Romiųjų mintis kreipia į tiesą, savo kelių moko nuolankiuosius – Ps. 25:9.
Toks paminėtas charakterio būdas yra būtinas tiems, kurie norėtų gauti išminties iš aukšto. Jie turi nuolankiai įvertinti savo asmeninius silpnumus ir išminties trūkumą, nes, priešingu atveju, negalėtų noriai ir nuoširdžiai priimti tos išminties, kurios Dievui patiko duoti tik tiems dabartiniu metu, kurie turi tinkamai paruoštą širdį. Galime taip pat pastebėti, kad toks proto nuolankumas yra būtinas kaip pagrindas sveiko proto dvasios, nes kas galėtų galvoti teisingai, išmintingai, nešališkai, jeigu visų pirmiausia neturėtų nuolankaus charakterio būdo? Taigi turime sutikti, kad nuolankumas yra pagrindinis Kristaus proto ir charakterio būdo elementas – Z’00, 68 (R 2585).
* * *
Kad būtum mokomas, turi būti nuolankus. Nuolankumas yra būtinas, jeigu norime, kad Dievas mus mokintų. Tik tie, kurie save ištuština, gali būti pripildyti Dievo dvasia. Nes tik taip save ištuštinę jie paruošiami gauti žinių, kurios viršija aukščiausias žmogiškos išminties viršūnes, nes Pats Dievas bus jų didžiuoju Mokytoju, o Jo išmintis apima visus dalykus – P’34, 189.
Paralelinės citatos: Ps. 22:26; 37:11; 76:8,9; 147:6; 149:4; Pam. 10:4; Iz. 11:4; 29:19; Sof. 2:3; Mt. 5:5, 38-42; 11:29; 1 Kor. 6:7; 2 Kor. 10:1; Gal. 6:1; Ef. 4:1,2; Kol. 3:12,13; 2 Tim. 2:24,25; 1 Pet. 3:4.
Giesmės: 71, 136, 145, 315, 128, 160, 154 / 439, 188, 102.
Poems of Dawn, 69, Wiersze brzasku, 58: Kaip stipri ir miela mano Tėvo priežiūra!
Tower Reading: Z’13,381; (R 5370).
Klausimai: Kokie šią savaitę buvo išbandymai, susiję su šio teksto mintimi? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
VASARIO 14Nes, pagal savo žodžius būsi išteisintas ir pagal savo žodžius būsi pasmerktas – Mt. 12:37.
Visus mūsų išsakytus žodžius Dievas priima, kaip parodymą mūsų širdies. Jeigu mūsų žodžiai yra maištingi, nelojalūs, lengvabūdiški, su panieka, nemalonūs, nedėkingi, bedieviški ar nešvarūs, tai ir širdis yra teisiama remiantis taisykle „burna kalba tai, ko pertekusi širdis”. Kaip netobulos būtybės ne visada galime būti tobuli žodyje ir elgesyje. Nepaisant mūsų geriausių pastangų, vis tiek kartais klysime kaip žodyje, taip ir elgesyje, tačiau ir tada turime atidžiai ir ištikimai stengtis tobulai pažaboti, suvaldyti mūsų žodžius ir poelgius – Z’96, 32 (R 1937).
* * *
Žodžiai visada parodo to asmens mintis, išskyrus veidmainiškus žodžius. Taikliai ir tinkamai pasakyti žodžiai, perduodant teisingas mintis, gauna pripažinimą iš tų, kurie teisingai įvertina juos. O žodžiai niekingi, perduodantys blogas mintis, teisingai užsitarnauja pasmerkimą iš tų pusės, kurių širdys yra kilnios ir taurios. Jeigu mūsų širdys ir mintys yra geros ir teisingos, tai ir mūsų žodžiai bus geri ir teisingi, o jeigu mūsų širdys ir mintys yra blogos ir neteisingos, tai ir mūsų žodžiai bus blogi ir neteisingi – P’35, 15.
Paralelinės citatos: Mt. 12:22-37; Ps. 10:7,8; 12:3,4; 34:13; 41:5- 9; 50:23; 52:2-4; 64:2-5; 77:12; 102:8; 119:13,27,46,54,172; 145:5- 7,11,12; 140:3,11; Pat. 10:11,19-21,31,32; 12:5,6,13,17-19; 15:1,4,28; 18:8,21,23; 26:20-23,28; Mt. 5:22,37; Ef. 4:25; Jok. 1:26; 3:5-10.
Giesmės: 116, 44, 70, 130, 136, 260, 272 / 188a, 433, 317.
Poems of Dawn, 282; Wiersze brzasku, 269: Ir stojo tyla.
Tower Reading: Z’14,166; (R 5470).
Klausimai: Kokius gerus ar blogus žodžius kalbėjau šią savaitę? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės juos pasakius?
