruoštą širdį. Galime taip pat pastebėti, kad toks proto nuolankumas yra būtinas kaip pagrindas sveiko proto dvasios, nes kas galėtų galvoti teisingai, išmintingai, nešališkai, jeigu visų pirmiausia neturėtų nuolankaus charakterio būdo? Taigi turime sutikti, kad nuolankumas yra pagrindinis Kristaus proto ir charakterio būdo elementas – Z’00, 68 (R 2585).
* * *
Kad būtum mokomas, turi būti nuolankus. Nuolankumas yra būtinas, jeigu norime, kad Dievas mus mokintų. Tik tie, kurie save ištuština, gali būti pripildyti Dievo dvasia. Nes tik taip save ištuštinę jie paruošiami gauti žinių, kurios viršija aukščiausias žmogiškos išminties viršūnes, nes Pats Dievas bus jų didžiuoju Mokytoju, o Jo išmintis apima visus dalykus – P’34, 189.
Paralelinės citatos: Ps. 22:26; 37:11; 76:8,9; 147:6; 149:4; Pam. 10:4; Iz. 11:4; 29:19; Sof. 2:3; Mt. 5:5, 38-42; 11:29; 1 Kor. 6:7; 2 Kor. 10:1; Gal. 6:1; Ef. 4:1,2; Kol. 3:12,13; 2 Tim. 2:24,25; 1 Pet. 3:4.
Giesmės: 71, 136, 145, 315, 128, 160, 154 / 439, 188, 102.
Poems of Dawn, 69, Wiersze brzasku, 58: Kaip stipri ir miela mano Tėvo priežiūra!
Tower Reading: Z’13,381; (R 5370).
Klausimai: Kokie šią savaitę buvo išbandymai, susiję su šio teksto mintimi? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 19Tenesigiria žmogus, kuris dar tik juosiasi kalaviją, kaip tas, kuris nusijuosia – 1 Kar. 20:11.
Ištvermingumo išbandymas, be abejo, yra vienas iš sunkiausių ištikimybės išmėginimų, ką išrinktoji Bažnyčia patyrė. Tai toks išmėginimas, kuris išmatuoja ir parodo stiprumą kiekvienos kitos dorybės ir malonės. Ir joks kryžiaus kareivis nebus apdovanojamas pergalės laurais, jei neišlaikys to išbandymo. … Šių dienų kovose, kaip ir visose kitose, priešininkas stengiasi netikėtai užklupti, staiga užpulti ir sunaikinti Dievo žmones. Todėl vienintelis pasiruošimas, kurį galime atlikti esant tokiai situacijai, tai pastovus budrumas, malda ir užsidėjimas ant savęs visų Dievo šarvų – Tiesos ir Tiesos Dvasios – Z’94, 155 (R 1656).
* * *
Nors Dievo žmonės gali ir giriasi Viešpatyje, tačiau netinkama būtų didžiuotis, nes mažų mažiausiai tai būtų perdėtas savęs gyrimas. Kartais galime pateisinti tam tikrus kuklius pasakymus apie savo buvusius pasiekimus, bet niekada pagyrūniškai. Dar mažiau reikėtų girtis būsimais darbais, kurių atlikimas yra neaiškus. Toks pasigyrimas aukština save, paprastai menkina kitus ir užgaulioja Dievą. Pagyrūnui ne tik dažniausiai nepasiseka, bet ir sulaukia nelaimės. Nėra vietos pasigirti savimi. Ką turime ir ko nesame gavę? Ar elgeta turėtų girtis gauta išmalda? Ar gėris, kurį gavome, neateina iš Viešpaties malonės? Todėl būkime uolūs, atiduodami Jam garbę už mūsų vietą bei pasiekimus, o apie save galvokime kaip apie Jo neužsitarnauto gerumo ir meilės objektus – P’35, 172.
Paralelinės citatos: Pat. 27:1; Iz. 10:15; Ps. 49:6-9; 52:1; 94:4; Rom. 3:27; 11:17-21; 1 Kor. 1:17-31; 4:6,7; 2 Kor. 10:12-17; Ef. 2:8-10.
Giesmės: 184, 13, 15, 63, 123, 135, 291 / 417, 379, 380.
Poems of Dawn, 236; Wiersze brzasku, 222: Darbai, o ne žodžiai. Tower Reading: Z’94,115; (R 1656).
Klausimai: Ar aš gyriausi šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
