Romiųjų mintis kreipia į tiesą, savo kelių moko nuolankiuosius – Ps. 25:9.
Toks paminėtas charakterio būdas yra būtinas tiems, kurie norėtų gauti išminties iš aukšto. Jie turi nuolankiai įvertinti savo asmeninius silpnumus ir išminties trūkumą, nes, priešingu atveju, negalėtų noriai ir nuoširdžiai priimti tos išminties, kurios Dievui patiko duoti tik tiems dabartiniu metu, kurie turi tinkamai paruoštą širdį. Galime taip pat pastebėti, kad toks proto nuolankumas yra būtinas kaip pagrindas sveiko proto dvasios, nes kas galėtų galvoti teisingai, išmintingai, nešališkai, jeigu visų pirmiausia neturėtų nuolankaus charakterio būdo? Taigi turime sutikti, kad nuolankumas yra pagrindinis Kristaus proto ir charakterio būdo elementas – Z’00, 68 (R 2585).
* * *
Kad būtum mokomas, turi būti nuolankus. Nuolankumas yra būtinas, jeigu norime, kad Dievas mus mokintų. Tik tie, kurie save ištuština, gali būti pripildyti Dievo dvasia. Nes tik taip save ištuštinę jie paruošiami gauti žinių, kurios viršija aukščiausias žmogiškos išminties viršūnes, nes Pats Dievas bus jų didžiuoju Mokytoju, o Jo išmintis apima visus dalykus – P’34, 189.
Paralelinės citatos: Ps. 22:26; 37:11; 76:8,9; 147:6; 149:4; Pam. 10:4; Iz. 11:4; 29:19; Sof. 2:3; Mt. 5:5, 38-42; 11:29; 1 Kor. 6:7; 2 Kor. 10:1; Gal. 6:1; Ef. 4:1,2; Kol. 3:12,13; 2 Tim. 2:24,25; 1 Pet. 3:4.
Giesmės: 71, 136, 145, 315, 128, 160, 154 / 439, 188, 102.
Poems of Dawn, 69, Wiersze brzasku, 58: Kaip stipri ir miela mano Tėvo priežiūra!
Tower Reading: Z’13,381; (R 5370).
Klausimai: Kokie šią savaitę buvo išbandymai, susiję su šio teksto mintimi? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
VASARIO 12Kantrumas turi būti tobulas savo darbu, kad jūs būtumėte tobuli ir nepeiktini, be jokio trūkumo – Jok. 1:4.
Negalime žengti nei žingsnio į priekį, jei nepasinaudosime šia kantrumo malone. Jokia kita malonė gražiau nepapuošia krikščionio charakterio ir nesusilaukia tiek pasaulio sąžinės pritarimo, nei tiek negarbina visų malonių Dievo, kurio Tiesa yra jos įkvėpimu, nei ši malonė. Ji yra neskubotas romumas, uoliai besistengianti priešintis didėjančiai žmogiško netobulumo ir silpnumo bangai, ji su dideliu rūpestingumu siekia atgauti Dievišką panašumą. Kantrybė yra negreita pykčiui, o pilna gailestingumo. Ji greita laikytis tiesos ir teisingumo takų, bei neatidėliodama eina jais; ji gerai supranta ir atsižvelgia į savo asmeninius netobulumus ir užjaučia kitus jų netobulumuose ir ydose – Z’93, 295 (R 3090).
* * *
Kantrybė yra širdies ir proto malonė, pakelianti prieštaravimus džiaugsmingoje dvasioje ir stovi iki galo tame nusiteikime. Ši dorybė yra besąlygiškai būtina, norint pasiekti tobulą charakterį, esant tokioms sąlygoms, kai turime kliūtis, susijusias su krikščionišku gyvenimu. Ji prasiskverbs ir patobulins kitas dorybes, kurios reikalingos krikščioniui, todėl ji yra viena iš universalių malonių – P’36, 14.
Paralelinės citatos: Ps. 37:7-9; Pam. 7:8; Rd. 3:24-27; Lk. 8:15; 21:19; Rom. 2:7; 5:3; 8:25; 12:12; 15:4,5; 2 Kor. 12:12; Gal. 6:9; Kol. 1:10,11; 1 Tes. 1:3; Hbr. 6:12,15; 10:36; 12:1.
Giesmės: 1, 130, 11, 44, 125, 136, 183 / 353, 57, 116.
Poems of Dawn, 288; Wiersze brzasku, 278: Jis mus veda.
Tower Reading: Z’15,83; (R 5650).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su kantrybe? Kaip juos priėmiau? Kaip šie išbandymai įtakojo mano charakterį? Kokią gavau pagalbą per šiuos išbandymus?
