Labiau už viską, kas saugotina, sergėk savo širdį, nes iš jos išeina gyvenimo šaltiniai – Pat. 4:23.
Neužtenka pripažinti tai, kad nuodėmė įvairiose jos formose yra blogis, ir pasiryžti kovoti su ja, kadangi ji yra Viešpaties uždrausta. Prie viso to dar turime išrauti iš savo širdžių kiekvieną troškimą ir geismą viso to, ko Viešpats negalėtų pilnai pagirti. Kokį tai reikštų širdies tyrumą ir gyvenimo švarumą, o ypatingai minčių skaistumą daugeliui, kurie priėmė Kristaus vardą! Daugelis tų, kurie apsileidžia šiame dalyke, pastoviai būna apsėsti pagundų, nes nors išoriškai vengia aiškių ir matomų amoralių dalykų, tačiau slaptai simpatizuoja pasmerktiems dalykams ir norėtų juos turėti, jeigu tik jie nebūtų uždrausti – Z’99, 140 (R 2479).
* * *
Širdį turime saugoti su visu stropumu, stebėti kas į ją įeina ir tai, kas iš jos išeina. Su dideliu atidumu ir rūpesčiu turime užkirsti blogiui priėjimą prie mūsų širdies ir stengtis pripildyti ją gėriu. Jeigu taip darysime, mūsų gyvenimo rezultatas bus gėris, o ne blogis. Nes ką žmogus galvoja savo širdyje toks ir yra! Tokiu būdu formuojasi mūsų charakteriai, o tuo pačiu, nusprendžiamas ir mūsų likimas – P’26, 190.
Paralelinės citatos: Įst. 5:29; 6:5,6; 1 Kron. 28:9; 2 Kron. 12:14; Ps. 22:26; 31:10; 57:7; Pat. 14:30; 16:1; Jer. 17:9,10; Mt. 5:8; 9:4; 15:18,19; Rom. 2:5; 10:8; Hbr. 3:8; 4:12.
Giesmės: 183, 130, 125, 78, 136, 1, 13 / 135, 251, 442.
Poems of Dawn, 111, Wiersze brzasku, 102: Melskis ir budėk.
Tower Reading: Z’11,396; (R 4904).
Klausimai: Ar šią savaitę atidžiai saugojau savo širdį? Kas man padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 19Pašventink juos savo tiesa! Tavo žodis yra tiesa – Jn. 17:17.
Mūsų Viešpats visada jungia pažangą ir augimą mūsų dvasiniame gyvenime su gauta Tiesa ir paklusnumu jai. Kiekvienas Dievo vaikas turi saugotis tų mokslų, kurie tvirtina, kad yra svarbesni nei Dievo Žodis, ir kad Kristus, ar Šventoji Dvasia, šiems krikščionims kalba nepriklausomai nuo Dievo Žodžio. Tokia jų būsena ugdo dvasinį išdidumą bei pasididžiavimą ir nuveda iki to, kad Šventojo Rašto įspėjimai ir priminimai tampa neveiksmingi, kadangi šie apgauti žmonės galvoja, jog turi didesnį mokytoją, gyvenantį juose. O šėtonas, pasinaudodamas šiomis apgaulėmis, padaro taip, kad šie apgautieji pasiduotų jo valiai – Z’03, 377 (R 3250).
* * *
Savęs pašventimas atskiria mus nuo nuodėmės, klaidos, savanaudiškumo bei pasaulietiškumo ir pašvenčia tarnauti Viešpačiui. Priklausomai nuo tobulėjimo laipsnio, pasišventimas laiko mūsų valią mirusia, aukoja mūsų kūnus Viešpačiui ir daro mūsų charakterius panašius Jo charakteriui. Dievo Žodis mus pašvenčia, pirmiausiai išugdydamas mūsų širdyse pasišventusį tikėjimą ir meilę, kas padeda mums atiduoti save kaip aukas Viešpačiui. Toliau, tęsia šį darbą pradėdamas mumyse ugdyti naują širdį, protą ir valią bei parengdamas mus pasišventimui mirčiai, išlaikydamas mumyse esančią žmogišką valią mirties būsenoje, o Dievo valią gyvą mumyse. Dar vėliau, Dievo Žodis tęsia darbą skatindamas mūsų augimą, apvalymą, sustiprinimą ir charakterio bruožų pusiausvyrą. Tolimesnis procesas, tai mūsų ištobulinimas; ir visas šis darbas Jėzaus tarnavimo dėka – P’35, 117,118.
Paralelinės citatos: Jer. 1:5; Apd. 26:17,18; Rom. 15:16; 1 Kor. 1:2,30; 6:11; Gal. 2:20; 6:14; Ef. 1:3,4; 3:19; 4:7,12-16; 5:25-27; Kol. 2:11; 1 Tes. 4:3,4; 5:23; 2 Tes. 2:13,14; 2 Tim. 2:21; Hbr. 2:11.
Giesmės: 49, 4, 47, 78, 196, 198, 267 / 100, 123, 37.
Poems of Dawn, 120; Wiersze brzasku, 114: Mokytojau, kalbėk man! Tower Reading: Z’13, 292; (R 5319).
Klausimai: Kokią turėjo reikšmę man ši eilutė šią savaitę? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
