Romiųjų mintis kreipia į tiesą, savo kelių moko nuolankiuosius – Ps. 25:9.
Toks paminėtas charakterio būdas yra būtinas tiems, kurie norėtų gauti išminties iš aukšto. Jie turi nuolankiai įvertinti savo asmeninius silpnumus ir išminties trūkumą, nes, priešingu atveju, negalėtų noriai ir nuoširdžiai priimti tos išminties, kurios Dievui patiko duoti tik tiems dabartiniu metu, kurie turi tinkamai paruoštą širdį. Galime taip pat pastebėti, kad toks proto nuolankumas yra būtinas kaip pagrindas sveiko proto dvasios, nes kas galėtų galvoti teisingai, išmintingai, nešališkai, jeigu visų pirmiausia neturėtų nuolankaus charakterio būdo? Taigi turime sutikti, kad nuolankumas yra pagrindinis Kristaus proto ir charakterio būdo elementas – Z’00, 68 (R 2585).
* * *
Kad būtum mokomas, turi būti nuolankus. Nuolankumas yra būtinas, jeigu norime, kad Dievas mus mokintų. Tik tie, kurie save ištuština, gali būti pripildyti Dievo dvasia. Nes tik taip save ištuštinę jie paruošiami gauti žinių, kurios viršija aukščiausias žmogiškos išminties viršūnes, nes Pats Dievas bus jų didžiuoju Mokytoju, o Jo išmintis apima visus dalykus – P’34, 189.
Paralelinės citatos: Ps. 22:26; 37:11; 76:8,9; 147:6; 149:4; Pam. 10:4; Iz. 11:4; 29:19; Sof. 2:3; Mt. 5:5, 38-42; 11:29; 1 Kor. 6:7; 2 Kor. 10:1; Gal. 6:1; Ef. 4:1,2; Kol. 3:12,13; 2 Tim. 2:24,25; 1 Pet. 3:4.
Giesmės: 71, 136, 145, 315, 128, 160, 154 / 439, 188, 102.
Poems of Dawn, 69, Wiersze brzasku, 58: Kaip stipri ir miela mano Tėvo priežiūra!
Tower Reading: Z’13,381; (R 5370).
Klausimai: Kokie šią savaitę buvo išbandymai, susiję su šio teksto mintimi? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 10Meilė ... nesidžiaugia neteisybe, bet džiaugiasi tiesa – 1 Kor. 13:4,6.
Ar gėrio ir blogio principai yra taip tvirtai nustatyti mano mintyse, ir ar aš taip pritariu gėriui ir neapkenčiu blogio, jog neparemsiu blogio, bet jį pasmerksiu net ir tada, kai galėčiau turėti tam tikrą naudą iš to? Ar aš taip pritariu gėriui ir tiesai, kad galėčiau džiaugtis Tiesa ir jos pasisekimu, net jei tai sugriautų mano ankščiau turėtas pažiūras, ar pakenktų kai kuriems mano žemiškiems reikalams? Meilė Dievui, apie kurią Apaštalas čia sako kaip apie Viešpaties žmonių dvasią, tai meilė daug aukštesnė už savanaudiškumą ir besiremianti nustatytais principais, kuriuos su kiekviena diena turime vis aiškiau pažinti ir tiksliau jų laikytis, nesvarbu, kiek tai mums kainuotų – Z’03, 57 (R 3150).
* * *
Neteisybė tai yra netiesa teorijoje ir praktikoje. Meilė paremta gėrio principų mylėjimu, negali džiaugtis netiesa. Nors ji užjaučia brolius ir užjaučia, gailisi pasaulio dėl jame esančio neteisingumo, kuris ją skaudina ir kelia liūdesį, tačiau, tuo pačiu metu, meilė tokiame laipsnyje bjaurisi netiesa, kokiame džiaugiasi Tiesa teorijoje ir praktikoje. Meilė gali tik džiaugtis Dievo Planu ir Dvasia, nes tai yra įkūnijimas kiekvieno gero principo tikėjime ir elgesyje. Meilė džiaugiasi Tiesos principais, siekiais, konfliktais, kūryba, pasisekimais, triumfu ir Tiesos dvasia, ir tai dėl to, jog jai malonu matyti gerus principus ir dalykus – P’32, 167.
Paralelinės citatos: Ps. 10:3; Rom. 1:32; 2 Jn. 4; Neh. 8:10-12; Ps. 9:2; 13:5; 19:8; 40:16; 46:4; 89:15; 97:11,12; 119:1,16,55,111,165; Iz. 12; Jer. 15:16; Hbr. 10:34; 1 Pet. 1:8; Apd. 11:18,22,23.
Giesmės: 95, 130, 136, 165, 149, 179, 204 / 53a, 203, 380.
Poems of Dawn, 120; Wiersze brzasku, 114: Mokytojau, kalbėk! Tower Reading: Z’02, 197; (R 3033).
Klausimai: Ar šią savaitę džiaugiausi netiesa ar Tiesa? Kodėl? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
