Labiau už viską, kas saugotina, sergėk savo širdį, nes iš jos išeina gyvenimo šaltiniai – Pat. 4:23.
Neužtenka pripažinti tai, kad nuodėmė įvairiose jos formose yra blogis, ir pasiryžti kovoti su ja, kadangi ji yra Viešpaties uždrausta. Prie viso to dar turime išrauti iš savo širdžių kiekvieną troškimą ir geismą viso to, ko Viešpats negalėtų pilnai pagirti. Kokį tai reikštų širdies tyrumą ir gyvenimo švarumą, o ypatingai minčių skaistumą daugeliui, kurie priėmė Kristaus vardą! Daugelis tų, kurie apsileidžia šiame dalyke, pastoviai būna apsėsti pagundų, nes nors išoriškai vengia aiškių ir matomų amoralių dalykų, tačiau slaptai simpatizuoja pasmerktiems dalykams ir norėtų juos turėti, jeigu tik jie nebūtų uždrausti – Z’99, 140 (R 2479).
* * *
Širdį turime saugoti su visu stropumu, stebėti kas į ją įeina ir tai, kas iš jos išeina. Su dideliu atidumu ir rūpesčiu turime užkirsti blogiui priėjimą prie mūsų širdies ir stengtis pripildyti ją gėriu. Jeigu taip darysime, mūsų gyvenimo rezultatas bus gėris, o ne blogis. Nes ką žmogus galvoja savo širdyje toks ir yra! Tokiu būdu formuojasi mūsų charakteriai, o tuo pačiu, nusprendžiamas ir mūsų likimas – P’26, 190.
Paralelinės citatos: Įst. 5:29; 6:5,6; 1 Kron. 28:9; 2 Kron. 12:14; Ps. 22:26; 31:10; 57:7; Pat. 14:30; 16:1; Jer. 17:9,10; Mt. 5:8; 9:4; 15:18,19; Rom. 2:5; 10:8; Hbr. 3:8; 4:12.
Giesmės: 183, 130, 125, 78, 136, 1, 13 / 135, 251, 442.
Poems of Dawn, 111, Wiersze brzasku, 102: Melskis ir budėk.
Tower Reading: Z’11,396; (R 4904).
Klausimai: Ar šią savaitę atidžiai saugojau savo širdį? Kas man padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGPJŪČIO 16Už viską dėkokite – 1 Tes. 5:18.
Turėdami širdis, esančias taikoje su Viešpačiu ir pilnai atsidavusias pildyti Jo valią, Viešpaties žmonės ne tik prašo Jo palaimų kiekvienos dienos pradžioje ir dėkoja už jas dienos pabaigoje, bet ir visuose savo gyvenimo reikaluose stengiasi atsiminti, kad viską, ką turėjo, pašventė Viešpačiui ir tikėjimu žvelgia į Jį visuose savo ketinimuose. Ir priklausomai nuo sumanymų ir ketinimų svarbumo, jie tikėjimu pripažįstą Dievo apvaizdą visuose savo gyvenimo reikaluose ir todėl dėkoja už ją. Tokia yra Dievo valia liečianti mus. Dievas nori, kad mes taip elgdamiesi gyventume ir pastoviai pripažintume Jo valią ir Jo palaimas. Jis nori, kad mes taip darytume, nes tai palankiausia būsena mūsų pažangai einant siauruoju keliu ir tai geriausiai padėtų padaryti mūsų pašaukimą ir išrinkimą tikru – Z’03, 25 (R 3135).
* * *
Iš prigimties kilnus žmogus pripažįsta būtinumą dėkoti už patirtas geradarystes. Tačiau dažnai dėl mūsų trumparegystės, mes nepastebime to, kad mums nesėkmingi, nepalankūs išbandymai, už kuriuos pamirštame padėkoti, nors ir iššaukia žemiškus nepatogumus, tačiau jie padeda pasiekti didelių dvasinių palaimų. Malonius ir nemalonius išbandymus turėtume traktuoti kaip palaimas, už kurias turime dėkoti Viešpačiui. Visi dalykai išvien veikia gėriui tiems, kurie myli Dievą. Todėl dėkokime už viską – už triūsą ir patogumus, džiaugsmą ir liūdesį, sėkmę ir nepasisekimus. Visa tai yra meilės parodymas, mūsų dangiškojo Tėvo ženklai duoti tam, kad veiktų mūsų tikriausiam ir aukščiausiam gėriui – P’34, 110.
Paralelinės citatos: Ef. 5:20; Kol. 1:12; 2:7; 3:15-17; 4:2; Ps. 50:14,15; 105:1,5; 106:1; 107:1,2,15,22; Joel. 2:26; Flp. 4:6; 1 Tim. 2:1; 4:3,4; Hbr. 13:15.
Giesmės: 324, 9, 19, 37, 55, 199, 219 / 188a, 175, 321.
Poems of Dawn, 131; Wiersze brzasku, 124: Suskaičiuok gautas palaimas.
Tower Reading: Z’02, 12; (R 2935).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau už viską dėkingas? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
