Labiau už viską, kas saugotina, sergėk savo širdį, nes iš jos išeina gyvenimo šaltiniai – Pat. 4:23.
Neužtenka pripažinti tai, kad nuodėmė įvairiose jos formose yra blogis, ir pasiryžti kovoti su ja, kadangi ji yra Viešpaties uždrausta. Prie viso to dar turime išrauti iš savo širdžių kiekvieną troškimą ir geismą viso to, ko Viešpats negalėtų pilnai pagirti. Kokį tai reikštų širdies tyrumą ir gyvenimo švarumą, o ypatingai minčių skaistumą daugeliui, kurie priėmė Kristaus vardą! Daugelis tų, kurie apsileidžia šiame dalyke, pastoviai būna apsėsti pagundų, nes nors išoriškai vengia aiškių ir matomų amoralių dalykų, tačiau slaptai simpatizuoja pasmerktiems dalykams ir norėtų juos turėti, jeigu tik jie nebūtų uždrausti – Z’99, 140 (R 2479).
* * *
Širdį turime saugoti su visu stropumu, stebėti kas į ją įeina ir tai, kas iš jos išeina. Su dideliu atidumu ir rūpesčiu turime užkirsti blogiui priėjimą prie mūsų širdies ir stengtis pripildyti ją gėriu. Jeigu taip darysime, mūsų gyvenimo rezultatas bus gėris, o ne blogis. Nes ką žmogus galvoja savo širdyje toks ir yra! Tokiu būdu formuojasi mūsų charakteriai, o tuo pačiu, nusprendžiamas ir mūsų likimas – P’26, 190.
Paralelinės citatos: Įst. 5:29; 6:5,6; 1 Kron. 28:9; 2 Kron. 12:14; Ps. 22:26; 31:10; 57:7; Pat. 14:30; 16:1; Jer. 17:9,10; Mt. 5:8; 9:4; 15:18,19; Rom. 2:5; 10:8; Hbr. 3:8; 4:12.
Giesmės: 183, 130, 125, 78, 136, 1, 13 / 135, 251, 442.
Poems of Dawn, 111, Wiersze brzasku, 102: Melskis ir budėk.
Tower Reading: Z’11,396; (R 4904).
Klausimai: Ar šią savaitę atidžiai saugojau savo širdį? Kas man padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 2Tai VIEŠPATS! Tedaro, kas gera Jo akyse – 1 Sam. 3:18.
Mes nežinome, kas geriau tinka mūsų aukščiausiai gerovei. Kartais tie daiktai ir dalykai, kurių prašome ir kurių trokštame, galvodami, kad jie yra geri, tikrumoje gali būti mums nenaudingi. Palaiminti, kurie tikėjimu gali prasiskverbti pro kiekvieno išbandymo tamsą, sunkumus, supratimo trūkumą ir tvirtinti, kad „
Viešpats pažįsta tuos, kurie yra Jo” ir, kad Jis pakreipia ir tvarko taip, jog visi daiktai išvien kartu veikia jų pačių gerovei. Turime kantriai laukti Viešpaties ir ištvermingai priimti kiekvieną Jo apvaizdos siųstą išbandymą, visai neabejodami išmintimi, meile ir galia To, kuriam tarnaujame – Z’01, 147, 317 (R 2806, 2887).
* * *
Visuose savo reikaluose krikščionis turi pripažinti Viešpaties apvaizdą, ar tai būtų pageidaujami ar nepageidaujami atsitikimai, apdovanojimai ar bausmės. Kiekvienu atveju nuoširdžiai turime priimti Viešpaties valią. Nors tai bus sunku, esant nepageidaujamiems išbandymams, ypač kai tai būna bausmės, tačiau tada tuo labiau reikalingas paklusnumas, kadangi paklusnumo trūkumas atveda iki visiškos savivalės, kuri nuveda mus iki visiško pralaimėjimo ir didelės nelaimės. Todėl mums yra geriau, taip kaip ir Samueliui, kuris simbolizuoja Mažąjį Būrelį, kuriam užteko vien pažvelgimo į jį, negu kaip Heliui, kuris simbolizuoja Didžiąją Minią, kuriam buvo reikalinga bausmė už didelę savivalės dalį – P’33, 162.
Paralelinės citatos: Mt. 26:39,42; Jn. 5:30; 6:38; Flp. 2:8; Apd. 21:10-14; 1 Pet. 2:23; 4:19; Ps. 31:5; 39:9; Lk. 23:46; Jobo 1:21; Iz. 39:8.
Giesmės: 67, 38, 43, 57, 228, 222, 305 / 402, 439, 374.
Poems of Dawn, 184; Wiersze brzasku, 174: Tebūnie Jo valia, ne mano. Tower Reading: Z’13, 251; (R 5296).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas man padėjo juos priimti ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
