Ir ko VIEŠPATS reikalauja iš tavęs: teisingai elgtis, būti gailestingam ir vaikščioti nuolankiai su Dievu – Mich. 6:8.
Visi pripažįsta, kad šie reikalavimai yra labai išmintingi. Akivaizdu, kad Dievas negali reikalauti mažiau iš tų, kuriuos Jis ugdo ir moko būsimam pasaulio teisimui. Visos šios trys Pranašo paminėtos dorybės telpa viename žodyje – Meilė. Meilė reikalauja, kad elgtumėmės teisingai savo artimųjų, brolių, šeimų atžvilgiu, taip pat ir su savimi; kad galėtume pripažinti, įvertinti ir kitų teises – kūniškas teises, moralines ir intelektualines teises bei laisves – jas įvertindami, neturėtume tų teisių apriboti, ar jas paneigti – Z’02, 172 (R 3020).
* * *
Krikščioniui visų įsipareigojimų visuma, tai meilės įstatymo vykdymas Dievo ir žmogaus atžvilgiu. Šis, tinkamas, teisingo elgimosi, Dievo ir žmogaus atžvilgiu, kelias yra toks: atidavimas kiekvienam žmogui to, kas jam priklauso, parodymas užuojautos ir gailestingumo silpnajam, nelaimingam ir tam, kuris kenčia, gilus įvertinimas Dieviško charakterio, paremtas žinojimu savo asmeninių silpnybių ir trūkumų, lyginant tai su Dievišku tobulumu – P’35, 183.
Paralelinės citatos: Mt. 22:36-40; Įst. 10:12; Ps. 41:1; Mk. 11:25,26; Ef. 4:32; Kol. 2:13; Įst. 5:33; Mt. 11:29; Jn. 13:4-17; Flp. 2:5-8; 1 Pet. 5:5,6; 1 Jn. 1:7.
Giesmės: 1, 198, 267, 95, 13, 196, 20 / 422, 392, 123.
Poems of Dawn, 93; Wiersze brzasku, 82: Nešimas Dievo naštų.
Tower Reading: Z’14,59; (R 5407).
Klausimai: Ar šią savaitę elgiausi teisingai, gailestingai ir nuolankiai? Kas paskatino taip daryti? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 18Kas išlepęs ir vangus savo darbe, tas brolis eikvojančio, ką yra uždirbęs – Pat. 18:9.
Negalime ramiai žiūrėti į bet kurio iš Viešpačiui pasišventusių žmonių eikvojimą ir švaistymą nejausdami užuojautos, kad nors jis ir padarė didelę pažangą Viešpaties minčių supratime kitais požiūriais, tačiau šioje srityje ir toliau parodo didelį trūkumą, apsileidimą. Įvertinimas dovanos ir pagarba Davėjui reiškia rūpestingumą ir atsakingumą už visas šias dovanas, kurias gauname iš mūsų Dangiškojo Tėvo – kaip laikinuose, taip ir dvasiniuose dalykuose. Remiantis mūsų Viešpaties palyginimais, sužinome, kad Jis mūsų meilę ir uolumą matuoja atsižvelgdamas į tai, kaip mes panaudojame mums duotus talentus arba piktnaudžiaujame jais, kaip panaudojame galimybes ir dabar suteiktas laikinas ir dvasines palaimas – Z’04, 77 (R 3332).
* * *
Tingaus žmogaus dvasia, tai švaistymo, eikvojimo dvasia. Jis švaisto savo laiką, kuris yra brangus ir negrįžtamai prarandamas. Švaisto savo talentus, kuriuos galima buvo tobulinti. Praranda tarnystės galimybes, kurias gauna kiti. Švaisto savo energiją, kuri rūdija nuo neveiklumo. Praranda savo gerą vardą, kurio gali niekada nebeatgauti. Praranda draugus, kurie jį apleidžia. Praranda savo turtą, kuris yra iš jo paimamas. Gadina savo charakterį, kuris jį pažemina. Praranda savo gyvybę, kuri iš jo yra paimama. Praranda amžinybę, kurios jis netenka. Todėl tinginystė tegul būna toli nuo visų Viešpaties šventųjų – P’34, 143.
Paralelinės citatos: Pat. 6:6-11; 10:4,5,26; 12:11,24,27; 13:4; 15:19; 19:15,24; 20:4,13; 21:5,25; 22:29; 23:21; 24:30-34; 26:13-16; 27:23-27; 30:25-28; 31:13-27; Pam. 10:18; Iz. 56:10; Mt. 25:26,27; Rom. 12:11; Ef. 4:28; 1 Tes. 4:11,12; 2 Tes. 3:10-12; Hbr. 6:12; 1 Tim. 5:8.
Giesmės: 20, 25, 32, 78, 201, 224, 225 / 417, 13, 318.
Poems of Dawn, 161; Wiersze brzasku, 150: Puodelis šalto vandens. Tower Reading: Z’05, 43; (R 3502).
Klausimai: Kiek šis tekstas padėjo man šią savaitę? Kaip aš reagavau į išsakytas šio teksto mintis? Kokios buvo pasekmės?